Sodo bendrija Žalesėlis

Naujienos

| |
Autorius Edmundas
Kategorija: Uncategorised

Nekilnojamojo turto ekspertai: sodybos virsta gyvenvietėmis | KaunoDiena.lt

Kolektyvinių sodų klestėjimo ir nuosmukio  metas

 

Kolektyviniai sodai turėjo ir savo ritualus: pavasarinis važiavimas, arimas, ravėjimas, rudeninis daržovių nuėmimas, konservavimas. Kaimo žmonėms tokie ritualai kėlė juoką, bet miestiečiams tai buvo svarbu. Ne-išimtis ir sodininkai iš dabar taip vadinamos  sodų bendrijos  "Žalesėlis". Į  šį sodą jo kūrimosi laikotarpiu visi, kurie turėjo priskirtą žemės lopinėlį, (pradžioje žemė priklausė valstybei, sodininkams tik buvo leista ja naudotis) tempė įvairius rakandus, statybines medžiagas. Tempė iš sovietinių įmonių, manydami, kad viskas kas yra sukurta, priklauso liaudžiai. Ir reikia pasakyti akivaizdų dalyką, kad toks požiūris išliko iki šių dienų, tai galima pastebėti kad ir atliekant šį ikiteisminį prokuratūros tyrimą. Didesnė dalis sodininkų yra visiškai abejingi tam, kas dedasi šitame ‘kolchoze“, o valdybai ar jos pirmininkui svarbu, kad sodininkas mokėtų nustatytą mokestį ir žinoma nuo sklypo ploto, kitaip nesugebėtų vesti apskaitos, o vesti apskaitą tokiu būdu reiškia niekam nebūti atskaitingam. Kai neišmanyti buhalterinės apskaitos ar dabar taip vadinamos minimalios vadybos, tampa privalumu. Susidaro tinkama terpė, metaforiškai kalbant – „tarakonams“ atsirasti, kurie puikiai jaučiasi ir leidžia sau nežinojimą ar neišmanymą paversti privalumu, nors visuotinai pripažinta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kabant apie mūsų žmones, kurie elgiasi kaip „tarakonai“, tai yra žmones, kurie veikia savo asmeniniams interesams, siekdami asmeninių tikslų, net jei tai yra kenksminga bendruomenei ar kitiems žmonėms. Bendruomenė turi būti pasiruošusi prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir ieškoti naujų, efektyvesnių būdų sprendžiant problemas. Sąmoningumo lygį bendruomenėje reikia kurti nuosekliai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Tai gali būti sunkus darbas, bet jis gali turėti ilgalaikių teigiamų pasekmių bendruomenės gyvenimui ir kiekvieno sodininko gerovei. Norėtųsi gera nata baigti savo sodinę epopėją, bet širdį maudžia vien pagalvojus kokią siaubingą žalą darome sau ir aplinkiniams, pasyviai stebėdami įvykius.

Atlikus patikrinimą ( vietinį auditą) visuotinis susirinkimas patvirtino audito išvadą, bet netenkino prašymo kreiptis į prokuratūrą, tad teko skundą prokuratūrai pateikti, auditą atlikusiems asmenims: Edmundui Vaitkui ir Jadvygai Aliulienei. Gracijus Naujikas skundą prokuratūrai pasirašyti atsisakė, teigdamas, kad turime džiaugtis, jog visuotinis susirinkimas patvirtino vietinio audito aktą. Ir tikrai, ne džiaugsmas, o nusivylimas, juk akte iškelti trūkumai net neapsvarstyti valdybos pasėdyje ar visuotiname susirinkime. Neparengtas priemonių planas, kaip šalinti jau apkerpėjusias problemas ar trūkumus. Apie susidariusią situaciją nutylėjo ir revizijos komisija. Pažymėtina, kad į valdybą po vieną grįžta asmenys, kurie turėjo būti bent kuriam laikui pašalinti iš valdybos narių, o tuo tarpu valdybos narė - Jadvyga Aliulienė net nekviečiama į valdybos posėdžius. Tikriausiai yra kaltatuo, kad "vilkas" nori ėsti. Štai jums ir sodinė moralė, o gal tai "demokratija"..?

Prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo vėluojama atlikti procesinius veiksmus t. y. atlikti dokumentų poėmį ir tai leido suinteresuotiems asmenims pasinaudoti susidariusia pauze ir saugomus dokumentus papildyti trūkstamais, pertvarkyti buhalterinę apskaitą. Ir galimai revizijos komisijos užfiksuotos 10000 (dešimties tūkstančių eurų) eurų išlaidos buvo panaudotos buhalterinei apskaitai tvarkyt. Manyčiau, kad tokioms išlaidoms yra reikalingas visuotino susirinkimo sutikimas. Surinktos lėšos turi turėti konkrečią paskirtį. Drįstu priminti, kad visa tai jau buvo - tikslines lėšas rinkome geodeziniams apmatavimams. Pagal sutartį Nr. 108 tarp Bendrijos su UAB „Geo -Tec-Baltija“, rangovui iš Bendrijos sąskaitos 2008 m. buvo apmokėta 13649,71 (3953,23 Eur.) už pagal sutartį neatliktus darbus.

Susipažinus su ikiteisminiu tyrimu, manau aiškiau pavyks suvokti aplinkybes susijusias su SB "Žalesėlis" finansinės apskaitos tvarkymo ir darbų organizavimo problemomis.

VILNIAUS APYGARDOS PROKURATŪROS 2-ASIS BAUDŽIAMOJO PERSEKIOJIMO SKYRIUS NUTARIMAS NUTRAUKTI IKITEISMINĮ TYRIMĄ

Buvęs bendrijos pirmininkas N. Čumakovas nevedė/nesudarė: Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos registro; Materialinių vertybių apskaitos registro; Piniginių mokėjimų apskaitos registro ir kitų registrų, numatytų supaprastintos buhalterijos apskaitos aprašė, bei bendrijos valdyba daugeliu atvejų viršijo savo kompetencijos ribas. Audito komisija nustatė, kad bendrijos išlaidos darbo užmokesčiui viršijo bendrijos visuotino susirinkimo metu nustatytą limitą, t. y. 5 979,10 Eur. Taip pat buvo nustatyta, kad neteisingai paskaičiuoti apmokėjimai už kasmetines atostogas nuo 2018-07 mėn., t. y. 2018-08-25 dieną bendrijos narių susirinkime buhalterei buvo padidintas darbo užmokestis nuo 130 Eur. iki 170 Eur. per mėn., tačiau bendrijos buhalterė Larisa Daugėnienė sau prisiskaičiavo didesnį darbo užmokestį atbuline data - nuo 2018-07 mėnesio, ko pasėkoje neteisėtai buvo išmokėta 80 Eur. Pagal rastus duomenis bendrijoje buvo nustatyta, kad transporto ir ryšių paslaugoms buvo išleista 8 495,54 Eur, tačiau tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai (kuro kvitai, suteikto ryšio paslaugų sąskaitos) nebuvo rasti, bei nustatyta, kad šios išlaidos viršijo 1 028 Eur, nei buvo nustatyta visuotinių bendrijos narių susirinkimų metu. Taip pat buvo nustatyta, kad N. Čumakovui yra išrašyti išlaidų orderiai: 278,68 Eur., 400 Eur. ir 300 Eur. (bendra suma sudaro 978,68 Eur.), tačiau nėra išlaidas patvirtinančių dokumentų. Taip pat buvo nustatyta, kad N. Čumakovas nėra pateikęs ataskaitos apie įsigytas įvairias medžiagas, t. y. kur jos buvo panaudotos, kas bendrai sudaro 20 561,35 Eur. Audito metu buvo nustatyta, kad bendrija mokėjo pinigus už suteiktas paslaugas UAB "Geo-Tec-Baltija", UAB "Šilda", UAB "Keldorista", Personalinė K. Mediaušio įmonė "Medeina", UAB "Gražėja", tačiau bendrijoje nėra jokių dokumentų, kokius darbus ir paslaugas suteikė šios įmonės, todėl nebuvo galimybių patikrinti bendrijos mokėtų piniginių lėšų pagrįstumą (nėra sutarčių, atliktų darbų aktų, defektinių aktų, sąmatų) šioms įmonėms. Smulkesnę informaciją apie atsiskaitymus su įmonėmis galėtų pakomentuoti komisijos narė J. Aliulienė. Dėl audito/patikrinimo metu nustatytų galimų N. Čumakovo pažeidimų į N. Čumakova kaip jau minėjo siekiant gauti jo paaiškinimus dėl nustatytų aplinkybių nebuvo kreiptasi, nes audito/patikrinimo komisijos nariai to nedarė, nes manė, kad tai turi atlikti dabartinis bendrijos pirmininkas (G. Bergas), tačiau pastarasis to nepadarė. Kiek jam žinoma po audito išvados pristatymo ir patvirtinimo bendrijos pirmininkas G. Bergas nesiėmė jokių veiksmų nustatytiems pažeidimams pašalinti, todėl audito komisija su pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą, nes mano, kad buvęs bendrijos pirmininkas N. Čumakovas aplaidžiai ir apgaulingai tvarkė bendrijos buhalterinę apskaitą, bei galimai pasisavino ar iššvaistė bendrijos pinigines lėšas. Kiek jam žinoma bendrija į buvusį pirmininką N. Čumakovą ir buhalterę L. Daugėnienę dėl nustatytų pažeidimų paaiškinimo nesikreipė ir nereikalavo atlyginti padarytą žalą.
  1.      04-09 liudytojas Edmundas Vaitkus papildomos apklausos metu parodė, kad:
Tyrėjos klausimas: kas Jus sieja su sodininkų bendrija „Žalesėlis“? Kokios jūsų pareigos šioje bendrijoje?E. Vaitkaus atsakymas: Šiuo metu yra šios sodininkų bendrijos narys.
Tyrėjos klausimas: kodėl buvo nuspręsta atlikti ūkinės veiklos patikrinimą, kodėl būtent už 10 metų laikotarpį, kodėl inventorizacija buvo daroma už tokį didelį laikotarpį, ar nereikėdavo daryti to kasmet?E. Vaitkaus atsakymas: Jam būnant revizijos komisijoje, nepamena kuriais metais, gali būti, kad 2005 m. jau buvo iškėlęs klausimą kur yra pinigai surinkti geodeziniams matavimams, kadangi buvo arba neatlikti darbai arba nepilnai atlikti darbai. Tuometinis pirmininkas N. Čumakovas pasakė, kad gal ir yra čia nusižengimas, bet nieko daugiau neaiškino. 2019 m. gegužės 25 d. visuotinio pakartotino susirinkimo metu buvo pagarsintas aktas apie atsiskaitymus su įmone UAB „Geo tec Baltija“, ten buvo apmokėjimai už neatliktus darbus, kilo klausimas kodėl buvo mokami pinigai, o darbai neatlikti. Tada ir buvo nutarta sudaryti ūkinės veiklos patikrinimo (vietinio audito) komisiją. Laikotarpis nuo 2008 m. iki 2018 m. buvo pasirinktas dėl to, kad tas pats pirmininkas N. Čumakovas pirmininkavo visą tą laikotarpį nuolatos. Dėl dokumentų tvarkymo buvo suinteresuotas tik naujai išrinktas pirmininkas G. Bergas.
Inventorizaciją buvo privaloma daryti vieną kartą metuose, bet nebuvo nieko daroma išvis.
 

 NAUJOS PERIPETIJOS SODŲ BENDRIJOJE "ŽALESĖLIS"

Pagal turimą informaciją, šis įstatų projektas dalyvaujant apie 30 bendrijos narių ? bendru sutarimu, pakartotiname visuotiname susirinkime  priimti įstatai - neatitinka Civilinio kodekso, Sodinoinkų bendijų įstatymo, ir kt. teisės aktų nuostatų...Taip pat Įstatų projekto rengėjas neįvertino  2021 m. birželio 7 d. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS nutarties bei neatsižvelgė į teismų praktiką.

Nustatytas teisinis reguliavimas ir teismų praktika įtvirtina, kad kitų asmenų prievolių sodininkų bendrijai pagrindas yra jų, kaip bendraturčių statusas, apibrėžtas Civilinio kodekso normomis. Kaip yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarties civilinėje byloje. Nr. e3K-3-499-706/2016 38 punkte, „visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-49/2014). Asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, atsiranda pareiga atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619-219/2015)“.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-49/2014 , taip pat yra nuoroda į Nr. 3K-7-515/2009).

LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016 14 punkte nurodė, kad kiti asmenys (ne sodininkų bendrijos nariai), įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti.

Taip pat LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013 yra pažymėjęs, kad nepaisant to, ar asmuo yra sodininkų bendrijos narys ar ne, jis yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, todėl visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą.

Tokiu būdu, nustatytas teisinis reguliavimas ir teismų praktika įtvirtina, kad kitų asmenų prievolių sodininkų bendrijai pagrindas yra jų, kaip bendraturčių statusas, apibrėžtas Civilinio kodekso normomis.

Civilinė byla Nr. e2-714-1141/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03296-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.2.8.5

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 7 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Edmundo Vaitkaus ir atsakovės Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas Edmundas Vaitkus (toliau – ir ieškovas) 2020 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ (toliau – ir Bendrija) 2020 m. rugpjūčio 22 d. susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas nario mokesčio dydis (ketvirtasis susirinkimo klausimas); 2) įpareigoti Bendrijos valdymo organą (susirinkimą) svarstyti šį klausimą iš naujo. Ieškinys priimtas teismo 2020 m. lapkričio 17 d. rezoliucija.

Teismui 2021 m. birželio 4 d. ieškovas pateikė jo ir Bendrijos 2021 m. gegužės 27 d. pasirašytą taikos sutartį. 2021 m. birželio 4 d. vykusiame teismo posėdyje šalys prašė patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalį, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

Teismui pateikta taikos sutartis patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė tarpusavio nuolaidomis išsprendė ginčą taikiai. Byloje nėra duomenų, jog taikos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai bei imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Ieškovas ir Bendrija taikos sutarties 4 punkte patvirtino, kad jiems yra išaiškintos taikos sutarties sudarymo pasekmės. Taikos sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės buvo išaiškintos ir teismo posėdyje, kuriame buvo patiktas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas taikos sutartį tvirtina, o bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Šalims byloje sudarius taikos sutartį, grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ieškovas 2020 m. lapkričio 13 d. už ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo paduotas elektroninėmis ryšio priemonėmis, ieškovas turėjo sumokėti ne 100 Eur, o 75 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 7 dalis), todėl ieškovui grąžintina iš viso 81 Eur žyminio mokesčio (25 Eur + 75 Eur x 75 proc.).

Teismas pažymi, kad pateiktos taikos sutarties tekstas (pagrindinės susitarimo nuostatos) į nutarties rezoliucinę dalį įtrauktinas su redakciniais pakeitimais, kurie nekeičia susitartų sąlygų teisinės reikšmės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Patvirtinti ieškovo Edmundo Vaitkaus (asmens kodas 35005160510) bei atsakovės Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ (juridinio asmens kodas 186498898) (toliau kartu – Šalys) 2021 m. gegužės 27 d. pasirašytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kuria Šalys susitarė:

  1. Sodininkų bendrija „Žalesėlis“ įsipareigoja pirmame 2021 metais vyksiančiame Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ susirinkime iškelti šiuos klausimus, įtraukiant juos į susirinkimo darbotvarkę:

    1. Dėl įstatų naujos redakcijos parengimo. Naujos įstatų redakcijos projektą parengia Edmundas Vaitkus, o Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ atstovas valdybos pirmininkas Gintautas Bergas įsipareigoja įtraukti šį klausimą į artimiausio šaukiamo susirinkimo darbotvarkę ir leisti visiems Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ teritorijoje žemės sklypus turintiems asmenims susipažinti su sprendimo šiuo klausimu projektu ir naujos įstatų redakcijos projektu.

    2. Dėl įstatų pataisų parengimo, kuriomis būtų nustatomas susitarimas tarp Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ ir žemės valdos savininko. Susitarimo ir jo priedo „Mokesčių Sodininkų bendrijos „Žaleslėlis“ apskaičiavimo žemės sklypų savininkams tvarka“ projektus parengia Edmundas Vaitkus, o Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ atstovas valdybos pirmininkas Gintautas Bergas įsipareigoja įtraukti šį klausimą į artimiausio šaukiamo susirinkimo darbotvarkę ir leisti visiems Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ teritorijoje žemės sklypus turintiems asmenims susipažinti su sprendimo šiuo klausimu ir susitarimo bei jo priedų projektais.

    3. Tam, kad į Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ artimiausio visuotinio susirinkimo darbotvarkę būtų savalaikiai įtraukti Taikos sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose numatyti klausimai, Edmundas Vaitkus ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 25 d. įsipareigoja pateikti Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ valdybos pirmininkui Gintautui Bergui šių dokumentų projektus:

      1. Naujos Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ įstatų redakcijos projektą;

      2. Susitarimo tarp Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ ir žemės sklypo savininko projektą;

      3. Mokesčių Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ apskaičiavimo žemės sklypų savininkams tvarkos projektą.

  1. Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir teismo nutarties, kuria ji bus patvirtina, įsiteisėjimo datos ir galios tol, kol bus įvykdytos visos jos sąlygos. Įvykdžius visus Taikos sutarties įsipareigojimus, Šalys jokių pretenzijų viena kitai nebeturės.

  1. Šalys viena kitai pareiškia ir patvirtina, kad Taikos sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, visos Taikos sutarties sudarymo aplinkybės, esmė bei pasekmės Šalims yra žinomos, priimtinos ir buvo individualiai aptartos.

 

  1. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį. Šalims yra išaiškintos Taikos sutarties sudarymo pasekmės. Kiekviena šalis nereikalauja iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

  2. Visi ginčai, kylantis iš Taikos sutarties pirmiausiai turi būti sprendžiami Šalių derybų keliu. Nepavykus kilusio ginčo išspręsti Šalių derybų būdu – ginčas perduodamas nagrinėti atitinkamam Lietuvos Respublikos teismui.

  1. Visi kiti klausimai, kurie nėra aptarti Taikos sutartyje, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

 

  1. Taikos sutartis sudaroma Šalių gera valia trimis egzemplioriais – po vieną Taikos sutarties Šalims ir vienas paliekamas civilinėje byloje Nr. e2-714-1141/2021, kurioje Šalys prašo Taikos sutartį patvirtinti teismo.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-714-1141/2021.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Gražinti ieškovui Edmundui Vaitkui 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Enrika Janušonienė

Nesu įpareigotas teikti informaciją visuotinam susirinkimui apie vykstančius procesus sodininkų bendrijoje „Žalesėlis“. Bet, atsižvelgiant į tai, kad bendrijos valdybos pirmininkas (valdyba) į susirinkimo darbotvarkę 8. kl. įtraukė „ 8. Informacija apie Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį, ieškovo p. E. Vaitkaus teismo įpareigojimų vykdymą ir jo paruoštus dokumentus“. Atkreipkite dėmesį į formuluotę - „apylinkės teismo nutartį, ieškovo p. E. Vaitkaus teismo įpareigojimų vykdymą ir jo paruoštus dokumentus“. Šiame teiginyje neįžvelgiu nei sąžinės nei proto? Pareiškiu, kad bandymas tokiu būdu įvykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį Civilinės bylos Nr. e2-714-1141/2021 procese yra Sodo bendruomenės klaidinimas bei teismo ir ieškovo menkinimas. Siekdamas aiškumo teisiniame procese - skelbiu ištrauką iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutarties:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Patvirtinti ieškovo Edmundo Vaitkaus (asmens kodas 35005160510) bei atsakovės Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ (juridinio asmens kodas 186498898) (toliau kartu – Šalys) 2021 m. gegužės 27 d. pasirašytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kuria Šalys susitarė:

  1. Sodininkų bendrija „Žalesėlis“ įsipareigoja pirmame 2021 metais vyksiančiame Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ susirinkime iškelti šiuos klausimus, įtraukiant juos į susirinkimo darbotvarkę:

    1. Dėl įstatų naujos redakcijos parengimo. Naujos įstatų redakcijos projektą parengia Edmundas Vaitkus, o Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ atstovas valdybos pirmininkas Gintautas Bergas įsipareigoja įtraukti šį klausimą į artimiausio šaukiamo susirinkimo darbotvarkę ir leisti visiems Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ teritorijoje žemės sklypus turintiems asmenims susipažinti su sprendimo šiuo klausimu projektu ir naujos įstatų redakcijos projektu.

    2. Dėl įstatų pataisų parengimo, kuriomis būtų nustatomas susitarimas tarp Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ ir žemės valdos savininko. Susitarimo ir jo priedo „Mokesčių Sodininkų bendrijos „Žaleslėlis“ apskaičiavimo žemės sklypų savininkams tvarka“ projektus parengia Edmundas Vaitkus, o Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ atstovas valdybos pirmininkas Gintautas Bergas įsipareigoja įtraukti šį klausimą į artimiausio šaukiamo susirinkimo darbotvarkę ir leisti visiems Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ teritorijoje žemės sklypus turintiems asmenims susipažinti su sprendimo šiuo klausimu ir susitarimo bei jo priedų projektais.

      8.3. Tam, kad į Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ artimiausio visuotinio susirinkimo darbotvarkę būtų savalaikiai įtraukti Taikos sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose numatyti klausimai, Edmundas Vaitkus ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 25 d. įsipareigoja pateikti Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ valdybos pirmininkui Gintautui Bergui šių dokumentų projektus:

      1. Naujos Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ įstatų redakcijos projektą;

      2. Susitarimo tarp Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ ir žemės sklypo savininko projektą;

      3. Mokesčių Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ apskaičiavimo žemės sklypų savininkams tvarkos projektą.

  1. Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir teismo nutarties, kuria ji bus patvirtina, įsiteisėjimo datos ir galios tol, kol bus įvykdytos visos jos sąlygos. Įvykdžius visus Taikos sutarties įsipareigojimus, Šalys jokių pretenzijų viena kitai nebeturės.

  1. Šalys viena kitai pareiškia ir patvirtina, kad Taikos sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, visos Taikos sutarties sudarymo aplinkybės, esmė bei pasekmės Šalims yra žinomos, priimtinos ir buvo individualiai aptartos.

 

  1. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį. Šalims yra išaiškintos Taikos sutarties sudarymo pasekmės. Kiekviena šalis nereikalauja iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

  2. Visi ginčai, kylantis iš Taikos sutarties pirmiausiai turi būti sprendžiami Šalių derybų keliu. Nepavykus kilusio ginčo išspręsti Šalių derybų būdu – ginčas perduodamas nagrinėti atitinkamam Lietuvos Respublikos teismui.

  1. Visi kiti klausimai, kurie nėra aptarti Taikos sutartyje, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

 

Taikos sutartis sudaroma Šalių gera valia trimis egzemplioriais – po vieną Taikos sutarties Šalims ir vienas paliekamas civilinėje byloje Nr. e2-714-1141/2021, kurioje Šalys prašo Taikos sutartį patvirtinti teismo.

Aš, Edmundas Vaitkus vykdydamas įsipareigojimus Teismo nutartį, kartu su tesininkais parengėme subalansuotą ir Sodininkų bendrijos įstatymo nuostatas atitinkantį - apibendrintą Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ įstatų papildymo projektą ir e.p. adresu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. pateikiau valdybos pirmininkui Gintautui Bergui.

Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“- įstatų papildymo projekts:

PASIŪLYMAS DĖL SODININKŲ BENDRIJOIS „ŽALESĖLIS“ ĮSTATŲ PAKEITIMO Pasikeitus LIETUVOS RESPUBLIKOS

SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMo NR. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 STRAIPSNIŲ IR penktojo SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 221 STRAIPSNIU ĮSTATYMO pakeitimo

2021-07-20

Vilnius

Dėl Įstatų 22 punkto 22.5. papunkčio dalies teksto žodžių <<atsižvelgiant į sklypo dydį.>>panaikinimo, Įstatų papildymo naujos redakcijos 22.6 papunkčiu ir sekančių Įstatų papunkčių numeraciją pakeičiant į 22.7, 22.8, 22.9, 22.10:

23.5 pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti Bendrijos išlaidas, susijusias su Bendrijos teritorijos bendrojo naudojimo objektų įrengimu, valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra. , atsižvelgiant į sklypo dydį.

Papildyti Įstatų 22 straipsnį naujos redakcijos 6 dalimi, sekančias įstatų dalis pervardinant į 22.7, 22.8, 22.9, 22.10:

22 punkto 22.6 papunktis:

22.6. Kiekvienas Bendrijos bendraturtis privalo laikytis aukštesnės galios teisės akto CK 4.76 str. imperatyvaus reikalavimo nustatytų proporcingų mokesčių mokėjimo, atsižvelgiant į Bendrijos nario dalį Bendrijos turte, prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Tokiu pat principu nustatomi ir mokesčiai ne bendrijos nariams „Kitiems asmenims“. Papunktyje nustatytas mokesčių mokėjimas, Bendrijos nariui ar „Kitam asmeniui“ prašant, gali būti apskaičiuotas atsižvelgiant į sklypo plotą.

Atsiliepimo ar pastabų į pasiūlymą negauta.

Gavus Naujos Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ įstatų redakcijos projektą valdybos pirmininkas Gintautas Bergas turėjo vykdyti įsipareigojimą, ir šį klausimą įtraukti į artimiausio šaukiamo susirinkimo darbotvarkę, leisti visiems Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ teritorijoje žemės sklypus turintiems asmenims susipažinti su sprendimo šiuo klausimu ir susitarimo bei jo priedo projektu, bet deja nieko panašaus neįvyko – įstatų papildymo projektas nei paviešintas, nei paskelbtas, nei įtrauktas į darbotvarkę nebuvo?

Įvertinus G. Bergo tolimesnę veiksmų seką, galima daryti prielaidą, kad galimai toks sprendimas susijęs su G. Bergo šeimyninėmis problemomis t.y. su atsiskaitymu už advokato paslaugas – advokatei I. Kubilienei, kuri pagal turimą informaciją atstovauja G. Bergo interesus ir sėkmingai vilkino skyrybų ir turto pasidalinimo procesą. Turiu žinutę, kurios tekstas: „galiu tik tiek pasakyti, kad jis nuo 2017 m. bylinėjasi su savo šeima. Turiu pagrindo matyti, kad iš sodininkų lėšų jis apmoka savo asmenines  bylinėjimosi išlaidas, tai pačiai advokatei Ievai Kubilienei.“ Turiu pasakyti, kad nutekėjus informacijai ir per p. J Aliulienę žinia pasiekė G. Naujiką, o G. Naujikui informavus G. Bergą - šeimos byla 2021- 08-26 buvo baigta.

Tikrai tokiam teiginiui esama pagrindo, nes I. Kubilienė civilinėje byloje Nr. e2-714-1141/2021

pateikė du prašymus apmokėti atstovavimo išlaidas, viename prašyme nurodoma -1200 euru, kitame- 450 eurų. Manau, kad tokiais veiksmais pažeista profesinė etika tiek iš advokatės - I. Kubilienės tiek iš valdybos pirmininko - G Bergo pozicijos, taip pat neatmestina ir poveikio galimybė per sodininkų šeimos narius - galios naudojimą supainiojant asmeninius ir sodo bendrijos „Žalesėlis“ interesus.- sukuriant paskatas veikti savo naudai. Bylos vilkinimas visiškai priimtinas – G. Bergui, kuo ilgiau bylinėsimės tuo daugiau pinigėlių galėsime išplauti ir nieko čia asmeniško, paprasčiausias verslas.

Situacija po ūkinės veiklos patikrinimo.

„Po energingos diskusijos susirinkimas bendru sutarimu nutarė įpareigoti valdybą peržiūrėti SB „Žalesėlis" įstatus, Valdybos darbo reglamentą užtikrinant, kad jie neprieštarautų naujo SB įstatymo bei Civilinio Kodekso nuostatoms, pakviečiant i peržiūrėjimo grupę suinteresuotus SB narius ir pateikti peržiūrėtus dokumentus SB visuotinio susirinkimo svarstymui.“

  1. Atšaukti 2008-2018 metų laikotarpiu veikusius ir šiuo metu veikiančius valdybos narius: E. Bulovą, S. Ulkę ir L. Daugėnienę, kaip praradusius pasitikėjimą.

Kai kurie sodininkų bendrijos nariai išreiškė padėką komisijos pirmininkui ir jos nariams, pabrėždami, kad jų darbo dėka turime tikrą situacijos vaizdą apie tai kas vyko ir siūlė spręsti klausimą dėl kreipimosi į teisėsaugos organus, pažymėdami kad dabartinė valdyba kai kuriuos darbus padarė dešimteriopai pigiau.

Susirinkimo pirmininkas pažymėjo, kad šią komisiją įsteigė ir jai mandatą suteikė visuotinis SB susirinkimas, todėl jos teisėtumo klausimas neturėtų kelti abejonių. Interesų konfliktą būtų galima įtarti, jeigu komisijos narė būtų stengusi nuslėpti kažkuriuos faktus tikrinant SB valdybos dabą 2008-2018 metais, kurios veikloje jinai pati dalyvavo; tačiau atvirkščiai, iš esmės jos dėka, pavyko kvalifikuotai patikrinti buhalterinės apskaitos dalį. Susirinkimo pirmininko nuomone ilgalaikiai patikrinimai sodininkų bendrijose nesureguliuoti teisės aktais, tokių komisijų steigimas nėra uždraustas, todėl bendrijos gali jas sudaryti.

Po diskusijų susirinkimas nutarė patvirtinti 2008-2018 metų ūkinės-finansinės veiklos patikrinimo aktą. Už šį nutarimą balsavo 21 SB narys, „prieš" šį nutarimą balsavo 4 SB nariai ir 6 susilaikė.

Susirinkimas taip pat nutarė nesikreipti į teisėsaugos organus dėl galimai padarytos žalos SB „Žalesėlis" atlyginimo, kadangi akto nagrinėjimas pareikalautų daug laiko ir papildomų finansinių įsipareigojimų samdant advokatą, o taip pat teisėsaugos organams tai matomai nebūtų prioritetas. Už pasiūlymą nesikreipti į teisėsaugos organus dėl galimai finansinės žalos atlyginimo SB balsavo 23 SB nariai, 4 SB nariai balsavo už tai, kad bendrija kreiptųsi į teisėsaugos organus dėl galimos žalos atlyginimo nariai ir likę 4 susilaikė nuo balsavimo.

Kai kurie SB nariai buvo tos nuomonės, kad susirinkimas negali uždrausti atskiriems SB nariams veikti, jeigu jie, kaip privatūs asmenys, nutars kreiptis į teisėsaugos organus dėl galimai padarytos žalos SB atlyginimo.

Vienas SB narys pasiūlė premijuoti Jadvygą Aliulienę 1000 EUR premija už jos labai svarbų indėlį į komisijos darbą

Taigi tokiais akordais buvo baigtas praėjusių metų rugpjūčio 22 d. pakartotinas visuotinas susirinkimas. Atrodo įvyks prašviesėjimas, vienaip ar kitaip išsiaiškinsime su senąja gvardija ir toliau igai ir laimingai gyvensime.

Susirinkimo pirmininkas informavo SB narius ir kitus asmenis, kad patvirtinus 2008-2018 metų ūkinės- finansinės veiklos aktą kitų šio akto nutarimų įgyvendinimui būtina sušaukti rinkiminį SB „Žalesėlis" susirinkimą, siūlomų atšaukti valdybos narių atšaukimui ir naujų valdybos narių išrinkimui, pastaruosius renkant vienerių metų laikotarpiui (iki sekančio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo).

Susirinkimas įpareigojo bendrijos valdybą sušaukti tokį susirinkimą ir nustatyti jo datą.

.

PROJEKTAS

SODININKŲ BENDRIJOS „ŽALESĖLIS“

ĮSTATAI

  1. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Sodininkų bendrija „Žalesėlis“ (toliau - Bendrija) yra sodininkų bendrai įsteigta atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.

  2. Teisinė forma -bendrija.

  3. Bendrijos buveinė keičiama Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu, priimtu paprasta susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma.

  4. Bendrija veikia Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.

  5. Bendrija turi antspaudą ir sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose.

  6. Bendrijos finansiniais metais laikomi kalendoriniai metai.

  7. Bendrijos veiklos laikotarpis neribotas.

  8. Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais.

  9. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais, šiais įstatais ir Bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis.

  10. Mėgėjų sodo teritorijoje ūkinė komercinė veikla gali būti vykdoma tik laikantis teisės aktų, nedarant žalos asmenų turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant sodininkų ir kitų asmenų gyvenimo ir poilsio sąlygų, mėgėjų sodininkystės veiklos ir sodo bendrijos vidaus tvarkos taisyklių.

  1. BENDRIJOS VEIKLOS TIKSLAI

  1. Bendrijos veiklos tikslai yra:

    1. įgyvendinti Bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu;

    2. puoselėti ir tausoti gamtą ir kraštovaizdį;

    3. tenkinti svarbiausius Bendrijos ūkinius poreikius bei viešuosius interesus;

    4. skatinti ir remti darnų vystymą.

  2. Bendrijos tikslams įgyvendinti Bendrija vykdo šiuos uždavinius:

    1. organizuoja ir vykdo veiklą, kuri reikalinga Bendrijos turtui įrengti, prižiūrėti ir tinkamai naudoti;

    2. organizuoja Bendrijos teritorijos planavimą:

      1. neleidžia išplėsti sklypų kelių apsauginių zonų, žaliųjų zonų sąskaita.

    3. įgyvendina programas, padedančias sutvarkyti Bendrijos teritorijas;

    4. visuomenei naudingais tikslais rūpinasi aplinkos apsauga Bendrijos teritorijoje ir jai priskirtose teritorijose, organizuoja ir vykdo aplinkos tvarkymo talkas;

    5. bendradarbiauja su kitomis sodininkų bendrijomis, jungiasi į sodininkų susivienijimus, asociacijas ir draugijas;

    6. bendradarbiauja su valstybės, savivaldybės institucijomis ir kitomis organizacijomis.

  3. Siekdama savo tikslų Bendrija turi teisę:

    1. įvairiais teisėtais būdais skleisti informaciją apie Bendrijos veiklą, propaguoti Bendrijos tikslus ir uždavinius;

    2. steigti (būti steigėju) įmones registruojamas ir veikiančias pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;

    3. steigti visuomenės informavimo priemones;

    4. steigti fondus;

    5. užsiimti vaisių, uogų, daržovių, gėlių auginimu, dekoratyvine sodininkyste, bitininkyste, vaistažolių auginimu, augalų sėklininkyste;

    6. įstoti į šalyje ir užsienyje sukurtas mėgėjiškos sodininkystės organizacijas ar palaikyti ryšius su jomis bei sudaryti bendros veiklos susitarimus;

    7. teisės aktų nustatyta tvarka gauti paramą iš fizinių ir juridinių asmenų savo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

    8. vadovaujantis Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi vykdyti ūkinę veiklą.

  1. BENDRIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

  1. Bendrija turi šias teises ir pareigas:

  1. verstis įstatymų nedraudžiama ir jos įstatuose numatyta ūkine komercine veikla, kuri neatsiejamai susijusi su Bendrijos veiklos tikslais;

  1. sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

  2. nustatyti savo produkcijos bei teikiamų paslaugų kainas ir tarifus, išskyrus atvejus, kai juos įstatymu nustatyta tvarka nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kita įstatymu nustatyta institucija;

  3. pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti;

  4. samdyti asmenis įstatuose numatytai veiklai vykdyti;

  5. gauti lėšų ar kitokio turto iš užsienio ar tarptautinių organizacijų, fondų, taip pat iš fizinių ir juridinių asmenų;

  6. gauti lėšų ar kitokio turto iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, mėgėjiškos sodininkystės mokslinių ir kitokių tyrimų bei sodininkystės švietimo reikmėms;

  7. reorganizuotis ir likviduotis/būti reorganizuota ar likviduota.

  1. Bendrija privalo laiku mokėti įstatymu numatytus mokesčius ir įmokas.

  2. Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, Bendrijos įstatams ir veiklos tikslams.

  3. Bendrija atsako už savo prievoles visu jai priklausančiu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, o šie neatsako už Bendrijos prievoles.

  4. Bendrijai draudžiama:

    1. Bendrijos pajamas skirti kitai, nei nustatyta Bendrijos įstatuose, veiklai;

    2. neatlygintinai perduoti Bendrijos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį Bendrijos nariui ar kitam asmeniui;

    3. teikti paskolas, įkeisti savo turtą (išskyrus atvejus, kai turtas įkeičiamas savo prievolėms užtikrinti), garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą;

    4. skolintis pinigų iš savo nario ar kito asmens mokant palūkanas, išskyrus Lietuvos Respublikoje registruotas kredito įstaigas;

    5. būti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens steigėja.

  1. NARYSTĖS BENDRIJOJE SĄLYGOS. NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

  1. Bendrijos nariu gali būti mėgėjų sodo teritorijos, kurioje įsteigta Bendrija, sodininkas. Jei mėgėjų sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), Bendrijos nariu gali būti tik vienas jų įgaliotas bendrasavininkas. Asmenys kurie mėgėjiško sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti Bendrijos nariais, išstoję iš Bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai.

  2. Bendrijos narys, jo šeimos nariai turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjiško sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių, asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų.

  3. Bendrijos narys turi šias teises:

    1. dalyvauti ir balsuoti Bendrijos narių susirinkime, rinkti ir būti išrinktas Bendrijos valdybos nariu, revizijos komisijos nariu;

    2. reikalauti, kad Bendrijos valdymas ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų visų Bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus;

    3. imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo ir individualiems objektams, ir reikalauti atlyginti padarytus nuostolius;

    4. viešosios prekybos vietose (turgavietėse, mugėse, prekybos paviljonuose ir kt.) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parduoti sodo sklype išaugintą mėgėjų sodininkystės produkciją;

    5. susipažinti su Bendrijos dokumentais ir šiuose įstatuose nustatyta tvarka gauti Bendrijos turimą informaciją apie jos veikla;

    6. įgyvendinti kitas įstatymų nustatytas teises ir Bendrijos įstatuose nustatytas neturtines teises.

    7. šių įstatų nustatyta tvarka išstoti iš Bendrijos. Šia teise pasinaudojusiems asmenims stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip iš Bendrijos nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami. Išstodamas iš Bendrijos jos narys turi visiškai atsiskaityti su Bendrija už savo prievoles jai;

  4. Bendrijos narys turi šias pareigas:

22.1 laikytis Bendrijos įstatų ir vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti Bendrijos narių susirinkimo, Bendrijos valdybos sprendimus;

  1. tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedarydamas žalos kaimyninių ir kitų sklypų naudotojams ir aplinkai, imtis priemonių prieš augalų kenkėjus, augalų ligas, invazines rūšis ir augalų plitimą į kaimyninius sklypus. Bendrijos narys, kuris negali pats atlikti šiame punkte nustatytų pareigų, privalo užtikrinti, kad tai padarytų įgalioti asmenys, suderinę tai su Bendrija;

  2. tausoti Bendrijos turtą ir bendrojo naudojimo objektus, laikytis Bendrijos vidaus tvarkos taisyklių, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jo šeimos nariai ar kiti teisėti jo turto naudotojai;

  3. saugoti savo ir kitų žemės sklypų riboženklius;

  4. informuoti apie vidaus tvarkos pažeidimus Bendrijos valdybą;

  5. Bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti Bendrijos nario mokestį bei kitas nustatytas įmokas;

  6. pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti Bendrijos išlaidas, susijusias su Bendrijos teritorijos bendrojo naudojimo objektų įrengimu, valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį ar Bendrijos narių susirinkimo nutarimą;

  7. dalyvauti Bendrijos valdybos organizuojamose talkose ir kituose bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbuose. Nuo dalyvavimo talkose atleidžiami neįgalūs asmenys, pateikę Bendrijos valdybai prašymus;

  8. ne vėliau kaip prie 10 dienų iki nuosavybės teise jam priklausančio sodo sklypo perleidimo apie numatomą sudaryti perleidimo sandorį ir išstojimą iš Bendrijos raštu pranešti Bendrijos valdybai ir atsiskaityti su Bendrija pagal visas savo prievoles;

  1. Kiti asmenys - fiziniai asmenys kurie mėgėjiško sodo teritorijoje įsigijo žemės sklypą ir nepageidauja tapti Bendrijos nariais, išstoję iš Bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą Bendrijoje (toliau - Kiti asmenys). Kitų asmenų teises ir pareigas nustato šie įstatai ir kiti įstatymai, taip pat Bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Kiti asmenys turi vienodas pareigas, susijusias su Bendrijos dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir Bendrijos nariai.

  2. Kiti asmenys turi šias teises:

    1. dalyvauti Bendrijos narių susirinkime be balso teisės;

    2. įstoti į Bendriją;

    3. gauti informaciją apie Bendrijos narių susirinkimo nustatytas įmokas, kurias jie privalo sumokėti pagal šį ir kitus įstatymus, ar kitus Bendrijos narių susirinkimo priimtus sprendimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymų ir priežiūra;

    4. kartu su šeimos nariais naudotis Bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcine paskirtį, nepažeisdami kitų Bendrijos narių, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų;

    5. teikti siūlymus dėl bendrosios nuosavybės objektų, kurių bendraturčiais yra, valdymo ar būklės pagerinimo, pritarti ar argumentuotai nepritarti Bendrijos valdymo organų siūlymams dėl lėšų, skiriamų bendrojo naudojimo objektų, bendrojo naudojimo žemės priežiūros organizavimui, eksploatavimui ar modernizavimui, dydžio ir poreikio. Gauti raštu Bendrijos pirmininko motyvuotus atsakymus dėl savo siūlymų;

    6. laiduojamą teisę nedalyvauti Bendrijos projektuose įsigyjant naujus bendrosios dalinės nuosavybės objektus;

    7. turi teisę apskųsti Bendrijos valdymo organų sprendimus.

  3. Kiti asmenys turi šias pareigas:

    1. laikytis Bendrijos įstatų, vykdyti Bendrijos narių susirinkimo, Bendrijos valdymo organo sprendimus;

    2. tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedaryti žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai, imtis priemonių prieš augalų kenkėjus, augalų ligas, invazines rūšis ir augalų plitimą į kaimyninius sklypus. Kiti asmenys, kurie negali patys atlikti šiame punkte nustatytų pareigų, privalo užtikrinti, kad tai padarytų įgalioti asmenys;

    3. pagal Bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų Bendrijos teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu Kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas. Apmokėti sąskaitas Bendrijos narių susirinkimo nustatytais terminais;

    4. tausoti Bendrijos turtą ir bendrojo naudojimo objektus, laikytis Bendrijos vidaus tvarkos taisyklių, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jų šeimos nariai ar kiti teisėti jų turto naudotojai;

    5. informuoti Bendriją apie savo sodo sklypo ar jo dalies nuosavybės teisių perėjimą tretiems asmenims;

    6. perleisdami nuosavybės teise jiems priklausantį sodo sklypą, atsiskaityti su Bendrija pagal visas savo prievoles.

  4. Sodininkai ir Kiti asmenys Bendrijos teritorijoje privalo laikytis nustatytų Bendrijos vidaus tvarkos taisyklių ir savavališkai be Bendrijos valdybos leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti Bendrijos teritorijos bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų. Sodininkai ir Kiti asmenys, padarę žalą Bendrijai, atsako ir atlygina nuostolius įstatymų nustatyta tvarka.

  5. tais atvejais, kai sukuriamas naujas bendrojo naudojimo objektas, jis įtraukiamas į bendrojo naudojimo objektų aprašą, pažymint, kokie asmenys prisidėjo prie jo sukūrimo. Šis objektas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tiems savininkams, kurie dalyvavo jį sukuriant. Naujai įsigyto objekto priežiūros ir eksploatacijos organizavimo išlaidas apmoka asmenys, kuriems jis priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Sodo sklypo perleidimo atveju naujai sukurtos bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis pereina naujajam savininkui tik tuo atveju, jeigu sodo sklypo perleidėjas yra prisidėjęs prie šio objekto sukūrimo.

  1. DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS APIE BENDRIJOS VEIKLĄ PATEIKIMO NARIAMS IR KITIEMS ASMENIMS TVARKA

  1. Bendrijos nariai ir Kiti asmenys turi teisę susipažinti su Bendrijos dokumentais ir gauti Bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą šiuose įstatuose nustatytomis sąlygomis.

  2. Bendrijos nariai ir Kiti asmenys supažindinami su dokumentais ir informacija šiais būdais:

    1. Bendrija dokumentus (valdybos protokolus, metinį ir daugiametį veiklos planus ir metines ataskaitas, revizijos komisijos ataskaitas, vidaus tvarkos taisykles, Bendrijos įstatus, bendrojo naudojimo objektų aprašą, rengiamų priimti Bendrijos dokumentų projektus, Bendrijos narių susirinkimų protokolus) ir informaciją viešai skelbia Bendrijos internetinėje svetainėje www.zaleselis.lt. Kai Bendrijos pranešimai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti paskelbti viešai, jie skelbiami VĮ „Registrų centras“ leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“;

    2. su Bendrijos narių susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka susijusi informacija (kaip tai numato Sodininkų bendrijų įstatymas), valdybos ar Bendrijos narių susirinkimo sprendimu aktuali informacija skelbiama Bendrijos skelbimų lentoje ar kitose gerai matomose vietose. Ši informacija taip pat pateikiama visiems Bendrijos nariams ir Kitiems asmenims elektroninėmis ryšio priemonėmis ar nurodoma vieta, kurioje ir kokiu laiku galima susipažinti su šia informacija;

    3. jeigu Bendrijos susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta svarstyti: valdymo organo rinkimas ar atšaukimas, Bendrijos įstatų pakeitimas, lėšų skolinimasis, Bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas ar likvidavimas, apie tokį šaukiamą Bendrijos narių susirinkimą kiekvienam Bendrijos nariui ir Kitam asmeniui pranešama raštu arba pasirašytinai, papildomai informacija gali būti pateikiama elektroninėmis ryšio priemonėmis;

    4. informavimo tvarka, kai yra privalomas informavimas raštu:

      1. pranešimai ir kiti dokumentai gali būti įteikiami Bendrijos nariams ir Kitiems asmenims asmeniškai jų gyvenamojoje ar darbo vietoje, o jų nesant - fizinio asmens pilnamečiams šeimos nariams, juridinio asmens darbuotojams, pasirašytinai;

      2. pranešimai ir kiti dokumentai gali būti išsiunčiami registruotų paštu Bendrijos nario ar Kito asmens gyvenamosios vietos adresu ar kitu adresu, jeigu Bendrijos narys ar kitas asmuo yra raštu informavęs Bendrijos pirmininką apie kitą adresą dokumentų įteikimui;

      3. pranešimai ir kiti dokumentai gali būti įteikiami, įmetant juos į Bendrijos nario ar Kito asmens pašto dėžutes, apie šio veiksmo įvykdymą surašant aktą, kurį pasirašo Bendrijos valdybos pirmininkas ir ne mažiau kaip du Bendrijos nariai, arba surašant aktą su trijų Bendrijos narių parašais, kai pranešimą įteikia ne Bendrijos valdybos pirmininkas. Tokiu atveju laikoma, kad adresatas buvo supažindintas su pranešimu ar dokumentais po septynių kalendorinių dienų nuo pranešimo ar dokumentų įdėjimo į pašto dėžutę dienos;

      4. pranešimai ir kiti dokumentai (skenuotos jų kopijos) gali būti įteikiami išsiunčiant juos elektroniniu paštu, bet tik tiems Bendrijos nariams ar Kitiems asmenims kurie Bendrijos valdymo organui yra pateikę prašymus juos informuoti būtent tokiu būdu ir yra nurodę savo elektroninio pašto adresą.

    5. Bendrijos valdymo organas nagrinėja Bendrijos narių ar Kitų asmenų pareiškimus, prašymus bei skundus ir per vieną mėnesį pateikia atsakymą. Prašyme, pareiškime arba skunde turi būti nurodoma: Bendrijos nario ar Kito asmens vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, sklypo numeris, telefono numeris ar elektroninio pašto adresas, prašomų pateikti dokumentų ir (ar) informacijos apimtis, laikotarpis už kurį norima gauti dokumentus ir (ar) informaciją. Prašyme turi būti nurodyta kokiu būdu nori susipažinti su dokumentais. Jei Bendrijos narys ar Kitas asmuo nori susipažinti su Bendrijos dokumentų originalais turi nurodyti datą ir laiką, kad jis pageidautų susipažinti su prašomais dokumentais ir (ar) informacija;

    6. Pagal Bendrijos nario ar Kito asmens pateiktą elektroninį arba rašytinį prašymą Bendrijos valdymo organas, jei informacijos nėra galimybės ar negalima persiųsti elektroniniu būdu, pateikia jiems susipažinti su:

      1. asmenų, įsigijusių Bendrijoje sodo sklypą, registravimo knyga. Asmenims, pageidaujantiems susipažinti su registravimo knyga, teikiami tik su jais pačiais susiję duomenys;

      2. Bendrijos įstatais ir vidaus tvarkos taisyklėmis;

      3. Bendrijos narių susirinkimo protokolais;

      4. Revizijos komisijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimo ataskaitomis;

      5. kitais dokumentais ir (ar) informacija.

    7. su dokumentais ir (ar) informacija Bendrijos narys ar Kitas asmuo gali susipažįsta Bendrijos buveinėje, dalyvaujant Bendrijos valdybos pirmininkui ar jo įgaliotam valdybos nariui;

    8. . Bendrijos narys neturi teisės: pateiktų dokumentų ir (ar) informacijos originalų išsinešti iš Bendrijos buveinės, rašyti pastabas dokumentuose, braukyti, plėšyti ar kitaip gadinti pateiktus dokumentus.

    9. siekiant nepažeisti trečiųjų asmenų teisės į jų privataus gyvenimo neliečiamumą, dokumentai ir (ar) informacija Bendrijos nariams teikiama įstatymuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose fizinių asmenų duomenų apsauga, numatyta tvarka. Informacija teikiama nuasmeninta, nesant tokiai galimybei informacija teikiama susipažinti pasirašius konfidencialios informacijos neplatinimo pasižadėjimą;

    10. Bendrijos buveinėje prieš susipažįstant su konfidencialia informacija užpildomas konfidencialios informacijos neplatinimo pasižadėjimas. Kas yra Bendrijos konfidenciali informacija apibrėžiama fizinių asmenų duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais;

    11. Kiti asmenys turi teisę gauti informaciją apie Bendrijos narių susirinkimo nustatytas įmokas, kurias jie privalo sumokėti, ar kitus Bendrijos narių susirinkimo priimtus sprendimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra. Gauti raštu Bendrijos valdybos pirmininko motyvuotus atsakymus dėl savo siūlymų.

  3. Už Bendrijos teikiamų dokumentų kopijas mokamas Bendrijos narių susirinkimo nustatytas mokestis.

  4. Bendrij os valdyba gali atsisakyti teikti dokumentus ir (ar) informacij ą, j eigu:

    1. prašymas pateiktas nesilaikant šių įstatų 29.6 p. numatytos tvarkos;

    2. Bendrijos narys nesutinka laikytis šioje informacijos pateikimo tvarkoje nustatytų sąlygų;

    3. suteikusi informaciją, Bendrijos valdyba pažeistų teisės aktų reikalavimus.

  5. Bendrijos valdybos sprendimą neleisti susipažinti su dokumentais ir (ar) informacija Bendrijos narys ar Kitas asmuo gali skųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

  6. Dokumentu ir (ar) informacijos apie Bendrijos veiklą pateikimas turi atitikti Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, bei šiuose įstatuose numatytos dokumentų ir (ar) informacijos apie Bendrijos veiklą nustatytos tvarkos reikalavimus.

  7. Registravimo knygoje esantys duomenys tvarkomi ir teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Asmenims, pageidaujantiems susipažinti su registravimo knyga, teikiami tik su jais pačiais susiję duomenys.

  1. PRIĖMIMO Į BENDRIJOS NARIUS, IŠSTOJIMO IR PAŠALINIMO IŠ BENDRIJOS
    NARIŲ SĄLYGOS IR TVARKA

  1. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į Bendriją, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo Bendrijos įregistravimo.

  2. Sodininkas įstoja į Bendriją, išstoja iš jos Bendrijos valdybos sprendimu. Šalinamas iš visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimu;

  3. Prašymas stoti į Bendriją paduodamas Bendrijos valdybai, kuri artimiausiame posėdyje svarsto sodininko prašymą dėl priėmimo į Bendrijos narius klausimą. Priimti į Bendriją nariai registruojami Bendrijos narių knygoje.

  4. Bendrij os buveinėj e turi būti Bendrij os narių ir Kitų asmenų, įsigijusių Bendrij os teritorij oj e sodo sklypą, registravimo knyga. Joje turi būti nurodyta fizinio asmens vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (adresas), sklypo valdymo teisės pagrindas, sodo sklypo plotas ir adresas (sklypo numeris), fizinio asmens įstojimo į Bendrijos narius ir išstojimo iš Bendrijos narių data, pastabų skiltis. Registravimo knygoje esantys duomenys tvarkomi ir teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Bendrijoje papildomai gali būti pildoma Bendrijos narių ir Kitų asmenų, įsigijusių Bendrijoje sodo sklypą registravimo knygos kompiuterinė versija.

  5. Asmenims, pageidaujantiems susipažinti su registravimo knyga, teikiami tik su jais pačiais susiję duomenys.

  6. Bendrijos nariui gali būti išduodamas Bendrijos nario pažymėjimas (nario bilietas). Priėmus sprendimą išduoti Bendrijos nario pažymėjimą, privalomieji nario pažymėjimo rekvizitai yra šie: Bendrijos pavadinimas, nario vardas ir pavardė, sklypo plotas, adresas (sklypo numeris), įstojimo į Bendriją data, Bendrijos antspaudas, Bendrijos valdybos pirmininko parašas. Sprendimą dėl nario pažymėjimų išdavimo, rekvizitų papildymo, nario pažymėjimo keitimo, išdavimo tvarkos priima Bendrijos valdyba.

  7. Narystės Bendrijoje pasibaigia:

    1. Bendrijos nariui mirus;

    2. Bendrijos nariui netekus nuosavybės ar kitų teisių, kurių pagrindu jis valdė Bendrijos teritorijoje esantį sodo sklypą;

    3. Bendrijos nariui išstojus iš Bendrijos ar jį pašalinus iš jos;

    4. likvidavus Bendriją.

  8. Išstojimo iš Bendrijos tvarka ir sąlygos:

    1. Bendrijos narys gali bet kuriuo metu išstoti iš Bendrijos parašęs prašymą Bendrijos valdybai;

    2. gautas Bendrijos nario prašymas turi būti registruojamas Bendrijos registravimo knygoje arba atskirai tvarkomoje byloje;

    3. jeigu Bendrijos narys neturi jokių prievolių Bendrijai, Bendrijos valdyba savo nutarimu patvirtina nario išstojimą iš Bendrijos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos;

    4. jeigu Bendrijos narys turi prievolių Bendrijai, išstojimo klausimas svarstomas tik po visiško atsiskaitymo su Bendrija;

    5. stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip Bendrijos nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.

  9. Pašalinimo iš Bendrijos tvarka ir sąlygos:

    1. Bendrijos narys gali būti pašalinamas iš Bendrijos narių susirinkimo sprendimu, kai:

      1. Bendrijos narys šiurkščiai pažeidžia šiuos įstatus ir nereaguoja į pakartotinus įspėjimus, siunčiamus raštu ir/ar elektroninėmis ryšių priemonėmis turimais kontaktais;

      2. pažeidžia Bendrijos nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir nereaguoja į pakartotinus įspėjimus, siunčiamus raštu ir/ar elektroninėmis ryšių priemonėmis turimais kontaktais;

      3. pažeidžia Bendrijos narių susirinkimo nutarimus ir nereaguoja į pakartotinus įspėjimus, siunčiamus raštu ir/ar elektroninėmis ryšių priemonėmis turimais kontaktais;

      4. nemoka Bendrijos narių susirinkimo nustatyto nario mokesčio, kitų mokesčių daugiau kaip 3 metus iš eilės;

    2. Prieš pateikiant Bendrijos narių susirinkimui svarstyti klausimą dėl nario pašalinimo iš Bendrijos, Bendrijos valdyba prieš 30 dienų narį įspėja registruotu laišku ir (ar) elektroninėmis ryšių priemonėmis turimais registravimo knygoje nurodytais kontaktais. Įspėjime nurodomi konkretūs šalinimo motyvai;

    3. Narys, gavęs tokį įspėjimą, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo įspėjimo gavimo dienos, turi teisę kreiptis į Bendrijos valdybą dėl taikaus konflikto sureguliavimo. Taikiai neišsprendus konflikto, Bendrijos valdyba klausimą dėl nario pašalinimo perduoda svarstyti artimiausiam Bendrijos narių susirinkimui, kuris priima galutinį sprendimą.

  10. Kitų asmenų teises ir pareigas nustato Sodininkų bendrijų įstatymas ir kiti teisės aktai, šie Bendrijos įstatai taip pat Bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Kiti asmenys, kurie Bendrijos teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti Bendrijos nariais, išstoję iš Bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą Bendrijos teritorijoje, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir Bendrijos nariai.

  1. BENDRIJOS NARIŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJA, JO ŠAUKIMO IR
    BALSAVIMO JAME TVARKA

  1. Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę:

    1. keisti Bendrijos įstatus;

    2. iš Bendrijos narių rinkti ir atšaukti Bendrijos valdybos narius, iš jos narių rinkti valdybos pirmininką bei tvirtinti valdybos darbo reglamentą;

    3. nustatyti Bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką bei su tuo susijusius įgaliojimus Bendrijos valdybai, taip pat valdybos pirmininko ir kitų valdybos narių darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką arba sutarčių su Bendrijos teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar asmenimis sudarymo sąlygas;

    4. iš Bendrijos narių rinkti revizijos komisiją bei jos pirmininką ir tvirtinti šios komisijos darbo reglamentą. Jeigu revizijos komisija nesudaroma (revizorius nerenkamas), rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

    5. tvirtinti Bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tikslinius įnašus, Bendrijos nario mokestį ar Kitų asmenų įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir eksploatavimo, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti;

    6. vertinti Bendrijos valdybos metinę veiklą, tvirtinti metinę Bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir revizijos komisijos(revizoriaus) ar audito išvadas apie Bendrijos finansinę veiklą, bendrojo naudojimo objektų aprašą;

    7. spręsti Bendrijos narių šalinimo iš Bendrijos klausimus. Gali spręsti narių priėmimo į Bendriją klausimus;

    8. nustatyti disponavimo Bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus;

    9. nustatyti ir tvirtinti Bendrijos vidaus tvarkos taisykles;

    10. spręsti klausimus dėl Bendrijos stojimo į susivienijimus ir draugijas, išstojimo iš jų;

    11. priimti sprendimą dėl Bendrijos reorganizavimo ir patvirtinti reorganizavimo sąlygas;

    12. priimti sprendimą pertvarkyti Bendriją;

    13. priimti sprendimą likviduoti Bendriją, atšaukti Bendrijos likvidavimą;

45.14 rinkti ir atšaukti Bendrijos likvidatorių;

45.15. spręsti Bendrijos teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir Bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus;

  1. Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal Bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais.

  2. Bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems Bendrijos organams spręsti jo kompetencijai paskirtų klausimų.

  3. Bendrijos susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka:

    1. Bendrijos narių susirinkimo (eilinio ar neeilinio) sušaukimo iniciatyvos teisę turi Bendrijos valdyba, 1/10 Bendrijos narių bei revizijos komisija (revizorius);

    2. Bendrijos narių susirinkimas šaukiamas Bendrijos valdybos sprendimu;

    3. Bendrijos narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai Bendrijos valdybai pateikia paraišką, pasirašyta ne mažiau kaip 1/10 Bendrijos narių arba revizijos komisijos (revizoriaus). Joje turi būti nurodytos Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, iniciatorių atstovas, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, vietos ir datos, siūlomų sprendimų projektai. Bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos.

    4. Jeigu Bendrijos valdyba nepriėmė sprendimo sušaukti (ar nesušaukti) Bendrijos narių susirinkimą per vieną mėnesį nuo susirinkimo iniciatorių pateiktos paraiškos gavimo dienos ir nepranešė apie savo sprendimą iniciatorių nurodytam asmeniui, narių susirinkimas gali būti sušaukiamas iniciatorių (daugiau kaip 1/10 Bendrijos narių arba revizijos komisijos (revizoriaus) sprendimu;

    5. Bendrijos valdyba pagal iniciatorių paraišką per nustatytą vieno mėnesio terminą neprivalo sušaukti Bendrijos narių susirinkimo, jei nėra praėję 4 mėnesiai po finansinių metų pabaigos, jei iniciatorių siūlomi klausimai nepriskirti spręsti narių susirinkimo kompetencijai, jei paraiška paduota nesilaikant šių įstatų 48.7 papunkčio reikalavimų. Šiais atvejais Bendrijos valdyba atsisakymą sušaukti narių susirinkimą turi motyvuoti ir pranešti iniciatorių nurodytam atstovui;

    6. eilinis Bendrijos narių susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius po finansinių metų pabaigos, o neeiliniai - prireikus;

    7. Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo iniciatoriai, priėmę sprendimą sušaukti Bendrijos narių susirinkimą, turi ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos informuoti Bendrijos narius, paskelbdami skelbimą Bendrijos skelbimų lentose arba kitose gerai matomose vietose Bendrijos teritorijoje, internetiniame tinklapyje www.Zaleselis.lt, taip pat Bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais;

    8. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti valdymo organą, pakeisti Bendrijos įstatus, svarstyti lėšų skolinimosi, Bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo klausimus, apie tokį Bendrijos narių susirinkimo šaukimą kiekvienam Bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su susirinkimo darbotvarke ir siūlomų sprendimų projektais. Be to, pranešimai skelbiami internetiniame tinklapyje www.Zaleselis.lt, SMS žinutėmis,_skelbimų lentose;

    9. skelbime turi būti nurodoma kada, kur ir kokiu laiku bus organizuojamas susirinkimas, susirinkimo darbotvarkė, kur galima susipažinti su siūlomais sprendimų projektais, kas šaukia susirinkimą. Internetiniame tinklapyje www.Zaleselis.lt, paskelbti siūlomų sprendimų projektus;

  4. Bendrijos narių susirinkimo pravedimas:

    1. kiekviename Bendrijos narių susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, balsų skaičiavimo komisija;

    2. Bendrijos narių susirinkime dalyvaujantys Bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Bendrijos narių susirinkime Bendrijos nariai dalyvauja patys ar per įgaliotą asmenį. Įgaliotam asmeniui turi būti duodamas paprastos rašytinės formos įgaliojimas atstovauti nariui Bendrijos narių susirinkime ir balsuoti visais arba konkrečiais susirinkimo darbotvarkėje svarstomais klausimais, nurodant įgaliojimo terminą, teises ir pareigas (vienas įgaliotas asmuo gali atstovauti tik vienam Bendrijos nariui). Susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo Bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyti nariai, iš anksto pareiškę nuomonę raštu;

    3. Bendrijos narių susirinkime kiekvienas Bendrijos narys ar jo įgaliotas asmuo turi po vieną balsą nepaisant valdomų sklypų skaičiaus;

    4. Bendrijos narių susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo Bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius;

    5. protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 10 darbo dienas nuo Bendrijos narių susirinkimo dienos. Prie Bendrijos narių susirinkimo protokolo turi būti pridedama: susirinkime dalyvavusių Bendrijos narių sąrašas, įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti, dokumentai, patvirtinantys, kad Bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą susirinkimą. Prie protokolo taip pat pridedami dokumentai, patvirtinantys Bendrijos narių išankstinį nuomonės pareiškimą raštu;

    6. susirinkime gali būti daromi audio įrašas;

    7. protokolai saugomi ne trumpiau kaip dešimt metų. Pasirašyto protokolo kopija viešai skelbiama skelbimų lentose ar šių įstatų 29 ir 30 punktuose nurodytais būdai;

    8. Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali iš anksto pareikšti savo nuomonę raštu Bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyti nariai, iš anksto pareiškę savo nuomone raštu. Nuomonė turi būti pareikšta raštiškai dėl kiekvieno planuojamo susirinkimo klausimo pateikiant valdybai ne vėliau kaip 2 dienos iki Bendrijos narių susirinkimo. Bendrijos nario pasiūlymai, pateikti iš anksto raštu, paviešinami susirinkimo metu paskelbiant teikusio pastabas Bendrijos nario duomenis, kiek tai leidžia asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai.

  5. Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 Bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, Bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po 14 kalendorinių dienų gali būti sušauktas pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotiniam susirinkimui netaikomas kvorumo reikalavimas. Sprendimai pakartotiniame susirinkime priimami kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 52 punkte numatytus atvejus. Į dalyvaujančių Bendrijos susirinkime narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu.

  6. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 53 punkte numatytus atvejus.

  7. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl lėšų skolinimosi, dėl Bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, taip pat kai sprendimai priimami balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo, yra teisėti, jei už juos balsavo daugiau kaip 2/3 Bendrijos narių.

  8. Balsavimas Bendrijos narių susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas visiems nariams klausimais, dėl kurių nors vienas Bendrijos narys ar jo įgaliotas asmuo pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių.

  9. Slaptas balsavimas vykdomas ši tvarka:

    1. susirinkime daroma pertrauka;

    2. priėmus sprendimą dėl slapto balsavimo yra paruošiami slapto balsavimo biuleteniai, kurie antspauduojami bendrijos antspaudu;

    3. slapto balsavimo biuletenyje įrašomas Bendrijos pavadinimas, susirinkimo data ir darbotvarkės klausimo, dėl kurio balsuojama, numeris, balsavimo rezultatai: ,,Už“, „Prieš“, „Susilaikė“ ir išdalinama susirinkime dalyvaujantiems Bendrijos nariams;

    4. Bendrijos nariai balsuoja išreikšdami savo nuomonę padarant atžymą ties pasirinktu sprendimu: ,,Už“, „Prieš“, „Susilaikė“, biuletenis su tokia atžyma grąžinamas balsų skaičiavimo komisijai;

    5. baigus balsavimą, balsų skaičiavimo komisija viešai suskaičiuoja rezultatus, juos paskelbia ir surašo balsų skaičiavimo protokolą. Biuleteniai sudedami į voką, vokas užklijuojamas, antspauduojamas. Ant voko užrašomas bendrijos pavadinimas, susirinkimo data, klausimo, dėl kurio balsuota, pavadinimas.

  10. Bendrijos narių susirinkimo priimti sprendimai (protokolai) registruojami ir skelbiami (sprendimai, išrašai iš protokolų) Bendrijos skelbimų lentose ar šių įstatų 29 punkte nurodytais būdais. Informacija pateikiama vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.

  1. BENDRIJOS VALDYMO ORGANAS, RINKIMO IR ATŠAUKIMO TVARKA, JO KOMPETENCIJA BEI NARIŲ ATSAKOMYBĖ

  1. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

  2. Bendrijos valdymo organas yra Bendrijos valdyba, kurios narių skaičius yra 7 (septyni).

  3. Bendrijos valdybos narius iš Bendrijos narių renka Bendrijos narių susirinkimas 3 (trijš) metų laikotarpiui. Vietoj atsistatydinusių ar atšauktų Bendrijos valdybos narių kiekvienas naujas valdybos narys renkamas tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Bendrijos valdybos narių kadencijų skaičius neribojamas.

  4. Bendrijos valdybos nariai gali būti atšaukiami Bendrijos narių susirinkimo sprendimu. Sprendimas yra teisėtas, jei už jį balsuoja daugiau kaip 1/2 visų susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių. Bendrijos narių susirinkimas dėl Bendrijos valdybos narių atšaukimo organizuojamas ta pačia tvarka kaip ir dėl valdybos narių rinkimo.

  5. Bendrijos valdyba veikia pagal Bendrijos narių susirinkimo patvirtintą darbo reglamentą. Bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Pirmininką iš valdybos narių renka Bendrijos narių susirinkimas.

  6. Bendrijos valdyba:

    1. organizuoja Bendrijos veiklą ir prižiūri, ar laikomasi jos įstatų;

    2. priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis;

    3. veikia Bendrijos vardu teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius. Sodininkų bendrijų įstatymo nurodytus sandorius Bendrijos valdyba gali sudaryti, kai yra toks narių susirinkimo sprendimas;

    4. įgyvendina Bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą;

    5. sudaro metinę Bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir ją pateikia Bendrijos narių susirinkimui;

    6. sudaro bendrojo naudojimo objektų aprašą, tvarko ir saugo Bendrijos bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygą, Bendrijos techninius ir juridinius dokumentus ir asmenų įsigijusių Bendrijos teritorijoje sodo sklypą registravimo knygą;

    7. šių įstatų nustatytais atvejais ir narių prašymu pateikia informaciją ir dokumentus Bendrijos narių susirinkimui;

    8. Bendrijos dokumentus ir duomenis pateikia Juridinių asmenų registrui;

    9. teikia Bendrijos nariams reikalingą informaciją, dokumentus šių įstatų V dalyje nustatyta tvarka;

    10. Išduoda pažymas sodininkams apie jų atsiskaitymą už prievoles Bendrijai, kitas pažymas, kurių įstatymų nustatyta tvarka prašo valstybės ar savivaldybės institucijos. Už Bendrijos teikiamų dokumentų kopijas mokama Bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka;

    11. sprendžia naujų narių priėmimo į Bendriją ar išstojimo iš jos (išskyrus šiuose įstatuose nustatytus atvejus, kai sprendžia narių susirinkimas), skatinimo, drausminimo klausimus;

    12. nagrinėja Bendrijos narių ir Kitų asmenų pareiškimus, prašymus bei skundus ir per vieną mėnesį pateikia atsakymą;

    13. atlieka kitas Sodininkų bendrijų įstatyme ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat Bendrijos įstatų nustatytas pareigas.

  7. Bendrijos valdybos sprendimai priimami posėdžiuose. Posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys.

  8. Valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių.

  9. Balsavimo metu kiekvienas Bendrijos valdybos narys turi vieną balsą. Bendrijos valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai Bendrijos valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla Bendrijos valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.

  10. Bendrijos valdybos sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė Bendrijos valdybos narių. Jei Bendrijos valdybos narių balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, lemia Bendrijos valdybos pirmininko balsas.

  11. Bendrijos valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami, išskyrus atvejį, kai sprendimą pasirašo visi valdybos nariai.

  12. Bendrijos valdyba turi užtikrinti, kad revizijos komisijai (revizoriui) ar auditoriui būtų pateikti visi nurodytam patikrinimui reikalingi Bendrijos dokumentai.

  13. Ne vėliau kaip likus 10 dienų iki eilinio Bendrijos narių susirinkimo Bendrijos valdyba privalo parengti Bendrijos veiklos ataskaitą. Joje turi būti Bendrijos veiklos per ataskaitinius finansinius metus apžvalga, svarbiausi įvykiai Bendrijoje einamaisiais finansiniais metais iki eilinio narių susirinkimo, Bendrijos veiklos planai ir prognozės.

  14. Išrinkus ir įregistravus nauj ą Bendrij os valdybą, per narių susirinkime nustatytą laiką buvusi Bendrijos valdyba naujajai valdybai perduoda: Bendrijos bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygą, Bendrijos techninius ir juridinius dokumentus, asmenų įsigijusių Bendrijoje sodo sklypą registravimo knygą, Bendrijos antspaudą bei kitus Bendrijos dokumentus. Dokumentai perduodami sudarant perdavimo - priėmimo aktą.

  15. Bendrijos valdybos narių, nevykdančių arba netinkamai vykdančių pareigas, atsakomybę nustato Civilinis kodeksas, Sodininkų bendrijų ir kiti įstatymai.

  16. Bendrijos valdybos nariai privalo solidariai atlyginti Bendrijai nuostolius, padarytus dėl Bendrijos valdybos sprendimų, priimtų pažeidžiant Bendrijos įstatus, Sodininkų bendrijų ir kitus įstatymus.

  17. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie Bendrijos valdybos nariai, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.

  18. Bendrijos valdybos nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jo nuo dėl jo kaltės padarytų nuostolių atlyginimo.

  19. Bendrijos valdybos narys gali būti atleidžiamas nuo nuostolių, kuriuos jis padarė eidamas savo pareigas, atlyginimo, jeigu jis rėmėsi Bendrijos dokumentais ir kita informacija, kurių tikrumu nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydamas normalios ūkinės rizikos. Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.

  1. BENDRIJOS VEIKLOS KONTROLĖ

  1. Bendrijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija. Jos narių skaičius yra 3 (trys). Revizijos komisijos nariai ir jos pirmininkas renkamas narių susirinkime 3 (trijų) metų kadencijai. Revizijos komisijos darbo tvarką nustato jos darbo reglamentas.

  2. Revizijos komisijos nariu negali būti Bendrijos valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, ir asmenys, kuriuos su Bendrijos valdybos nariais sieja giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, vaikai, broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai).

  3. Jeigu revizijos komisija nesudaroma, Bendrijos ūkine finansinę kontroliuoja Bendrijos narių susirinkimo renkama audito įmonė.

  4. Revizijos komisija arba audito įmonė:

    1. tikrina Bendrijos ūkinę finansinę veiklą;

    2. informuoja Bendrijos narių susirinkimą, Bendrijos valdybą apie Bendrijos veiklos pažeidimus;

    3. finansiniams metams pasibaigus, Bendrijos narių susirinkimui pateikia išvadą dėl Bendrijos metinės finansinės atskaitomybės;

    4. privalo atlikti neeilinį ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 Bendrijos narių, ir ataskaitą pateikti Bendrijos narių susirinkimui;

    5. turi iniciatyvos teisę sušaukti Bendrijos narių susirinkimą.

  1. MOKESČIŲ BENDRIJOS NARIUI IR KITAM ASMENIUI, TIKSLINIŲ, KAUPIAMŲJŲ IR KITŲ SU BENDRIJOS VEIKLA SUSIJUSIŲ ĮNAŠŲ NUSTATYMO IR MOKĖJIMO TVARKA, NEPINIGINIŲ ĮNAŠŲ ĮVERTINIMO BEI BENDRIJOS NARIŲ

IR JŲ ŠEIMOS NARIŲ DARBO SĄNAUDŲ ĮSKAITYMO Į ĮNAŠUS TVARKA

  1. Tikslinius įnašus, Bendrijos nario mokestį.ar Kitų asmenų įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir eksploatavimo, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti nustato ir tvirtina Bendrijos narių susirinkimas. Šias išlaidas sudaro:

    1. ūkio išlaidos (ryšių, kuro, kanceliarinės, apšvietimo, atliekų tvarkymo ir kt.);

    2. darbų organizavimo išlaidos;

    3. įmokas priimančių įstaigų (banko, pašto, tinklalapio talpinimo) išlaidos;

    4. inventoriaus įsigijimo ir remonto išlaidos;

    5. juridinių kontorų paslaugos;

    6. samdomų darbuotojų darbo apmokėjimo išlaidos;

    7. sąskaitų Kitiems asmenims paruošimo ir pateikimo išlaidos;

    8. kitos išlaidos.

  2. Kitų asmenų mokamas įmokų dydį už bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą bei šių objektų eksploataciją, bendrojo naudojimo žemės tvarkymą nustato Bendrijos narių susirinkimas. Įmoka yra fiksuotas vienam valdomo sklypo ploto vienetui - 1 (vienam) arui pridedant bendro naudojimo objektų tvarkymui skirtą įmokos dedamąją. Mokamas pagal pateiktas sąskaitas.

  3. Bendrijos narių sprendimu gali būti renkami kaupiamieji įnašai. Jie skirti bendro naudojimo objektų atnaujinimui ir kitiems projektams, kurių sąmatos dar nesuplanuotos. Priėmus sprendimą dėl kaupiamųjų įnašų jie tampa privalomi visiems Bendrijos nariams. Panaudojus kaupiamuosius įnašus (visus ar dalinai) Kiti asmenys sumoka pateikus sąskaitas proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto išlaidas ir naujų objektų sukūrimo išlaidas (jei Kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą).

  4. Kiti asmenys atsiskaito su Bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų Bendrijos teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu Kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas.

  5. Pateiktas sąskaitas Kiti asmenys privalo apmokėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius po jų gavimo.

  6. Nepiniginiai įnašai, bei Bendrijos narių, kitų asmenų ir jų šeimos narių darbo sąnaudos įvertinami Bendrijos valdybos sudarytos komisijos. Komisijos posėdžiai protokoluojami ir pagal komisijos įvertinimą Bendrijos valdyba priima sprendimą užskaityti įnašus. Nepiniginiai įnašų užskaitymo ir darbo sąnaudų vertinimo bei užskaitymo tvarka tvirtinama Bendrijos narių susirinkime.

  7. Bendrijos narių ir Kitų asmenų bei jų šeimos narių dalyvavimą Bendrijos bendrojo naudojimo objektų tvarkymo, atnaujinimo darbuose tvarką ir darbo sąnaudų vertinimą nustato Bendrijos narių susirinkimas bei Bendrijos vidaus tvarkos taisyklės.

  1. BENDRIJOS TURTAS, PAJAMŲ PASKIRSTYMO IR NAUDOJIMO TVARKA

  1. Bendrijos turtas valdomas, naudojamas, juo disponuojama įstatymų ir Bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

  2. Sodininkams dalinės nuosavybės teise priklauso jų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įgyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, pliažai, vandens telkiniai ir kt.), bendroji inžinerinė įranga - vandentiekio, kanalizacijos, keliai, lieptai, vamzdynai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos Bendrijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.

  3. Bendrijos valdyba privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše nurodoma bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. Bendrijos valdyba bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia nariams ir pateikia jį kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymų susijusiems suinteresuotiems asmenims. Šį aprašą tvirtina Bendrijos narių susirinkimas.

  4. Bendrijai nuosavybės teise priklausančio turto aprašas keičiamas ar papildomas Bendrijos valdybos.

  5. Bendrijos pajamas sudaro:

    1. Bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai;

    2. Kitų asmenų atsiskaitymai už papildomai teikiamas kitas Bendrijos paslaugas;

    3. Kitų asmenų įmokos pagal pateiktas sąskaitas už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų Bendrijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu Kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą);

    4. kaupiamieji įnašai;

    5. pajamos iš Bendrijos turto;

    6. iš Bendrijos veiklos gautos pajamos;

    7. valstybės ar savivaldybės tikslinės paskirties lėšos;

    8. fizinių ar juridinių asmenų negrąžintinai perduoti ar padovanoti pinigai ir kitas turtas;

    9. pajamos iš 2% fizinių asmenų pajamų mokesčio;

    10. kitos teisėtai įgytos pajamos.

  6. Bendrijos nario mokesčiai, kaupiamieji įnašai, Kitų asmenų įmokos mokami pinigais. Tiksliniai įnašai gali būti piniginiai ir nepiniginiai. Nepiniginiais įnašais negali būti darbai ir paslaugos.

  7. Bendrijos lėšų panaudojimas yra nustatomas Bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka, tvirtinant Bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą.

  8. Bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu.

  1. ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA

  1. Bendrijos įstatų pakeitimo projektą rengia jo iniciatoriai. Jei įstatų projektą ruošia ne Bendrijos valdyba, jis pateikiamas Bendrijos valdybai. Sprendimą dėl įstatų pakeitimo projekto įtraukimo į Bendrijos narių susirinkimo darbotvarkę priima Bendrijos valdyba. Jei Bendrijos narių susirinkimas šaukiamas iniciatorių sprendimu (1/10 bendrijos narių ar revizijos komisijos), sprendimą dėl įstatų projekto įtraukimo į darbotvarkę priima iniciatoriai.

  2. Keisti Bendrijos įstatus gali tik Bendrijos narių susirinkimas.

  3. Bendrijos įstatus ir jų pakeitimus pasirašo Bendrijos narių susirinkimo, priėmusio sprendimą pakeisti įstatus, įgaliotas asmuo.

  4. Bendrijos valdyba įstatų pakeitimus ir visą pakeistų įstatų tekstą kartu su kitais teisės aktų nurodytais dokumentais pateikia juridinių asmenų registrui.

  5. Pakeisti Bendrijos įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre.

  1. BENDRIJOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS

  1. Bendrija reorganizuojama, likviduojama ir pertvarkoma Civilinio kodekso ir LR Sodininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka.

  1. GINČŲ SPRENDIMAS

  1. Ginčai tarp Bendrijos ir Bendrijos narių, tarp Bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų sprendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

  2. Jeigu Bendrijos nariai pageidauja raštu, jų tarpusavio ginčus gali nagrinėti Bendrijos valdyba arba Bendrijos narių susirinkimas.

  3. Ginčas pirmiausia nagrinėjamas Bendrijos valdybos posėdyje Bendrijos valdybos darbo reglamento nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo. Bendrijos valdybai nusprendus, Bendrijos narių ginčas gali būti perduotas spręsti artimiausiam Bendrijos narių susirinkimui.

  4. Apie priimtą sprendimą šalims pranešama raštu.

  5. Jeigu ginčo šalys nesutinka su priimtu sprendimu, jų ginčas įstatymų nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas teisme.

Patvirtinta Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ visuotiniame narių susirinkime 20 m.d.

Bendrijos narių susirinkimo įgaliotas

Gintautas Bergas

Valdybos pirmininkas

 

   Edmundas Vaitkus

e.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. tel. +37061007484

Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“

pakartotinam visuotinam susirinkimui

Pareiškimas
         2022-07-11

Po kelių metų pertraukos bandoma atlikti tai ką Visuotinas bendrijos narių susirinkimas vadovaudamasis Sodininkų bendrijos įstatymu, privalėjo atlikti prieš du metus. Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ valdybos pirmininkas Gintautas Bergas (valdyba) tyčia ar nesuvokdamas dalyko esmės neįvertina pasikeitusios situacijos, įstatymo leidėjui priėmus Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 straipsniu įstatymo, kad Bendrijų, susivienijimų ir draugijų įstatus, prieštaraujančius Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams, turi pakeisti pirmasis po šio įstatymo įsigaliojimo sušauktas jų organas, turintis teisę keisti įstatus. Ne visus įstatus, o tik straipsnius, prieštaraujančius Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams. Iš esmės tą patį numato ir šalių pasirašyta taikos sutartis.

Taip pat noriu pažymėti, kad man nebuvo duotas pakartotino visuotino susirinkimo protokolas apie priimtus sprendimus - kuris nusprendė nevykdyti teismo nutarimo pilna apimtimi.

Patvirtinta ieškovo Edmundo Vaitkaus (asmens kodas 35005160510) bei atsakovės Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ (juridinio asmens kodas 186498898) (toliau kartu - Šalys) 2021 m. gegužės 27 d. pasirašytą taikos sutartį (toliau - Taikos sutartis), kuria Šalys susitarė:

1. Sodininkų bendrija „Žalesėlis“ įsipareigoja pirmame 2021 metais vyksiančiame Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ susirinkime iškelti šiuos klausimus, įtraukiant juos į susirinkimo darbotvarkę:

  1. Dėl įstatų naujos redakcijos parengimo. Naujos įstatų redakcijos projektą parengia Edmundas Vaitkus, o Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ atstovas valdybos pirmininkas Gintautas Bergas įsipareigoja įtraukti šį klausimą į artimiausio šaukiamo susirinkimo darbotvarkę ir leisti visiems Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ teritorijoje žemės sklypus turintiems asmenims susipažinti su sprendimo šiuo klausimu projektu ir naujos įstatų redakcijos projektu.

  2. Dėl įstatų pataisų parengimo, kuriomis būtų nustatomas susitarimas tarp Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ ir žemės valdos savininko. Susitarimo ir jo priedo „Mokesčių Sodininkų bendrijos „Žaleslėlis“ apskaičiavimo žemės sklypų savininkams tvarka“ projektus parengia Edmundas Vaitkus, o Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ atstovas valdybos pirmininkas Gintautas Bergas įsipareigoja įtraukti šį klausimą į artimiausio šaukiamo susirinkimo darbotvarkę ir leisti visiems Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ teritorijoje žemės sklypus turintiems asmenims susipažinti su sprendimo šiuo klausimu ir susitarimo bei jo priedų projektais.

  3. Tam, kad į Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ artimiausio visuotinio susirinkimo darbotvarkę būtų savalaikiai įtraukti Taikos sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose numatyti klausimai, Edmundas Vaitkus ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos25 d. įsipareigoja pateikti Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ valdybos pirmininkui Gintautui Bergui šių dokumentų projektus:

  1. Naujos Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ įstatų redakcijos projektą;

  2. Susitarimo tarp Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ ir žemės sklypo savininko projektą;

  3. Mokesčių Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ apskaičiavimo žemės sklypų savininkams tvarkos projektą.

Pagal ieškovo Edmundo Vaitkaus ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Žalesėlis“ dėl minėtos bendrijos 2020 m. rugpjūčio 22 d. susirinkimo sprendimo 4 klausimu, kuriuo buvo nustatytas nario mokesčio dydis, panaikinimo ir įpareigojimo bendrijos valdymo organą - susirinkimą - svarstyti minėtą klausimą iš naujo. Tačiau pasirašius Taikos sutartį ši problema neišnyko, atvirkščiai ji gilėja, nes Sodų bendrija „Žalesėlis“ (valdyba) nepaiso Sodų bendrijos įstatymo, Civilinio kodekso ,Teismo nutarties nuostatų. Tai traktuotina, kaip Šalių taikos sutarties ir teismo nutarties terminų, ir turinio prasme nevykdymas bei ieškinio juridiniam asmeniui grįžimą į pradinę padėtį.

Apgailestauju dėl susidariusios situacijos ir dėl konsensuso nebuvimo, ginčo sprendimo priimtinumu ginčo dalyviams. Stiprioji pusė - bendrijos pirmininko G. Bergo asmenyje netik, kad neieško bendro kompromisinio sprendimo, bet ignoravo susitarimo pagrindus, nereagavo nei į mano, nei į advokato prašymus - nepateikė visuotino susirinkimo protokolą. Todėl manau, kad visuotinam susirinkimui pateiktas įstatų projektas yra nepriimtinas, neatitinkantis CK ir sodų bendrijos įstatymo nuostatų. Tuo atveju, jeigu visuotinas susirinkimas neatsižvelgs į mano prašymą, būsiu priverstas blokuoti jūsų sprendimą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Teismo nutartyje numatyta, kad visi ginčai, kylantis iš Taikos sutarties pirmiausiai turi būti sprendžiami Šalių derybų keliu. Nepavykus kilusio ginčo išspręsti Šalių derybų būdu - ginčas perduodamas nagrinėti atitinkamam Lietuvos Respublikos teismui. Teismui pateikta taikos sutartis patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė tarpusavio nuolaidomis pradiniame etape, išsprendė ginčą taikiai.

Primenu, kad Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir teismo nutarties, kuri yra patvirtina, įsiteisėjimo datos ir galios tol, kol bus įvykdytos visos jos sąlygos. Įvykdžius visus Taikos sutarties įsipareigojimus, Šalys jokių pretenzijų viena kitai nebeturės.

Pagarbiai,

EdmundasVaitkus

Teisininkas atsako: kokia gresia atsakomybė daugiabučio bendrijos pirmininkui už netinkamai tvarkomus dokumentus?

Asociatyvioji nuotr. / Olita Remeikė
Asociatyvioji nuotr. / Olita Remeikė
Šaltinis: DELFI / Greta Vai Fotografija
  • DELFI PLIUS prenumerata

Daugiabučių namų gyventojams, norintiems, kad bendro naudojimo patalpos būtų prižiūrėtos ir suremontuotos, o aplinka – saugi ir tvarkinga, tenka apsispręsti: samdyti namo administratorių ar kurti namo savininkų bendriją ir visus rūpesčius patikėti jos pirmininkui. Svarbu žinoti, kad daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkui tenka atsakomybė ne tik dėl to, kad būtų laiku ir tinkamai išspręstos ūkinės problemos, tačiau ir tinkamai tvarkoma dokumentacija. Taigi kokia teisinė atsakomybė tenka bendrijos pirmininkui, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokatė Olita Remeikė.

Skaitytoja klausia: „Laba diena, esu savo daugiabučio namo pirmininkė. Nauja kaimynė pareikalavo išdažyti laiptinę. Nesutikau. Tada pradėjo reikalauti ataskaitų ir kitų dokumentų. Dabar ta kaimynė man grasina, kad susidoros skundais. Kokia man gresia atsakomybė, kad neturiu visų dokumentų, kaip pirmininkė, nevedžiau buhalterijos, iki šiol visus reikalus sprendėme geranoriškai, kaimyniškai. Valdyba sudaryta nebuvo. Ar galiu gauti baudą?“

Atsako LJAA narė, advokatė Olita Remeikė:

„Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos veiklą, yra Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kuriame numatyta, jog butų savininkai bendrąją dalinę nuosavybę gali valdyti steigdami bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį arba skirdami bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Bendrijos steigimo tikslas – kartu valdyti, naudoti ir prižiūrėti butų savininkams priklausančias patalpas. Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kuris keičia bendrijos įstatus, renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius), priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo, nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį ir kt. Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Vadovaujantis nurodytu įstatymu, bendrijos pirmininkas turi būti renkamas ir iš pareigų atšaukiamas visuotinio narių susirinkimo trejų metų laikotarpiui. Pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos organizavimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą, butų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą, šių lėšų naudojimą ir kt.

Jei butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkas raštu kreipiasi į bendrijos pirmininką, šis privalo visus prašymus, skundus ir kitus dokumentus registruoti bei per 10 darbo dienų nuo kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla.

Skaitytoja nurodo, kad nauja kaimynė pareikalavo išdažyti laiptinę, vėliau ėmė reikalauti ataskaitų ir kitų dokumentų, grasino, kad susidoros skundais. Šiuo atveju akcentuotina, kad namo laiptinės dažymo klausimas yra priimamas ne vien pirmininko sprendimu, bet turi būti šaukiamas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kurio metu sprendimui dažyti laiptinę turėtų pritarti daugiau nei pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Pasibaigus finansiniams metams, bendrijos pirmininkas, pateikdamas bendrijos nariams ir kitiems savininkams bendrijos metinę veiklos ataskaitą, turi pateikti išsamią informaciją ir apie sukauptas lėšas, jų naudojimą ir šių lėšų likutį. Bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Visos bendrijos narių lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Kaip matyti, bendrijos pirmininko pareigos yra labai atsakingos, savo veikloje bendrijos pirmininkas privalo vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybės aprašymu ir visuotinio susirinkimo sprendimais, o savo pareigas atlikti itin kruopščiai. Priešingu atveju, bendrijos pirmininkui gali kilti civilinė, administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme numatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už jam visuotinio susirinkimo pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą. Bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus. Tokiu atveju reikėtų pateikti įrodymus, kad buvo padaryti tokie sprendimai, įrodyti kaltę, priežastinį ryšį tarp sprendimų bei žalos ir nustatyti tikslų žalos dydį. Dėl neteisėtais veiksmais atsiradusios žalos priteisimo ieškinys teismui turėtų būti pateiktas per trejus metus nuo žalos atsiradimo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymą, už ką numatyta bauda daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar kitiems asmenims iki 650 eurų. Už pirmininko pareigos pateikti duomenis savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims nevykdymą pirmininkui gali kilti atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Vadovaujantis juo, pirmininkui gali būti paskirta bauda iki 1950 eurų, nusižengimą padarius pakartotinai – gali būti skirta bauda net iki 6000 eurų.

Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta baudžiamoji atsakomybė už aplaidų apskaitos tvarkymą, už kurį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Finansinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių finansinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi finansinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Finansinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Taigi, tuo atveju, jei bendrijos finansinė apskaita buvo vedama aplaidžiai, nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio, bendrijos pirmininkui gali kilti net ir baudžiamoji atsakomybė.

Kaip matyti, bendrijos pirmininko pareigos reikalauja ne tik nuolatinio darbo, rūpinimosi daugiabučiu namu ir jo aplinka, bendravimo su gyventojais, bet kartu tai yra didelė atsakomybė, o už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą pirmininkui gali kilti net baudžiamoji atsakomybė. Todėl prieš apsisprendžiant tapti daugiabučio namo pirmininku, būtina susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais daugiabučių namų administravimą ir priežiūrą bei įvertinti, ar tikrai asmuo pasirengęs šias pareigas užimti.

Siekiant, kad būtų patenkinti daugiabučio namo gyventojų lūkesčiai, pastarieji taip pat turėtų kuo daugiau įsitraukti į bendrijos gyvenimą, dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose, balsuoti, stebėti, kaip pirmininkas atlieka savo pareigas. Be to, rekomenduotina bent iš trijų asmenų suformuoti ir daugiabučio namo bendrijos valdybą, taip užtikrinant tinkamą ir sklandų bendrijos funkcionavimą.“

LJAA – tai asociacija, kuri vienija šalies advokatus bei jų padėjėjus iki 45 metų ir teisės mokslų studentus bei absolventus. Nariai specializuojasi įvairiose teisės srityse, todėl gali pasidalinti žiniomis bei patirtimi.

Sau aktualius klausimus teisininkams galite užduoti ir jūs el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Skaitytojų prašome savo situaciją išdėstyti aiškiai ir konkrečiai, nurodyti savo kontaktus (jie nebus viešinami), kad kilus neaiškumui, būtų galima susisiekti su klausimo autoriumi.

Atsakymai yra bendro pobūdžio, parengti pagal pateiktą paklausimą ir neprilygsta individualiai teisininko konsultacijai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)

Susiję straipsniai

 
 

 

Teisininkas atsako: ar įmanoma išvengti privalomo teisės vairuoti atėmimo?

Inga Štrimaitienė
Inga Štrimaitienė
© Vida press / Teodoro Biliūno nuotr.

Skaitytojas Tomas klausia: „Lenkiau automobilį neleistinoje vietoje, dėl ko policijos pareigūnas nurodė sumokėti baudą ir paskyrė teisės vairuoti atėmimą trims mėnesiams. Mano darbas yra susijęs su nuolatiniu važinėjimu iš vieno miesto į kitą, todėl atėmus teises negalėsiu dirbti. Ar galima išvengti paskirto teisės vairuoti atėmimo?“

Atsako LJAA narė, advokato padėjėja Inga Štrimaitienė:

„Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra pakankamai dažna administracinio poveikio priemonė, kuri skiriama kartu su administracine nuobauda, jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2020 metais buvo išnagrinėta viso 7845 administracinių nusižengimų bylų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu. Net 1167 bylose iš jų buvo pritaikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tuo tarpu per 2021 metus tokių bylų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu, buvo išnagrinėta 5733, iš jų 683 bylose asmenims atimta teisė vairuoti transporto priemones. Galima daryti išvadą, kad teisė vairuoti atimama dažniau nei kas dešimtoje tokioje byloje.

Privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už administracinės teisės nusižengimus, tokius kaip pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas, transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir daugybe kitų nusižengimų, susijusių su transporto vairavimu.

Teisės vairuoti atėmimas yra skiriamas su tikslu nubausti asmenį bei atgrasyti nuo būsimų nusižengimų, dėl padaryto administracinio nusižengimo asmuo turėtų patirti neigiamų pasekmių, tam tikrų suvaržymų ar nepatogumų. Tačiau neretai toks teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia neproporcingai didelius nepatogumus ją praradusiam asmeniui, o tam tikrais atvejais yra apskritai suvaržoma asmens teisė atlikti darbo funkcijas, jei darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu ir yra būtina nuolatos vykti iš vienos vietovės į kitą.

👀 Akimis sekėte šį tekstą?

Patiks ir „Delfi Plius“ naujienos socialiniame tinkle.
Spauskite Patinka „Delfi Plius“ Facebook tinkle ir nepraleiskite įdomiausio turinio.

Šios administracinio poveikio priemonės privalomumas reiškia, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas yra įpareigoti taikyti teisės vairuoti atėmimą ir negali savo nuožiūra spręsti jį pritaikyti ar ne.

Nepaisant to, įstatymas numato, kad asmuo, kuriam gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas arba kuriam tokia administracinio poveikio priemonė jau paskirta, pvz., surašius administracinį nurodymą, gali prašyti teismo ar administracinį nusižengimą nagrinėjančios institucijos netaikyti šios poveikio priemonės (net ir tokiu atveju, kai įstatymas numato, kad jis yra privalomas).

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusi institucija kiekvieną atvejį vertindami individualiai ir atsižvelgę į pažeidėjo asmenybę ir jo kaltės formą, padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei teisingumo ir protingumo principus, turi teisę (bet neprivalo) visai neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo, arba ją pakeisti švelnesne administracinio poveikio priemone.

Privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas yra išimtis ir teismai nedažnai tenkina tokius asmenų prašymus.

Privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas yra išimtis ir teismai nedažnai tenkina tokius asmenų prašymus. Neretai toks prašymas būna atmetamas vien todėl, kad nebuvo pateikti visi reikšmingi įrodymai, kurie leistų padaryti išvadą, kad yra pagrindas netaikyti šios administracinio poveikio priemonės.

Pastebėtina tendencija, jog teismai netaiko teisės vairuoti atėmimo, kuomet, įvertinę visas reikšmingas bylos aplinkybes, padaro išvadą, jog: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkintų asmens galimybes dirbti, rūpintis artimųjų sveikata ir buitimi; netekęs teisės vairuoti transporto priemones asmuo galimai netektų ne tik darbo, bet ir pragyvenimo šaltinio, būtų nepajėgus ne tik vykdyti savo finansinių įsipareigojimų bankui, bet ir išlaikyti nepilnametį vaiką; nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Konstitucinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai.

Nors įstatymas suteikia teisę netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau reikia nepamiršti, kad visų pirma kiekvienas vairuotojas privalo laikytis teisės aktų reikalavimų, būti atidus ir rūpestingas, gerbti kitus eismo dalyvius ir prisiimti atsakomybę už padarytus administracinius nusižengimus. Tik išimtiniais atvejais teismas ar administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija gali netaikyti privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir tik nustačiusi įstatyme numatytas bylai reikšmingas aplinkybes.“

LJAA – tai asociacija, kuri vienija šalies advokatus bei jų padėjėjus iki 45 metų ir teisės mokslų studentus bei absolventus. Nariai specializuojasi įvairiose teisės srityse, todėl gali pasidalinti žiniomis bei patirtimi.

Sau aktualius klausimus teisininkams galite užduoti ir jūs el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Skaitytojų prašome savo situaciją išdėstyti aiškiai ir konkrečiai, nurodyti savo kontaktus (jie nebus viešinami), kad, kilus neaiškumui, būtų galima susisiekti su klausimo autoriumi.

Atsakymai yra bendro pobūdžio, parengti pagal pateiktą paklausimą ir neprilygsta individualiai teisininko konsultacijai.

 
 

Teisininkas atsako: kokia yra turto paveldėjimo procedūra, kai turtas paveldimas mirus vienam iš jo bendrasavininkų?

Ieva Kūrytė
Ieva Kūrytė
© Vida Press / Raimundo Adžgausko nuotr.

Skaitytoja Agnė klausia: „Prieš kelias savaites mirė mano tėvas. Ar mamai (jo sutuoktinei) dabar yra būtina tvarkyti kažkokius popierius dėl palikimo perėmimo? Abu tėvai yra surašę testamentą, pagal kurį mirus vienam iš sutuoktinių turtą valdo likęs gyvas, o mirus pastarajam – turtą (butą) paveldi abu vaikai lygiomis dalimis. Mamai 87 metai, sveikata labai prasta. Ar būtina ją dabar kažkur vežti dėl palikimo sutvarkymo? Jeigu to nepadarysime – ar, mirus mamai, nebus problemų mums su seserimi perimti palikimą ir jį parduoti?“

Atsako LJAA narė, advokatė Ieva Kūrytė:

„Tikriausiai dažniausiai nemalonumų sukeliančios situacijos yra būtent dėl įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, per kurį palikimas turi būti priimtas. Deja, Lietuvoje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nesuteikia asmenims galimybių gedėti neribotą laiką, negalvojant apie artimojo mirties sukeliamus teisinius padarinius dėl paveldėjimo priėmimo. Dažnas net nesusimąsto, kad palikimas po artimojo mirties automatiškai įpėdiniams nepereina, ir tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, yra būtina atlikti aktyvius veiksmus. Palikimo negalima priimti iš dalies ar su sąlygomis.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikoje yra paveldima dviem pagrindais – pagal įstatymą arba pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima tik tuo atveju, kai tai nepakeista testamentu, ir tokia apimtimi, kiek nepakeista testamentu.

Nepriklausomai nuo to, kuriuo būdu yra paveldima, įpėdinis, pretenduojantis į palikimą, turi kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties. Kai įpėdiniai kreipiasi į atitinkamą notarą, pradedama turto paveldėjimo byla. Savo teises palikimui priimti įpėdiniai gali įgyvendinti patys arba per jų įgaliotus atstovus. Kuriam konkrečiai notarui pagal sudarytą teritorinio paskirstymo sistemą prikauso vesti turto paveldėjimo bylą, galima pasitikrinti Notarų rūmų internetinėje svetainėje. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

👋 Mums rūpi tai, kas rūpi Jums!

Sutikite su rinkodaros taisyklėmis ir mes pasirūpinsime, kad galėtumėte mėgautis tik Jums atrinktais specialiais pasiūlymais. Nematoma pagalba dar didesniam skaitymo malonumui!

Sutinku gauti Delfi Plius rinkodaros naujienas.

✅ Prenumeruojama

Praleidus įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Tokiu atveju, įpėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminą, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį.

Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Kaip jau minėta, palikimą galima priimti ir pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti, t. y. juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir pan.). Vis dėlto, toks palikimo priėmimo būdas praktikoje labai dažai sukelia nepageidaujamų teisinių padarinių, nes tokiu atveju įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir įrodyti, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Šiuo atveju, jei paveldėtojų yra daugiau, tai palikimą jau priėmę įpėdiniai, kurie nepraleido įstatymo nustatyto termino, paveldi kartu su įpėdiniu, kuriam teismas nustatė juridinį faktą, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Skaitytoja kelia klausimą dėl palikimo priėmimo esant bendrajam sutuoktinių testamentui. Iš tikrųjų, įstatymas numato sutuoktiniams galimybę išreikšti savo valią sudarant bendrąjį testamentą, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi likęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį. Tokį testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai ir tik kaip oficialų dokumentą, kurį pasirašo abu notaro ar kito asmens, tvirtinančio testamentą, akivaizdoje.

Testamentu sutuoktiniai gali paskirti įpėdinį, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui. Bet kuris sutuoktinis gali iki palikimo atsiradimo atšaukti savo valios išreiškimą ta pačia tvarka, kokia buvo sudarytas testamentas. Tokiu atveju netenka galios ir kito sutuoktinio valios išreiškimas. Sutuoktinio sudarytas asmeninis testamentas, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jeigu iki palikimo atsiradimo momento nutraukiama santuoka arba pareiškiamas ieškinys (paduodamas prašymas) nutraukti santuoką, arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.

Atsakant į skaitytojos klausimą reikia pažymėti, kad, priimant palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, galioja tos pačios įstatyme įtvirtintos normos, kaip ir asmeniniam testamentui. Kitaip sakant, Civilinis kodeksas tokiam testamentui nenumato specialaus teisinio reguliavimo nei dėl termino palikimui priimti, nei dėl palikimo priėmimo būdo. Taigi, skaitytojos motina po sutuoktinio mirties, nepaisant to, kad buvo sudarytas bendras sutuoktinų testamentas, turi išreikšti valią dėl palikimo priėmimo kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Neatlikus šių aktyvių veiksmų palikimas pergyvenusiam sutuoktiniui automatiškai nepereina, taigi po jo mirties turtas automatiškai nepereis ir kitiems įpėdiniams – šiuo atveju dukterims, kurios taip pat po motinos mirties turės priimti palikimą.

Jeigu dėl amžiaus ir prastos sveikatos įpėdiniui yra sudėtinga atvykti pas notarą, rekomenduotina pasinaudoti kita Lietuvos Respublikos Notariato įstatyme numatyta galimybe, kuri leidžia notarinius veiksmus tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (ligos, invalidumo ar kito atvejo) negali atvykti į notaro biurą, atlikti iškviečiant notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą.

Nuo 2021 m. liepos 1 d. notariniai veiksmai taip pat gali būti atliekami ir nuotoliniu būdu, naudojant informacinių technologijų priemones, tokiu atveju atliekamų notarinių veiksmų atlikimo vieta yra laikoma notaro biuro buvimo vieta. Notaras nuotoliniu būdu gali atlikti notarinius veiksmus ir asmenims, esantiems užsienyje.“

LJAA – tai asociacija, kuri vienija šalies advokatus bei jų padėjėjus iki 45 metų ir teisės mokslų studentus bei absolventus. Nariai specializuojasi įvairiose teisės srityse, todėl gali pasidalinti žiniomis bei patirtimi.

Sau aktualius klausimus teisininkams galite užduoti ir jūs el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Skaitytojų prašome savo situaciją išdėstyti aiškiai ir konkrečiai, nurodyti savo kontaktus (jie nebus viešinami), kad, kilus neaiškumui, būtų galima susisiekti su klausimo autoriumi.

Atsakymai yra bendro pobūdžio, parengti pagal pateiktą paklausimą ir neprilygsta individualiai teisininko konsultacijai.

 
 

 

Logotipas2 

Hidroizoliacija – ir žiemą

Hidroizoliacija – ir žiemą
© Organizatorių nuotr.

Šiuolaikinių statybos produktų įvairovė leidžia pasirūpinti pastato hidroizoliacija tiek statomuose, tiek renovuojamuose pastatuose. Beje, kokybišką hidroizoliaciją galima įrengti bet kuriuo metų laiku. Svarbiausia sąlyga – atidžiai laikytis visų gamintojo ant pakuotės nurodytų sąlygų. „Kalbėdami apie pastatų hidroizoliaciją, dažniausiai galvojame apie stogą ir pamatus“, – sako „TN International“ techninis vadovas Virginijus Balsys. Pasak jo, stogas – labai svarbi pastato dalis. Jei namo sienų tinkami nedengia stogas, pastato konstrukcijas veikia drėgmė. Jei tai tęsiasi kelis sezonus, pastatas labai greitai virsta neeksploatuojamu.. Stogo hidroizoliaciją reikėtų patikrinti bent keturis kartus per metus: būtina apžiūrėti stogo dangą ir jo konstrukciją – galbūt yra vėjo ar žmonių padarytos žalos. Jei stogas nesandarus, svarbu suprasti, kodėl.

Taip pat reguliariai rekomenduojama tikrinti ir pamatus: svarbu įsitikinti, kad jie iš vidaus yra sausi. Rūsyje susidarančios drėgmės dėmės rodo, kad pamatai jau pažeisti. Taip pat gali būti, kad į pastato vidų patenka gruntinio vandens, todėl ir sudrėksta rūsys. Ant senesnių sienų, kurių hidroizoliacija pažeista, pradeda rastis balkšvos druskų dėmės. „Pastaraisiais metais, kai nuotolinis darbas daugeliui tapo kasdienybe, vis daugiau žmonių nusprendžia atnaujinti savo šeimos namus. Dažnai jie susiduria su netikėtomis kliūtimis“, – pasakoja Virginijus Balsys. – Mūsų senoliai, statydami savo sodybas, žinojo svarbią statybų paslaptį. Mes patys, apšiltindami pastatus, nukasame žemę nuo pamatų, nuvalome nuo jų viską, kas, mūsų manymu, nereikalinga. Vėliau suprantame, kad nebeišmanome senųjų statybos gudrybių: nugramdėme senąsias žinias, todėl dabar pamatai tiesiog mirksta vandenyje... Bet, žinoma, ir šią situaciją galima išspręsti. Tik nereikėtų ilgai atidėlioti, nes pamatų įtrūkimuose kaupiasi vanduo, kuris žiemą užšąla ir kenkia visai pastato konstrukcijai. Ar pastatas sugrius – tik laiko klausimas.“

Žemos temperatūros – ne kliūtis
Žemos temperatūros – ne kliūtis
© Organizatorių nuotr.

Žemos temperatūros – ne kliūtis

Hidroizoliacijai rudenį ir žiemą reikėtų rinktis polimerinio bitumo ritinines dangas arba specialias bitumo ar bitumo polimerines mastikas. Šios hidroizoliacinės medžiagos tinkamos kloti šaltuoju metų laiku, kai kurios net esant –25 ºC temperatūrai. „Norint užtikrinti kokybišką rezultatą, svarbu, kad darbų metu nebūtų lietaus, sniego ar stipraus rūko. Bet kokiomis kitomis oro sąlygomis galima dirbti laikantis gamintojo reikalavimo dėl temperatūros“, – aiškina „TN International“ techninis vadovas Virginijus Balsys.

Polimerinio bitumo ritininės dangos, pavyzdžiui, „TN International“ gaminamos „Technoelast“ arba „Unifleks“, yra skirtos plokštiems ir (arba) sutapdintiems stogams. Tenka šiek tiek daugiau padirbėti, bet šias dangas galima kloti ir ant šlaitinių stogų. „Lyjant darbai turi sustoti, – primena „TN International“ techninis vadovas. – Dauguma stogo dangų klojamos šildant atvira liepsna, o vanduo, susidūręs su liepsna, virsta garais. Vasarą tose vietose, kur garų pateko tarp hidroizoliacijos sluoksnių, susidarys pūslės ir, laikui bėgant, jos pažeis hidroizoliaciją.“

Pamatams – patogesnė mastika

Pamatų hidroizoliacijai galima naudoti ne tik polimerinio bitumo ritinines dangas, bet ir bitumą arba bitumo polimerines mastikas. „Paprasčiausia naudoti yra tepamoji hidroizoliacinė medžiaga – bituminė mastika, kurią patogu užtepti ant kampų ar išsikišimų. Šiek tiek sudėtingiau kloti ant pagrindo išlydant ritininę dangą“, – pasakoja Virginijus Balsys. Dirbdami su šiomis dangomis būtinai atsižvelkite į montavimo temperatūrą, nurodytą ant gaminio pakuotės. „Pavyzdžiui, pamatams ir kitoms požeminėms konstrukcijoms iš betono, gelžbetonio ir medienos naudojamos hidroizoliacinės mastikos „Technonicol Nr. 24“ klojimo temperatūra yra –20ºC“, – aiškina „TN International“ atstovas ir priduria, kad svarbus polimerinio bitumo ritininių dangų parametras yra elastingumas žemoje temperatūroje, iki kurios jos išlaiko savo savybes. Esant žemesnei temperatūrai, klojama danga lūžinės ir hidroizoliacijos sluoksnyje susidarys mažyčių įtrūkimų. Per kelerius metus, prasiskverbus vandeniui, įtrūkimai padidės ir susidarys skylės.

 
 

Logotipas2

 

voratinklis5

 . 

  Teisininkas atsako: kada už kritiką gali būti baudžiama?

Teisingumas / Goda Pranytė
Teisingumas / Goda Pranytė
© Vida Press / Remigijaus Balčiūno nuotr.

Skaitytojas klausia: „Kodėl demokratinėje Lietuvoje žmogus persekiojamas už kritiką ir yra net tampomas po teismus? Juk tai draudžia pagrindinis šalies įstatymas – LR Konstitucija. Tačiau tai realiai vyksta.“

Atsako LJAA narė Goda Pranytė:

„Demokratinėje Lietuvoje kiekvienas žmogus turi teisę turėti ir laisvai reikšti savo nuomonę, įsitikinimus bei idėjas. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta ne tik žmogaus teisė į žodžio laisvę, joje taip pat yra nurodoma ir galimybė šią teisę riboti įstatymais. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių konvencijoje, Lietuvoje galiojančioje nuo 1995 m. birželio 20 d. ir turinčioje didžiulę įtaką mūsų šalies teisei.

Taigi žmogaus teisė išsakyti savo nuomonę, įsitikinimus nėra begalinė ir turi tam tikrus ribojimus, kurie saugo kitų asmenų teisę į garbę ir orumą.

Vienas svarbiausių dalykų kalbant apie žodžio laisvę yra suvokimas, kas gali būti vertinama kaip tam tikra saviraiškos forma, būdas išreikšti savo požiūrį tam tikrais klausimais – šiuo atveju tai būtų kritika, o kada jau prasideda kito asmens įžeidinėjimas, šmeižtas, kitoks garbės ir orumo pažeminimas.

Atsakant į klausimą, galima teigti: jei asmuo atsidūrė teisme, ko gero, buvo peržengta riba tarp kritikos, kaip nuomonės išreiškimo būdo, ir neapykantos kurstymo arba šmeižto.

Jei asmuo atsidūrė teisme, ko gero, buvo peržengta riba tarp kritikos, kaip nuomonės išreiškimo būdo, ir neapykantos kurstymo arba šmeižto.

LR baudžiamajame kodekse neapykantos kurstymas yra apibrėžtas kaip bet kokios formos fizinio ar juridinio asmens veikimas, kuris yra nukreiptas prieš žmogų ar visuomenės grupę, turinčią specifinių požymių, pavyzdžiui: lytis, amžius, seksualinė orientacija, neįgalumas, rasė, tautybė, kalba, kilmė ar socialinė padėtis. Vadinasi, kritika, kaip neigiamos nuomonės išreiškimas tam tikra tema, į neapykantos kalbą virsta tada, kai atsiranda patyčios, įžeidinėjimas arba diskriminacija dėl jau anksčiau minėtų asmens požymių.

👋 Mums rūpi tai, kas rūpi Jums!

Patyčiomis yra laikomi tyčiniai, pasikartojantys veiksmai...

 

Patyčiomis yra laikomi tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama įžeisti, įskaudinti ar sukelti psichologinę įtampą kitam asmeniui, o diskriminaciją galima įvardinti tada, kai asmuo be objektyvių priežasčių, tik dėl tam tikrų požymių, tarkime, seksualinės orientacijos ar lyties, yra vertinamas neteisingai ar išskiriamas iš kitų.

Norisi pridurti, kad teisinė atsakomybė gresia ir tuo atveju, jeigu asmuo išsakydamas savo nuomonę pateikė visiškai arba iš dalies melagingą informaciją, nes tai jau yra šmeižto požymiai. LR Baudžiamajame kodekse šmeižimu apibrėžti tokie veiksmai, kai iš dalies ar visiškai tiesos neatitinkanti informacija buvo tyčia perduota tretiesiems asmenims ar paskelbta viešai, siekiant pažeminti žmogaus garbę ir orumą ar sumenkinti asmens patikimumą.

Remiantis teismų praktika, siekiant įrodyti šmeižtą labai svarbu yra faktai. Teismas vertina, ar paskleista negatyvi informacija yra pagrįsta tikromis ir patikimomis aplinkybėmis, ar esama objektyvių faktų, įrodančių šmeižto buvimą ar nebuvimą. Pavyzdžiui, viešai pareiškus, kad kitas asmuo yra vagis, ir šiam kreipusis į teismą dėl šmeižto, teismui tektų pateikti faktus, jog pareiškėjas tikrai yra pasisavinęs kokį nors svetimą turtą.

Kalbant apie atsakomybę už šmeižtą ar neapykantos kurstymą, svarbu pastebėti, kad įstatymai nenumato griežtų kriterijų, pagal kuriuos būtų sprendžiama kuriuo būdu – baudžiamuoju ar civiliniu procesu – bus ginama asmens garbė ir orumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, jog ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, o baudžiamoji atsakomybė turi būti kraštutinė priemonė, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti reikalingų tikslų. Taigi kokia atsakomybė – baudžiamoji ar civilinė – bus taikoma asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančią ar neapykantą kurstančią informaciją, priklausys nuo to, kokio pavojingumo tai buvo veiksmai.

Pažymėtina ir tai, kad kritikos ribos yra platesnės kalbant apie viešus asmenis – politikus, garsenybes ir pan., kurie jau turi būti nusiteikę, kad dėl užimamų pareigų, vykdomos veiklos ar statuso visuomenėje gali sulaukti daugiau negatyvių nuomonių, negu kiti asmenys.

Be to, svarbu ir intencija, kodėl tam tikra informacija, kuri gali būti prieštaringai vertinama, yra viešai išsakoma. LR Civilinis kodeksas numato, jog asmuo, paskleidęs galimai melagingą informaciją, yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės tuo atveju, jeigu paskelbta informacija yra apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiką, įrodžius, jog buvo siekta sąžiningai supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Tačiau net ir tokiais atvejais, kai negatyvi nuomonė skleidžiama viešojo intereso tikslu, siekiant visuomenę supažindinti su svarbia informacija, asmuo turėtų remtis bent keletu patikimų faktų ir stengtis išlaikyti etiškos kalbos standartus.“

LJAA – tai asociacija, kuri vienija šalies advokatus bei jų padėjėjus iki 45 metų ir teisės mokslų studentus bei absolventus. Nariai specializuojasi įvairiose teisės srityse, todėl gali pasidalinti žiniomis bei patirtimi.

Jums aktualius klausimus teisininkams galite užduoti ir jūs el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Skaitytojų prašome savo situaciją išdėstyti aiškiai ir konkrečiai, nurodyti savo kontaktus (jie nebus viešinami), kad, kilus neaiškumui, būtų galima susisiekti su klausimo autoriumi.

Atsakymai yra bendro pobūdžio, parengti pagal pateiktą paklausimą ir neprilygsta individualiai teisininko konsultacijai.

 
 

Logo2

 Dienos metu vagys iš butų tempė auksą ir pinigus - Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis

 

 

Atviras laiškas sodų bendrijos „Žalesėlis“

            bendruomenei...

 

Nesu įpareigotas teikti informaciją visuotinam susirinkimui apie vykstančius procesus sodininkų bendrijoje „Žalesėlis“ , bet siūlau atsižvelgti į tai kad bendrijos valdybos pirmininkas (valdyba) į susirinkimo darbotvarkę 8. kl. įtraukė „ 8. Informacija apie Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį, ieškovo p. E. Vaitkaus teismo įpareigojimų vykdymą ir jo paruoštus dokumentus“. Atkreipkite dėmesį į formuluotę - „apylinkės teismo nutartį, ieškovo p. E. Vaitkaus teismo įpareigojimų vykdymą ir jo paruoštus dokumentus“. Šiame teiginyje neįžvelgiu nei sąžinės nei proto, todėl pareiškiu, kad bandymas tokiu būdu įvykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį Civilinės bylos Nr. e2-714-1141/2021 procese yra Sodo bendruomenės klaidinimas bei teismo ir ieškovo menkinimas.

Siekdamas aiškumo teisiniame procese, skelbiu ištrauką iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutarties:

"Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Patvirtinti ieškovo Edmundo Vaitkaus (asmens kodas ) bei atsakovės Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ (juridinio asmens kodas 186498898) (toliau kartu – Šalys) 2021 m. gegužės 27 d. pasirašytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kuria Šalys susitarė:

  • Sodininkų bendrija „Žalesėlis“ įsipareigoja pirmame 2021 metais vyksiančiame Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ susirinkime iškelti šiuos klausimus, įtraukiant juos į susirinkimo darbotvarkę:

  • Dėl įstatų naujos redakcijos parengimo. Naujos įstatų redakcijos projektą parengia Edmundas Vaitkus, o Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ atstovas, valdybos pirmininkas Gintautas Bergas įsipareigoja įtraukti šį klausimą į artimiausio šaukiamo susirinkimo darbotvarkę ir leisti visiems Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ teritorijoje žemės sklypus turintiems asmenims susipažinti su sprendimo šiuo klausimu projektu ir naujos įstatų redakcijos projektu.

  • Dėl įstatų pataisų parengimo, kuriomis būtų nustatomas susitarimas tarp Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ ir žemės valdos savininko. Susitarimo ir jo priedo „Mokesčių Sodininkų bendrijos „Žaleslėlis“ apskaičiavimo žemės sklypų savininkams tvarka“ projektus parengia Edmundas Vaitkus, o Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ atstovas valdybos pirmininkas Gintautas Bergas įsipareigoja įtraukti šį klausimą į artimiausio šaukiamo susirinkimo darbotvarkę ir leisti visiems Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ teritorijoje žemės sklypus turintiems asmenims susipažinti su sprendimo šiuo klausimu ir susitarimo bei jo priedų projektais.

8.3. Tam, kad į Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ artimiausio visuotinio susirinkimo darbotvarkę būtų savalaikiai įtraukti Taikos sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose numatyti klausimai, Edmundas Vaitkus ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 25 d. įsipareigoja pateikti Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ valdybos pirmininkui Gintautui Bergui šių dokumentų projektus:

  • Naujos Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ įstatų redakcijos projektą;

  • Susitarimo tarp Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ ir žemės sklypo savininko projektą;

  • Mokesčių Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ apskaičiavimo žemės sklypų savininkams tvarkos projektą.

  • Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir teismo nutarties, kuria ji bus patvirtina, įsiteisėjimo datos ir galios tol, kol bus įvykdytos visos jos sąlygos. Įvykdžius visus Taikos sutarties įsipareigojimus, Šalys jokių pretenzijų viena kitai nebeturės.

  • Šalys viena kitai pareiškia ir patvirtina, kad Taikos sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, visos Taikos sutarties sudarymo aplinkybės, esmė bei pasekmės Šalims yra žinomos, priimtinos ir buvo individualiai aptartos.

 

  • Šalys patvirtina, kad Taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį. Šalims yra išaiškintos Taikos sutarties sudarymo pasekmės. Kiekviena šalis nereikalauja iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

  • Visi ginčai, kylantys iš Taikos sutarties pirmiausiai turi būti sprendžiami Šalių derybų keliu. Nepavykus kilusio ginčo išspręsti Šalių derybų būdu – ginčas perduodamas nagrinėti atitinkamam Lietuvos Respublikos teismui.

  • Visi kiti klausimai, kurie nėra aptarti Taikos sutartyje, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

 

Taikos sutartis sudaroma Šalių gera valia trimis egzemplioriais – po vieną Taikos sutarties Šalims ir vienas paliekamas civilinėje byloje Nr. e2-714-1141/2021, kurioje Šalys prašo Taikos sutartį patvirtinti teismo.".

Pateikiau įstatų papildymo projektą

Kaip matome iš Teismo nutarties, tai nėra kažkokios informacijos, o konkretaus projekto pateikimas ir sodo bendruomenės supažindinimas bei įtraukimas į visuotino susirinkimo darbotvarkę.

Vykdydamas Teismo nutartį, kartu su teisininkais parengiau subalansuotą ir Sodininkų bendrijos įstatymo nuostatas atitinkantį, apibendrintą Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ įstatų papildymo projektą ir e.p. adresu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. pateikiau valdybos pirmininkui Gintautui Bergui. Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“- įstatų papildymo projektas:

PASIŪLYMAS DĖL SODININKŲ BENDRIJOIS „ŽALESĖLIS“ ĮSTATŲ PAKEITIMO Pasikeitus LIETUVOS RESPUBLIKOS

SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMo NR. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 STRAIPSNIŲ IR penktojo SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 221 STRAIPSNIU ĮSTATYMO pakeitimo

2021-07-20

Vilnius

Dėl Įstatų 22 punkto 22.5. papunkčio dalies teksto žodžių <<atsižvelgiant į sklypo dydį.>>panaikinimo, Įstatų papildymo naujos redakcijos 22.6 papunkčiu ir sekančių Įstatų papunkčių numeraciją pakeičiant į 22.7, 22.8, 22.9, 22.10:

23.5 pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti Bendrijos išlaidas, susijusias su Bendrijos teritorijos bendrojo naudojimo objektų įrengimu, valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat su bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra. , atsižvelgiant į sklypo dydį.

Papildyti Įstatų 22 straipsnį naujos redakcijos 6 dalimi, sekančias įstatų dalis pervardinant į 22.7, 22.8, 22.9, 22.10:

22 punkto 22.6 papunktis:

22.6. Kiekvienas Bendrijos bendraturtis privalo laikytis aukštesnės galios teisės akto- CK 4.76 str. nustatyto imperatyvaus reikalavimo mokėti proporcingus mokesčius, atsižvelgiant į Bendrijos nario dalį Bendrijos turte, prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Tokiu pat principu nustatomi ir mokesčiai ne bendrijos nariams „Kitiems asmenims“. Papunktyje nustatytas mokesčių mokėjimas Bendrijos nariui ar „Kitam asmeniui“ prašant gali būti apskaičiuotas, atsižvelgiant į sklypo plotą.

Atsiliepimo ar pastabų į pasiūlymą negauta.

Gavęs Naujos Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ įstatų redakcijos projektą, valdybos pirmininkas Gintautas Bergas turėjo vykdyti įsipareigojimą ir šį klausimą įtraukti į artimiausio šaukiamo susirinkimo darbotvarkę, taip pat leisti visiems Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ teritorijoje žemės sklypus turintiems asmenims susipažinti su sprendimo šiuo klausimu ir susitarimo bei jo priedo projektu, bet, deja, nieko panašaus neįvyko – įstatų papildymo projektas nei paviešintas, nei paskelbtas, nei įtrauktas į darbotvarkę nebuvo.

Įvertinus G. Bergo tolimesnę veiksmų seką, galima daryti prielaidą, kad galimai toks sprendimas susijęs su G. Bergo šeimyninėmis problemomis t.y. su atsiskaitymu už advokato paslaugas advokatei, kuri pagal turimą informaciją atstovauja G. Bergo interesus ir sėkmingai vilkino skyrybų ir turto pasidalinimo procesą. Gauta žinutę, kurios tekstas: „galiu tik tiek pasakyti, kad jis nuo 2017 m. bylinėjasi su savo šeima. Turiu pagrindo matyti, kad iš sodininkų lėšų jis apmoka savo asmenines  bylinėjimosi išlaidas, tai pačiai advokatei .“ Turiu pasakyti, kad nutekėjus informacijai ir per p. J. Aliulienę ši žinia pasiekė  G. Bergą ir 2021- 08-26  šeimos byla buvo baigta.

Tikrai tokiam teiginiui esama pagrindo, nes advokatė civilinėje byloje Nr. e2-714-1141/2021

pateikė du prašymus apmokėti atstovavimo išlaidas: viename prašyme nurodoma 1200 euru, kitame - 450 eurų. Manau, kad tokiais veiksmais pažeista profesinė etika tiek iš advokatės, tiek iš valdybos pirmininko G. Bergo pusės, jų užimtoje pozicijoje galima įžvelgti ir poveikio galimybę - galios naudojimą per sodininkų šeimos narius, supainiojant asmeninius ir sodo bendrijos „Žalesėlis“ interesus, taip sukuriant paskatas veikti savo naudai. Bylos vilkinimas visiškai priimtinas G. Bergui - kuo ilgiau bylinėsimės, tuo daugiau pinigėlių galėsime išplauti.

Susipažinus su ūkinės finansinės veiklos patikrinimo aktu, pateiktas faktas, kad per 2020 m. buhalterinės išlaidos bendrijoje sudarė 10 000 eurų. Ar tokia suma , išmokėta už buhalterines paslaugas nereikalauja atskiro tyrimo? Galimai, tai nusikalstama veika?

Kad būtų suprantamiau, paaiškinu poziciją, kodėl susirinkime svarstant 2021sąmatos klausimus, jie buvo visiškai atsieti nuo mokesčių mokėjimo principo. SB renkamas nario mokestis buvo svarstomas keliuose SB visuotiniuose susirinkimuose, bet vieningo sutarimo šiuo klausimu SB nėra ir jo svarstymas vis atidedamas. SB „Žalesėlis" įstatuose nario mokesčio surinkimas yra aiškiai susietas su turimu žemės sklypo plotu, todėl norint keisti apmokėjimo tvarką būtina pakeisti „Žalesėlio" įstatus. Naujasis SB įstatymas įpareigojo sodininkų bendrijas savo ataskaitiniuose susirinkimuose apsvarstyti esamus įstatus, užtikrinant, kad jie neprieštarautų naujam SB įstatymui. Tame tarpe ir SBĮ 31 straipsniui „Bendrijų, susivienijimų ir draugijų įstatų galiojimas bei keitimas“ :

  • "Bendrijų, susivienijimų ir draugijų, įsteigtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, įstatai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams". (citata iš sodų bendrijis ist.)

  • Bendrijų, susivienijimų ir draugijų įstatus, prieštaraujančius Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams, turi pakeisti pirmasis po šio Įstatymo įsigaliojimo sušauktas jų organas, turintis teisę keisti įstatus.

Susirinkimas nustatęs, kad 2021 metams mokesčiai bus renkami po 10 EUR už turimą žemės arą, prieštarauja SBĮ 5 str. 5 d. nuostatų, kad „Kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą“. Taigi mokesčių apskaičiavimas ne SB nariams t.y. kitų asmenų atžvilgiu yra ne nuo arų kiekio, o proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusius su bendrąja daline nuosavybe.

2020 rugpjūčio 22 d. pakartotiniame visuotiniame susirinkime kaip ir buvo numatyta atsižvelgti į įstatymo nuostatas "peržiūrėti SB „Žalesėlis" įstatus, Valdybos darbo reglamentą užtikrinant, kad jie neprieštarautų naujo SB įstatymo bei Civilinio Kodekso nuostatoms, pakviečiant į peržiūrėjimo grupę suinteresuotus SB narius ir pateikti peržiūrėtus dokumentus SB visuotinio susirinkimo svarstymui.“ Bet susirinkimo sprendimas buvo ignoruotas - susirinkimo data nebuvo numatyta,visuotinis susirinkimas nebuvo surengtas, taip pat nepaisoma Sodininkų bendrijos įstatymo ir teismo nutarties. Todėl įstatymų nustatytais pagrindais visuotino susirinkimo priimti sprendimai dėl mokesčių mokėjimo nuo sklypo ploto yra niekiniai, neturintys teisinės galios bei boikotuotini. Taip pat nebuvo vykdomi ir kiti visuotino susirinkimo spendimai, kaip: atšaukti 2008-2018 metų laikotarpiu veikusius ir šiuo metu veikiančius valdybos narius: E. Bulovą, S. Ulkę ir L. Daugėnienę (atsistatydino), kaip praradusius pasitikėjimą. Akivaizdu, kad bendrijos valdybos pirmininkas (valdyba) negina sodininkų interesų, nepaiso Sodų bendrijos įstatymo, kuriame nurodoma, kad privalo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Manau, kad mūsų bendrijoje slepiami nusikaltimai ir nusikaltimus padarę asmenys, o balsuojantys už atsisakymą, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas, tampa savotiškais nusikaltimo bendrininkais. Revizijios komisija susirupinusi tokiais mažareikšmiais dalykais, kap kodėl Žalesėlio internetinis puslapis nefunkcionuoja. Valdybos pirmininkas turėtų paaiškinti susirinkimui kada planuojama šį darbą užbaigti. Tas jūsų valdybos pirmininkas, visais įmanomais būdais blokuoja svetainės veiklą, manau, kad pastebėjote, jog svetainės adresas pasikeitęs, o tai nutiko todėl, kad ankstesnis adresas (www.zaleselis.lt) buvo išvyliotas  iš jo savininko (naudigo idioto) ir man teko registruoti kitą, kuris dabar funkcionuoja

WWW. ZALESELIS.EU .

Bendrijoje praktikuojamas nusikaltimo slėpimas, motyvuojant įstatymų nežinojimu ar netinkamu jų nuostatų suvokimu, nors tai ir neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Tokiu būdu teisingumo paieškų našta tampa pavienių asmenų (sodininkų), o ne administruojančio organo (valdybos) rūpesčiu. Tokiu pvz. yra tapęs pradėtas VILNIAUS APYGARDOS PROKURATŪROS 2-ojo BAUDŽIAMOJO PERSEKIOJIMO SKYRIUS ikiteisminis tyrimas Nr.02-2-00239-21 dėl buvusio sodininkų bendrijos "Žalesėlis" pirmininko ir buhalterių galimai padarytų nusikalstamų veikų t.y. sodininkų bendrijos "Žalesėlis" turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Daugiau informacijos teisingumo paieškos kl.: www.zeleselis.eu.

Grupei Lietuvos Respublikos Seimo narių pasišovus išspręsti sodo bendrijų problemas, galima suabejoti sprendimo geranoriškumu. Praeitos kadencijos Seimo narių, priimtos ne kurios Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos susiveda į interesus, tam, kad tenkinti kažkieno užgaidas - įstatymo pataisose paliekamos dviprasmybės, o kad užtikrinti įstatymo veikimą, - sodininkai kreipiasi į teismą. Būtų paprasčiau, jeigu Vyriausybei būtų pavesta nustatyti įstatymo vykdymo tvarką, bet jos nėra ,dėl to tenka metų metus aiškintis teismuose, o ne (jeigu nerimtai) užsiimti sodininkavimu.

Pagarbiai,

Edmundas Vaitkus

LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMo NR. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 STRAIPSNIŲ IR penktojo SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 221 STRAIPSNIU Įstatymo pakeitimo priėmimas (vaizdo įrašas)

 

 

 28685625 140624426759186 512634047448046805 nekerstauk

 

 

 

Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ 2020 metų ūkinės-
finansinės veiklos patikrinimo aktas

                                                                                       2020 rugpjūčio 9

Įžanga

2020 metų ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą atliko revizijos komisija (pirmininkas Jeronimas Maskeliūnas bei nariai Gracijus Naujikas ir Nemunas Biknius).

Patikrinimas apima laikotarpį nuo 2020 metų sausio 1 dienos iki 2020 gruodžio 31.

Patikrinimo pagrindu buvo LR Sodininkų Bendrijų Įstatymo 2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1934 suvestinė redakcija nuo 2020-01-01, Supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašas patvirtintas LR Finansų ministro 2018 gruodžio 18 dienos įsakymu Nr. 1K-443 bei Sodininkų bendrijos ..Žalesėlis“ Įstatai, patvirtinti SB Žalesėlis visuotiniame susirinkime 2020 metais. Įstatų 87-90 straipsniai nustato Revizijos komisijos sudėtį bei veiklos pobūdį:

  1. BENDRIJOS VEIKLOS KONTROLĖ

  2. Bendrijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija. Jos narių skaičius 3 (trys). Revizijos komisijos nariai ir jos pirmininkas renkamas narių susirinkime 3 (trijų) metų kadencijai. Revizijos komisijos darbo tvarką nustato jos darbo reglamentas.

  3. Revizijos komisijos nariu negali būti Bendrijos valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, ir asmenys, kuriuos su Bendrijos valdybos nariais sieja giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, saikai, broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai).

  4. Revizijos komisija:

90.1. tikrina Bendrijos ūkinę finansinę veiklą,

90 2. informuoja Bendrijos narių susirinkimą. Bendrijos valdybą apie Bendrijos veiklos pažeidimus;

Del koronaviruso ( COVID 19) vyriausybes paskelbtas karantinas koregavo RK veiklą, todėl Revizijos komisija praktiškai galėjo imtis revizuos dalbų tik nuo 202 l liepos mėnesio.

Ūkinė finansinė veikla

Susipažinus su ūkines finansines veiklos tvarkymu nustatėme, kad banko, kasos, pajamų, išlaidų tvarkymas vykdomas prisilaikant teises aktų reikalavimų. Vedamas sumokėtų mokesčių surinkimo apskaitos ir išlaidų žurnalas/suvestine, iš kurio galima nustatyti kiek per mėnesį surinkta lėšų ir kiek jų išleista bei kuriems tikslams. Bendruomenes išlaidoms pateisinti yra dokumentai susegti į specialų segtuvą. Iš pateiktų dokumentų bei paaiškinimų galima padaryti išvadą, kad finansinės apskaitos dokumentai yra tvarkomi prisilaikant teisės aktų reikalavimų.

Griežtos atskaitomybės blankai yra registruojami ir apskaitomi, kaip to reikalauja teisės aktai.

Lėšos bendrijų reikmėms buvo renkamos daugiausia bankiniais pavedimais, kai kiekvienam bendrijos nariui ar kitam asmeniui buvo duodamas lapelis su įrašytu bendrijos sąskaitos numeriu ir bendrijos narys ar kitas asmuo sumokėdavo jam priklausančią įmoką, priklausomai nuo turimo sklypo ploto. Kita palyginti nedidelė bendrijos narių ar kitų grupė mokėjo grynais pinigais. Mokant grynais pinigais buvo išrašomas kvitas ir gautos lėšos buvo laikomos kasoje arba įnešamos į bendrijos sąskaitą banke. Kasoje esanti dalis buvo naudojama atlyginimams mokėti, einamosioms išlaidoms. Toks mišrus lėšų rinkimo būdas buvo patvirtintas praeitame bendruomenės ataskaitiniame susirinkime. Revizijos komisija yra tos nuomonės, kad visi atsiskaitymai su samdomais darbuotojais už darbus turėtų vykti atsiskaitant per banką (žr. Išvados ir pasiūlymai). Panašus pasiūlymas yra svarstomas vyriausybėje. Projekte numatoma visiems samdomiems darbuotojams atlyginimus mokėti per bankus, todėl neliks būtinybės saugoti surinktas lėšas kasoje.

Mokant mokesčius bankiniais pavedimais, labai patogu buhalteriniu požiūriu, tačiau ne visi mokėtojai nurodo savo sklypų pavadinimus, kartais nenurodoma sklypo savininko pavardė, o mokėjimo pavedime matoma tik sumokėjusio asmens pavardė, todėl buhalterei atsiranda daugiau darbo viską teisingai suskaičiuoti, kad sklypo savininkas nepatektų į skolininkų sąrašus. Tačiau mišrus mokesčių rinkimo būdas buvo gan patogus tiems vyresniems mūsų bendrijos nariams, kurie savo išlaidas buvo ir yraįpratę tvarkyti grynųjų lėšų apskaitos pagrindu.

Esami teisės aktai nenustato per kokį laikotarpį sodininkų bendrijų narių surinktos lėšos turi būti įnešamos į bendrijų bankų sąskaitas, todėl Revizijos Komisija negalėjo konstatuoti, kad tai buvo finansinis pažeidimas.

Nario mokesčio už 2020 metus iki 2021-08-08 nesumokėjo 79 nariai ar kiti asmenys už 10669,38 eurų sumą. Bendrijos buhalterė turėtų informuoti šį visuotinį ataskaitinį susirinkimą kokia situacija yra susirinkimo dienai. Bendrija turėtų nuspręsti ką daryti su jau eilę metų nemokančiais skolininkais. Praeitų metų ataskaitiniame susirinkime buvo patvirtinta, kad visi mokesčius už einamuosius metus turi sumokėti liepos 1 dienos.

2020 metų gruodžio 31 dienai bendrijos kasoje buvo 248,63 EUR, o bendrijos sąskaitoje banke - 43598,27 EUR.

Bendrijos pajamų ir išlaidų/sąnaudų struktūra pateikta lentelėje žemiau, iš kurios labai aiškiai matosi visos bendrijos pajamos ir sąnaudos. Pasirinktiniu būdu patikrinus įvairias sąnaudas, buvo rasti visi pateisinantys sąnaudas dokumentai. Reikia pagirti buhalterę, paruošusią tokią lentelę. Tai žymiai palengvino revizijos komisijos darbą.

Zalesėlio SB pajamų ir sąnaudų struktūra 2020 metais (gruodžio 31d)

Eil. Nr.

Straipsniai

Suma EUR

I.

Pajamos

15399

II.

Išlaidos/są naudos

15399

 

1.

Elektros energijai

2237

2.

Darbuotojų išlaikymo

7575

3.

Degalai

169

4.

Banko paslaugų

71

5.

Bendrosios

666

6.

Patirtos ūkinės veiklos

56

7.

Elektros energijos sąnaudos

1964

8.

Remontas

1019 

9.

Darbo priemonės ;

667

10.

1 Ryšių paslaugos, įskaitant internetą

36 

11.

Kanceliarinės prekės

46

12.

Apšvietimo lempos

76

13.

Buhalterinės įmonės paslaugos

2560

14.

Susivienijimo „Sodai“ narystės įmoka

225 

Bendrijos pajamas sudarė bendrijos narių ir kitų asmenų įmokos, Mezono įnašai už bokštą bendrijos teritorijoje bei pajamos gautos iš bendrijos narių kaip parama nuo 2% fizinių asmenų pajamų mokesčio.

Darbo užmokesčio samdomiems darbuotojams apskaita vedama, tačiau neradome sutarties su valdybos pirmininku. Reikia pažymėti, kad bendrijos pirmininkas nebuvo kasmetinėse atostogose. Manome, kad kiekvienas darbuotojas privalo išeiti kasmetinių. ypač tarp lapkričio ir kovo mėn., kai bendrijos aktyvumas sumažėja. Taip pat reikia pažymėti, kad buhalterinės išlaidos mūsų bendrijoje 2020 metais buvo gana didelės ir sudarė 10 000 eur per metus. Iš dalies tai susiję su situacija, kai bendrijoje nebuvo nuolatinės buhalterės, todėl ir buvo sumokėta 2560 „Aldmikos“ buhalterinei įmonei, kuri bendrijai laikinai teikė buhalterines paslaugas.

Bendrijos turto aprašas yra labai lėtai ruošiamas. Projektas deja dar nepabaigtas, o jis turėtų būti patvirtintas bendrijos visuotiniame susirinkime. Revizijos Komisija atkreipia Valdybos ir visuotinio susirinkimo dėmesi, kad tą darbą reikia paspartinti.  LR teisės aktai nenumato turto aprašo tipinės formos ir struktūros todėl Revizijos Komisija akcentuoja, kad Bendrijos valdyba turi parengti ir pateikti ir patvirtinti bendrijos visuotiname susirinkime.

(žr. išvadas ir pasiūlymus)

Bendrijos valdyba turi apsvarstyti ir pateikti susirinkimui pasiūlymus, kaip elgsimės jei kai kuriuose kraštiniuose sklypuose esantys bendrijos nariai naudojasi bendrijos nuosavybei priklausančia žeme. Tokia žemė gali būti naudojama tik bendruomenės reikmėms. Ji negali būti nuomojama suinteresuotiems bendrijos nariams ir teisiškai už ją negalima reikalauti besinaudojančių už ją sumokėti jokių papildomų mokesčių.

Būtina pažymėti, kad Bendrijos dokumentų tvarkymui ir ypač jų viešinimui internete ar kitu būdu reikalinga skirti daugiau dėmesio, nes labai gerai žinoma, kad tik viešumas užkerta kelią daugeliui negerovių ar pažeidimų. Valdybos darbo planai bei posėdžių protokolai turi būti viešinami, geriausia internetinėje svetainėje, kurią būtina kuo greičiau atstatyti, nes šiuo metu Žalesėlio intemetinis puslapis nefunkcionuoja. Valdybos pirmininkas turėtų paaiškinti susirinkimui kada planuojama šį darbą užbaigti. Į šį internetinį reikėtų sukelti visus bendrijos valdybos bei visuotinių susirinkimų protokolus bei metines finansines ataskaitas.

Nebūtina rašyti labai išsamius posėdžių protokolus, tačiau būtina trumpai nurodyti svarstytus klausimus ir pasisakymų santrumpas taip, kad visiems būtų labai aišku, kodėl vienas ar kitas sprendimai yra priimti ir kas atsakingas už jų įgyvendinimą/kontrolę. Turi būti lengvai prieinami visi dokumentai ypač darbų pagrindimo nutarimai ar sutartys nustatančios apmokėjimus už darbus; bei apmokėjimų už paslaugas pavedimai ir kt. Visa tai viešinant internete nekils bereikalingų klausimų ar insinuacijų.

Būtina pažymėti, kad Facebuk‘e yra sukurta Žalesėlis S/В Group, kuriame jau yra apie 60 sekėjų. Labai kviečiame prisijungti prie sekėjų ir dalintis jums svarbia informacija.

Bendrijos valdyba buvo nusprendusi rinkti nustatytą mokestį už kelio gadinimą/žalojimą naudojant sunkiasvorį transportą statant ar rekonstruojant namus. Buvo ir Revizijos Komisijos siūlymai šiuo klausimu. Visa eilė bendrijos narių, kurie sumokėjo tokį mokestį piktinosi tais nariais, kurie atsisakė tai daryti.

LR Teismas yra pasisakęs, kad civilinės atsakomybės taikymui (civilinė deliktinė atsakomybė žemės sklvpo savininkams, jeigu bus padarytas kelio sugadinimas ar kitokia žala) būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, deliktinė civilinė atsakomvbė negalima. Jei žala padaryta bendrijos keliams nėra konstatuota, o mokestinė našta perkeliama tik daliai bendrijos narių, bet, ne visiems bendrijos nariams, yra konstatuojama kaip prieštaravimai imperatyviosioms teises normoms. Bendrijos nariai moka mokesčius bendrijai proporcingai savo daliai. Atskiro mokesčio skiriamo keliu remontui nustatymas tik statantiems ar rekonstruojantiems namus, t.y. siauram bendrijos narių ratui, pažeidžia CK 4.76 str. straipsnio įtvirtintą principą bei solidarumo, lygiateisiškumo. demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo principus.

Bendrijos valdyba turėtų labai gerai apsvarstyti ar teikti susirinkimui tvirtinti panašaus pobūdžio siūlymus ateityje, nesant tikriems, kad tokie siūlymai neprieštarauja esamiems LR teisės aktams.

Bendrijos Valdyba turėtų pasirūpinti, kad bendrijos nariai ir kiti asmenys pilnai suprastų apie mokesčių ar kitų lėšų rinkimo tvarką, o taip pat ne bendrijos narių įsipareigojimus remiantis Sodininkų Bendrijų Įstatymu bei kitais teisės aktais (LR Civilinio Kodeksu) reikalavimais.

Išvados ir pasiūlymai

  1. Revizijos komisija rekomenduoja Bendrijos valdybai peržiūrėti ir visuotiniame Bendrijos narių susirinkime patvirtinti lėšų rinkimo tvarką ir jos laikytis.

  2. Revizijos komisija rekomenduoja, kad visi atsiskaitymai su samdomais darbuotojais už atliktus darbus arba už prekes turėtų būti vykdomi bankine kortele arba bankiniu pavedimu.

  3. Revizijos Komisija ragina bendrijos valdybą paspartinti ir visuotiniame Bendrijos narių susirinkime patvirtinti Bendrijos turto aprašą, kaip to reikalauja Sodininkų Bendrijų Įstatymas.

  4. Bendrijos valdyba turi parengti ir pateikti susirinkimui svarstyti kas darytina su bendrijos vardu privatizuotais sklypais, kadangi jų išnuomoti ar parduoti juos kaimynystėje esantiems bendrijos nariams ar kitiems asmenims yra negalima.

  5. Revizijos komisija atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu gana smarkiai brangsta medžiagos ir darbai, todėl siūlo bendrijos valdybai apsvarstyti ir pateikti visuotiniam susirinkimui klausimą dėl įmokų padidinimo.

  6. Bendrijos valdybai rekomenduojama parengti aiškius Bendrijos ir ne Bendrijos narių mokesčių rinkimo principus ir tvarką.

  7. Parengti ir patvirtinti Bendrijos dokumentų nomenklatūrą bei daugiau dėmesio kreipti dokumentų formaliam jų sutvarkymui. Būtina paaiškinti, samdomų darbuotojų atlyginimo dydį (prieš mokesčius, ar jau atskaičius mokesčius - į rankas).

  8. Bendrijos susirinkimas turėtų apsvarstyti ir nuspręsti kas atlygins sumokėtas lėšas tiems bendrijos nariams, kurie sumokėjo reikalaujamą kelių gadinimo mokesti, jeigu jie kreipsis su panašiu prašymu.

  9. Visus su Bendrijos veikla susijusius dokumentus, net ir istorinius, bei Bendrijos nariams reikalingą informaciją talpinti internetiniame „Žalesėlio“ Bendrijos puslapyje.

Revizijos komisija:

Pirmininkas: Jeronimas Maskeliūnas

Nariai:

Gracijus Naujikas

Nemunas Biknius

 

 

Rankos

 

Pateikiu informaciją dėl civilinio proceso Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose svarstymo, Civilinėje byloje Nr. e2-11389-1141/2020 dėl juridinio asmens valdymo organo (Sodų bendrija „Žalesėlis“) sprendimo panaikinimo ir galimybę ginčą spręsti teisinės mediacijos ir taikos sutarties būdu.

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMUI

Laisvės pr. 79A, Vilnius

Teikiama per EPP

Ieškovas:

 Edmundas Vaitkus

Asmens kodas: 

Adresas: Pilkalnio 43 – 24, Vilnius

El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Mob. tel. +3706107484

Atsakovas:

  Sodininkų bendrija „Žalesėlis“

Įm. kodas 186498898

Adresas: Ežero g. 3, Riešės seniūnija, Vilniaus rajonas

El. paštas: bergasgintas@gmail.com

Mob. tel.: +37068539531

IEŠKINYS

 Dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo panaikinimo

2020 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Žyminis mokestis -100 Eurų

I. GINČO ESMĖ IR FAKTINĖS APLINKYBĖS

  1. Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ valdybos pirmininkas Gintautas Bergas (valdyba) netinkamai sudarė visuotino susirinkimo darbotvarkę įvykstančiam visuotinam pakartotinam susirinkimui - neįvertino pasikeitusios situacijos, įstatymo leidėjui priėmus Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 straipsniu įstatymo, kad „2. Bendrijų, susivienijimų ir draugijų įstatus, prieštaraujančius Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams, turi pakeisti pirmasis po šio įstatymo įsigaliojimo sušauktas jų organas, turintis teisę keisti įstatus.“

  2. Dėl netinkamai sudarytos darbotvarkės buvo svarstomas klausimas dėl nario mokesčio dydžio ir mokėjimo principo, kuris prieštarauja SB įstatams ir pasikeitusiai Sodininkų bendrijos įstatymo nuostatoms ir dėl to turi būti panaikintas.

    Darbotvarkės sudarymas yra reikšmingas tuo, kad Bendrijos narių visuotini susirinkimai neįvyksta dėl kvorumo reikalavimų t. y. jame nedalyvauja daugiau kaip 1/2 Bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, Bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po 14 kalendorinių dienų gali būti sušauktas pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.

          Daugiau: Ieškinys dėl juridinio asmens sprendimo panaikinimo

                   Pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo

                  Taikos sutartis

                  Teismo nutartis

                   Pasiūlymas įstatų pakeitimui

                   Skundas prokuratūrai

                   Prokuratūros atsakymas

                                                                     

                                                                      PRANEŠIMAS

Sodininkų bendrijos „Žalesėlis" valdyba 2021 rugpjūčio mėn. 28 dieną šaukia bendrijos narių
visuotinį ataskaitinį - rinkiminį susirinkimą

Susirinkimo pradžia 11 val. Susirinkimas vyks prie valdybos pastato

SUSIRINKIMO DARBOTVARKĖ

  1. Procedūriniai klausimai

  2. Naujų narių priėmimas

  3. Bendrijos valdybos ataskaita ir jos tvirtinimas

  4. Revizijos komisijos ir jos tvirtinimas

  5. Bendrijos valdybos rinkimai

  6. Bendrijos valdybos p, linko rinkimai

  7. 2022 m sausio 1 -2022 m gruodžio 31 bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas

  8. Informacija apie Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį, ieškovo p. E.Vaitkaus teismo įpareigojimų vykdymą ir jo paruoštus dokumentus

  9. Informacija apie planuojamus pagrindinius darbus

  10. Kiti klausimai

Informuojame jeigu šiame susirinkime nebus bendrijos narių kvorumo, pakartotinis susirinkimas su tais pačiais darbotvarkės klausimais bus šaukiamas 2021 m. rugsėjo 11 dieną 11 val. prie bendrijos valdybos pastato.

Su susirinkimo dokumentais galima susipažinti bendrijos valdyboje. Pirmininko tek 8-6853- 9531.

Bendrijos narius ir kitus asmenis, turinčius bendrijoje sklypus, kviečiame aktyviai dalyvauti. Susirinkimo metu bus būtina vykdyti Valstybės lygio ekstremalios situacijos centro vadovo ir Ministrų kabineto sprendimus dėl COV 19 pandemijos.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Valdybos pirmininkas: Gintautas Bergas                                                                                                                                                                      2021 rugpjūčio 12d.

                                                                                      

Draugiškos sutarties sudarymas civiliniame procese: procedūra, sąlygos, pasekmės

Taikos sutartis kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas

Šiandieninėje visuomenėje ir verslo pasaulyje nepavyksta išvengti ginčų, kurie neretai persikelia į teismo posėdžių salę. Bylų skaičiui teismuose nuolat augant, o visuomenės nuomonei apie teisingumo vykdymą teismuose prastėjant, taikos tarp ginčo šalių atkūrimas įgyja vis didesnę reikšmę. Teisminio proceso užbaigimo taikiu susitarimu nauda neabejotina – toks susitarimas taupo ginčo šalių ir teismo laiką, sumažina bylinėjimosi išlaidas, ugdo derybų kultūrą, formuoja teigiamą ginčo šalių nuomonę apie ginčo sprendimo procedūros teisingumą.

Taikos sutartis gali tapti patogia priemone skolų susigrąžinimo reguliavimui – kreditorius, siekdamas išvengti ilgo ginčo nagrinėjimo teisme, gali suteikti tam tikrų nuolaidų skolininkui, pavyzdžiui, atsisakyti dalies delspinigių ar nustatyti palankesnį skolininkui skolos grąžinimo grafiką ir tokiu būdu užsitikrinti galimybę skolą atgauti greičiau.

Taikos sutartis – bendra šalių valia pagrįstas sprendimas, todėl sudarius tokį susitarimą, ieškovo ir atsakovo interesai yra suderinami ir teismui tvirtinti pateikiamas derybų būdu rastas kompromisinis ginčo sprendimas. Sudaryti taikos sutartį CPK leidžia bet kurioje proceso stadijoje.

Galimos šios taikos sutartys:

  • Taikos sutartis gali būti sudaroma iškilus ginčui iki bylos iškėlimo teisme, vadinamoji neteisminė taikos sutartis. Tokia sutartimi yra išsprendžiamas iškilęs ginčas užkertant kelią kilti teisminiam ginčui ateityje arba išsprendžiami kiti ginčytini klausimai. Tokia sutartis gali būti teikiama tvirtinti teismui. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negali būti tvirtinama.
  • Tuo tarpu, jeigu tarp šalių iškilęs ginčas jau yra sprendžiamas teisme, gali būti sudaroma teisminė taikos sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, yra priverstinai vykdytinas dokumentas (LR CK 6.985 straipsnis) ir vykdoma LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
  • Taikos sutartis vykdymo procese. Vykdymo procesas yra viena iš civilinio proceso stadijų, kurios pagrindinis tikslas – įvykdyti teismo sprendimą, todėl šio proceso metu išieškotojas ir skolininkas taip pat gali sudaryti taikos sutartį. Taikos sutarties sudarymo vykdymo proceso metu tvarką nustato LR civilinio proceso kodeksas. Skolininkas ir išieškotojas, sutarę dėl taikos sutarties sąlygų, raštu sudarytą taikos sutartį privalo pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi teismo sprendimo galią, jeigu taikos sutarties sąlygos nevykdomos, gali būti išduodamas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties vykdymo.

Svarbu žinoti, jog teismui patvirtinus taikos sutartį, byla nutraukiama. Taikos sutarties sudarymo civilinės bylos nagrinėjimo metu pasekmė yra ir ta, kad sudaręs taikos sutartį, ieškovas laikomas išnaudojusiu savo galimybę kreiptis į teismą, taigi taikos sutarties patvirtinimas teisme užkerta kelią pateikti ieškinį dėl to paties reikalavimo.

Be to, paminėtina, kad sudarius taikos sutartį, ieškovui yra grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos. Kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą šalys privalo aptarti taikos sutartyje.

Logo2

Tadas Varapnickas   BŪDAS KAIP NEPRALAIMĖTI BYLOS TEISME

Tadas Varapinskas

Vis dėlto, nepaisant įvairių bandymų, mediacija mūsų šalyje nepopuliarėja taip sparčiai kaip tikėtasi, ypač tarp verslo subjektų. Šiuo straipsniu bus bandoma atsakyti į keletą esminių klausimų, kurie dažniausiai neduoda ramybės verslininkams, ir kurie gali padėti apsispręsti – rinktis mediaciją ar ne.

Kas yra mediacija ir kaip dėl jos susitarti?

Mediacija yra alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kai kilus ginčui tarp dviejų ar daugiau asmenų, jis sprendžiamas ne teismo tvarka, o padedant nešališkam trečiajam asmeniui (ar keliems asmenims). Mediacija yra neformalus ginčo sprendimo būdas – šalys yra laisvos pačios nusistatyti ginčo sprendimo tvarką, terminus ir pan. Savo esme mediacija yra derybos. Ginčo šalys (kartu su teisininkais, bet tai nėra privaloma) susitinka ir bando pasiekti abiems pusėms priimtiną sprendimą abipusių nuolaidų pagalba.

Tam, kad ginčas galėtų būti sprendžiamas mediacijos procese, pagal Lietuvos teisę būtinas rašytinis šalių susitarimas. Toks susitarimas gali būti sudarytas tiek kilus ginčui, tiek iš anksto, kai ginčo dar nėra. Jeigu šalys raštu susitarė dėl ginčų sprendimo taikinamojo tarpininkavimo tvarka, jos privalo šią sutarties sąlygą vykdyti ir negali tiesiogiai iš karto kreiptis į teismą ar arbitražą (žinoma, šalys yra laisvos formuluoti sutarties išlygą ir kitaip, padarydamos mediaciją neprivaloma ginčo sprendimo dalimi, tačiau tuomet mediacija praras savo esmę).

Kodėl verta rinktis mediaciją?

Mediaciją verta rinktis dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, mediacija suteikia galimybę šalims dalyvauti tokiame procese, kuris leidžia joms kontroliuoti proceso eigą ir jo rezultatą. Skirtingai negu valstybės teisme, kuomet sprendimą priima teisėjas, ir net arbitraže, kuriame sprendžia arbitrai, mediacijos procese sprendimą priima tik pačios šalys.

Skirtingai negu kitais ginčų sprendimo atvejais, sprendžiant ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu, šalys neturi siekti nugalėti viena kitos (nors paprastai pradžioje, žinoma, požiūris būna būtent toks). Mediacijos tikslas yra išsiaiškinti kaip faktines aplinkybes suvokia abi šalys, kokiais klausimais jų nuomonės sutampa ir kokiais išsiskiria bei bandyti tuos skirtumus pašalinti abipusių nuolaidų pagalba. Kadangi mediacijos procesas nėra formalus, šalys nėra spaudžiamos trečiųjų asmenų, joms daug lengviau rasti bendrų sąlyčio taškų ir išspręsti konfliktą ikiteisminėje stadijoje.

Be to, vienas esmingiausių mediacijos bruožų yra konfidencialumas. Visa, ką šalys išsako viena kitai ir mediatoriams, negali patekti į viešumą, nebent susitariama kitaip.

Kadangi mediacija nėra formalus konflikto sprendimo būdas, ji nereikalauja iš šalių apsikeisti privalomais procesiniais dokumentais, šalims gali tarpininkauti tik vienas mediatorius, mediacija kainuoja daug mažiau nei arbitražo ar teisminis procesai. Mediacijai esant visiškai neformaliai, šalys gali bandyti ginčą spręsti ir be advokatų pagalbos, nors, žinoma, tokiu atveju kyla rizika, jog šalys nesugebės atsiriboti nuo asmeniškumų.

Be to, kaip jau minėta, mediacijos esmė – ginčo išsprendimas abiems šalims darant tam tikras nuolaidas ir pasiekiant bendrą sutarimą. Todėl šalims pasirinkus ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo būdu, tai turėtų savaime suponuoti šalių siekį išspręsti ginčą taikiai, suvokiant, jog tam tikrais aspektais gali tekti nusileisti. Todėl mediacija neturėtų būti suvokiama kaip „priešų“ susitikimas skirtingose barikadų pusėse. Priešingai, mediacija pasižymi abipusiškumu, todėl šalys turėtų siekti dirbti ne viena prieš kitą, o kartu bendro rezultato vardan.

Kas yra mediatorius ir kokios jo užduotys?

Taikinamojo tarpininkavimo įstatyme mediatorius yra apibrėžiamas kaip trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris dalyvauja sprendžiant kitų asmenų civilinį ginčą, siekdamas padėti jį išspręsti taikiai. Ši mediatoriaus apibrėžtis leidžia išskirti esminius mediatoriaus bruožus ir jo užduotis.

Pirmiausia, mediatoriumi turi būti su šalimis visiškai nesusijęs nešališkas asmuo. Mediatorius privalo būti ir elgtis neutraliai. Jo tikslas nėra atstovauti vienai iš šalių, tačiau išklausyti abi šalis ir padėti joms pasiekti sprendimą. Mediatorius privalo su abiem šalimis elgtis vienodai, o jei vienai iš šalių daromos kažkokios nuolaidos ar elgiamasi kaip nors kitaip, mediatorius turi gauti kitos šalies sutikimą ir jai paaiškinti, kodėl elgiamasi būtent taip.

Antra, skirtingai nei teisėjas ar arbitras, mediatorius nepriima sprendimo. Mediacijos procese tik pačios šalys gali priimti sprendimą. Kaip jau minėta, mediatoriaus tikslas yra išklausyti šalis ir kaip neutraliam ir nesuinteresuotam ginčo baigtimi asmeniui, patarti šalims bei padėti joms rasti bendrą sutarimą. Jei šalims susitarti nepavyksta, mediatorius negali priimti sprendimo už šalis. Todėl paprastai įtvirtinant mediacijos išlygą sutartyje, šalims patartina nurodyti ir protingus terminus, per kuriuos neišsprendus ginčo taikinamojo tarpininkavimo būdu, jos galėtų kreiptis į arbitražą ar teismą (priklausomai nuo šalių susitarimo).

Taigi, mediatoriaus tikslas – padėti šalims priimti sprendimą, o ne padaryti tai už šalis. Tik šalys gali kontroliuoti mediacijos procesą, o mediatorius turi joms padėti.

Mediatoriumi gali būti ne tik teisinį išsilavinimą turintis asmuo, tačiau ir bet kuris kitas asmuo. Pvz. Lietuvoje taikinamojo tarpininkavimo paslaugas teikiančio Vilniaus komercinio arbitražo teismo tarpininkavimo ir taikinimo procedūros reglamente nurodyta, jog tarpininkai gali būti teisininkai ir kiti bet kurios ūkinės ar komercinės veiklos specialistai, kuriems šalys patiki spręsti tarp jų kilusį ginčą. Jie gali būti pasirinkti iš specialistų, įrašytų į Vilniaus komercinio arbitražo teismo rekomenduojamų arbitrų sąrašą, arba kiti šalių susitarimu paskirti asmenys.

Paminėtina, jog šalys jau sudarydamos sutartį gali joje numatyti, ką norės matyti savo mediatoriumi. Tačiau jos taip pat gali pavesti mediatorių paskirti ir kitam asmeniui, pvz. Vilniaus komercinio arbitražo teismui.

Kaip paprastai vyksta mediacijos procesas?

Nors yra įvairių būdų organizuoti taikinamojo tarpininkavimo procedūrą, galima paminėti vieną, kuris puikiai iliuostruoja mediacijos esmę.

Toks būdas yra ginčo sprendimas vadinamojo pasitarimo (angl. caucus) pagalba. Pasirinkus tokį ginčo sprendimo būdą, šalys, pirmiausia, susitinka vienoje vietoje kartu su mediatoriumi. Procesą paprastai pradeda mediatorius, kuris savo kalboje šalims dar kartą paaiškina, kas yra mediacija ir kokių tikslų turėtų siekti šalys. Jis taip pat privalo išaiškinti savo vaidmenį bei esminius mediacijos principus, tokius kaip konfidencialumas ir mediatoriaus nepriklausomumas.

Išklausius mediatoriaus kalbos, kiekviena šalis turėtų pateikti savo poziciją, kurioje išdėstoma ginčo esmė ir kaip šalis ją supranta, ko tikisi iš proceso ir kitos šalies. Šių kalbų tikslas – jei įmanoma, iš karto rasti bendrus sutarimo taškus ir ties jais toliau nebesustoti, taip pat išsiaiškinti ir egzistuojančius pagrindinius skirtumus.

Šalims išsakius savo argumentus, mediatorius turėtų susitikti su kiekviena šalimi atskirai. Tokio susitikimo tikslas – išvengti bet kokių priešpriešų ir ramiai su kiekviena šalimi aptarti, jos nuomone, esminius savo pozicijos pliusus ir minusus. Tokio susitikimo metu, mediatorius turėtų elgtis aktyviau ir padėti šaliai apsispręsti, ko ji gali atsisakyti, kokie yra jos pozicijos minusai ir pan.

Mediatoriui pasikalbėjus su kiekviena iš šalių atskirai, mediatorius turėtų pakviesti abi šalis bendram pokalbiui konferencijoje. Tikėtina, jog šalys elgsis daug supratingiau. Be to, laikantis konfidencialumo, mediatorius gali nurodyti šalims, kokiais klausimais jų pozicijos pradeda sutapti. Jei šalims nepavyksta susitarti konferencijos metu, galima dar kartą susitikti su kiekviena iš šalių atskirai ar, jei šalys sutinka, leisti joms toliau derėtis prie bendro stalo. Tikėtina, jog galiausiai šalys pasieks susitarimą.

Žinoma, tai yra tik vienas iš būdų organizuoti mediacijos procesą ir šalys gali laisvai susitarti dėl kitokios procedūros. Tačiau visais atvejais, organizuojant taikinamojo tarpininkavimo procesą nereiktų pamiršti jo esminių principų, nes tik jų laikantis galima pasiekti sutarimą.

Taigi, apibendrinant išdėstytą, galima teigti, jog mediacija yra itin palankus ir pigus ginčų sprendimo būdas. Nors Lietuvoje tai vis dar yra terra incognita, tačiau, tikėtina, laikui bėgant mediacija populiarės. Tokiu atveju ne tik būtų taupomi ginčo šalių laikas ir kaštai, tačiau ir valstybės teismų išlaidos.

Tadas Varapnickas yra advokatų kontoros Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai TARK GRUNTE SUTKIENE jaunesnysis teisininkas. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto komandos, 2013 m. laimėjusios tarptautinį mediacijos turnyrą Kijeve, narys; trečias geriausias turnyro mediatorius.

 Logo2

Sodininkų bendrijos (SB) „Žalesėlis" pakartotinio visuotinio
ataskaitinio narių susirinkimo

Protokolas

                                                               

   Įžanga

SB susirinkimas vyko 2020 rugpjūčio 22dieną Šaltoniškėse (prie valdybos pastato atvirame lauke su kaukėmis), Riešės seniūnija, Vilniaus raj.

Susirinkimo pradžia: 11:20

Pabaiga: 16:15

SB „Žalesėlis" yra 276 nariai ir 25 kiti asmenys. Susirinkime dalyvavo 71 SB narys (susirinkimo dalyvių sąrašas pridedamas, Priedas Nr.l), tačiau balsavime dalyvavo tik 70 narių, kadangi kažkuris užsiregistravęs SB narys iš karto paliko susirinkimą.

Apie SB narių ir kitų asmenų susirinkimą, datą, vietą, darbotvarkę buvo skelbiama Vilniaus raj. Savivaldybės internetinėje svetainėje, SB „Žalesėlis" skelbimų lentoje bei internetinėje „Žalesėlio" svetainėje. Su svarstomų dokumentų projektais buvo galima susipažinti SB kontoroje bei internetinėje „Žalesėlio" svetainėje iš anksto suderinus laiką su SB valdybos pirmininku.

Išreiškusių norą balsuoti už svarstomų klausimų nutarimus raštu nebuvo.

Susirinkimui pravesti bendru sutarimu pirmininku buvo išrinktas Jeronimas Maskeliūnas, o sekretore Danutė Masalskienė.

j balsų skaičiavimo komisiją bendru sutarimu išrinkti Donatas Šetikas ir Ingrida Kriščiukaitienė.

  Susirinkimo darbotvarkė

  1.   Procedūriniai klausimai

  2.   Bendrijos valdybos ataskaita

  3.   Bendrijos revizijos komisijos ataskaita už 2019 metus ir Revizijos Komisijos Reglamento tvirtinimas

  4.   Bendrijos 2021 m. sausio 1-2021 gruodžio 31d finansinės pajamų-išlaidų sąmatos tvirtinimas ir pagrindinių 2021 metų darbų tvirtinimas

  5.   2008-2018 Finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo ataskaita

  6.   Kiti klausimai

  1.      Procedūriniai klausimai

Susirinkimas atkreipė dėmesį, kad įstoti į SB narius parašė pareiškimus eilė kitų asmenų, gyvenančių SB teritorijoje, todėl bendru sutarimu nutarė priimti juos į SB narius, nelaukiant formalaus pritarimo.

Pilnas susirinkimo protokolas

      Logo2                                                       

                                                           PRANEŠIMAS

                             Sodininkų bendrijos "Žalesėlis" valdyba praneša, kad

                            2020 m rugpjūčio mėn. 22 d. šaukiamas bendrijos narių

                            PAKARTOTINIS ATASKAITINIS SUSIRINKIMAS.

                         Susirinkimo pradžia 11 val. Vieta-prie valdybos kontoros.

SUSIRINKIMO DARBOTVARKĖ:

1. Procedūriniai klausimai.

2. Bendrijos valdybos ataskaita.

3. Revizijos komisijos ataskaita ir revizinės komisijos reglament tvirtinimas.

4. Bendrijos 2020 m sausio 1d. - 2020 m gruodžio 31 d. finansinės pajamų -

išlaidų sąmatos tvirtinimas ir 2020 m. pagrindinių darbų tvirtinimas.

5. 2008-2018 m. Finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo ataskaita.

6. Kiti klausimai.

Su susirinkimo dokumentų projektais galima susipažinti bendrijos kontoroje,

pirmininko telefonas 8685 39531.

Bendrijos narius prašome aktyviai dalyvauti.

Valdybos pirmininkas

Gintautas Bergas

  2020 m liepos mėn. 27 d.

                                                                                                                                                                                                              

                                                                                                         

                          Logo2

                                                                      Patvirtinta: 2020-08-22 S/B „Žalesėlis“ pakartotiname
                                                                                        visuotiname ataskaitiniame susirinkime

Sodininkų bendrija „Žalesėlis“

Žalesėlio g. Riešės seniūnija Vilniau rajonas Įm. kodas 186498898

__________________________________________________________________________________

Ūkinės veiklos patikrinimo (vietinio audito)

Aktas

2020-07-16

Visuotinio pakartotinio Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“, toliau Bendrija - susirinkimo intencija iš sodininkų bendrijos narių Jadvygos Aliulienės, Gracijaus Naujiko, Edmundo Vaitkaus sudaryta komisija Bendrijos finansinei - ūkinei veiklai ištirti (toliau komisija) per laikotarpį nuo 2008 iki 2018 m.

Bendrijos valdybos pirmininku 2018-11-17 išrinktas Gintautas Bergas. Valdybos nariais Stasys Ulkė, Eugenijus Bulovas, Danutė Talentaitė, Larisa Daugėnienė, Robertas Tuomas ir Valerijus Pavlovas Turime vertinti, kad visuotinio ataskaitinio rinkiminio susirinkimo aplinkybės, kurių pasekoje nebuvo savalaikiai atliktas naujai išrinktos valdybos teisinė registracija, Registų centre. Nežinomos ir priežastys dėl kurių buvo praleisti nustatyti registracijos terminai bei kodėl neišsaugoti pakartotino visuotino susirnkimo dalyvių sąrašai?

Ankstesnė, t. y. per laikotarpį nuo nu 2008 iki 2018 m., valdybos sudėtis keitėsi, bet valdybos pagrindas  išlikdavo tas pats: valdybos pirmininkas Nikolajus Čumakovas, valdybos nariai E. Bulovas, S. Ulkė, V. Mališauskienė, N. Biknius, E. Černiauskas, V. Pavlovas, L. Daugėnėnė ir kt. Buhaltere nuo 2008 iki 2015-05 m. dirbo Violeta Dainienė, nuo 2015-09-02 m. dirba valdybos narė Larisa Daugėnienė.

Už apskaitos organizavimą ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako „Bendrijos“ valdybos pirmininkas. Valdybos veikla organizuojama pagal Bendrijos valdybos darbo reglamentą, patvirtintą sodininkų bendrijos narių susirinkime 2013 m. rugsėjo mėn. 14 d. Bendrijos valdybos darbo reglamentą pasirašė pirmininkas Nikolajus Čumakovas.

Remiantis teisės aktais Valdybos pirmininkas (valdyba) turėjo parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgiant į konkrečias veiklos sąlygas, bet to nebuvo paisoma – buhalterinės apskaitos dokumentai tvarkomi nesilaikant apskaitos taisyklių, dokumentų tvarkymo ir apskaitos bendrųjų reikalavimų. Per 2008 – 2018 m. laikotarpį nebuvo atliekamos metinės materialinių vertybių ir inventoriaus inventorizacijos, kurias privaloma atlikti kiekvienais metais. Inventorizacijos nebuvo atliekamos ir keičiantis buhalteriams bei valdybos pirmininkams.

Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris.

Mokesčiai apskaičiuojami nuo sklypo dydžio be aiškios motyvacijos - nesant darbų sąmatų. Bendrijos sodininkai įsiskolinimų iki 2019 m. kaip ir neturi, nors tikra padėtis apie mokesčių surinkimą nenustatyta. Norint nustatyti tikrą mokesčių mokėjimo būklę būtina atlikti sodininkų apklausą, sutikslinti pajamų orderius su įmokų kvitais.

Taip pat privalu pažymėti, kad bendrijos valdyba iš karto nepateikė visų finansinių ir kitų dokumentų, reikalngų Bendrijos finansinei - ūkinei veiklai ištirti. Nei buvęs valdybos pirmininkas, nei valdybos nariai neparodė geranoriškumo siekiant padėtį išsiaiškinti ar bent paaiškinti smulkiau apie 10 metų vykdytą finansinę ūkinę veiklą. Privalome atkreipti dėmesį, kad Komisija anksčiau veikusiems ir dabar veikiantiems valdybos nariams: E. Bulovui, S. Ulkei ir L. Daugėnienei ir pateikėme paklausimą dėl vykdomos finansinės ūkinės veiklos per tikrinamą likotarpį, tačiau atsakymo nesulaukėme.

Komisijai nebuvo pateikti žemiau išvardinti ir įstatuose numatyti dokumentai:

1. Bendrijos bendro naudojimo turto ir objektų registracijos knyga.

2. Bendrijos narių registravimo knygą.

3. Valdybos darbo reglamentas.

4. Surenkamų mokesčių registras.

5. Nebuvo pateikti pagrindiniai bendrijos dokumentai, kurie buvo priimti ir patvirtinti bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose. Tai bendrijos kiekvienų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, revizijos komisijos aktai.

Prie pakartotinių susirinkimų protokolų nėra pridėtas pirminio susirinkimo skelbimas su nuoroda į darbotvarkę, dalyvių sąrašas, neįvykusio susirinkimo protokolas, nepateikti numeruoti priedai.(?)

Taip pat valdyba nevykdė visuotiniuose pakartotiniuose susirinkimuose priimtų nutarimų, tokių kaip:

2008 m. Apkarpyti želdinius prie pagrindinių kelių, kurie trukdo prasilenkti automobiliams.

2013 m Buvo patvirtinti bendrijos įstatai. Jie nebuvo registruoti Registrų centre.

2014 m neatstatyti saugos kalneliai ant pagrindinių kelių.

Valdybos nariai nepasiskirstė veiklos sritimis. Valdybos nariams esant atsakingais už atatinkamas sritis, būtų daug skaidriau priimami įvairūs atlikti remonto darbai. Dabar beveik visus darbus vienasmeniškai priimdavo valdybos pirmininkas Nikolajus Čumakovas. Kai kurių atliktų darbų sumos (bet ne atlikti darbai) buvo derinamos valdybos posėdžiuose.

Komisija, vadovaudamasi Sodininkų bendrijų įstatymu, Civiliniu kodeksu, Buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372, pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklėmis ir šių taisyklių supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašu, sodininkų bendrijos „Žalesėlis“  įstatais, Bendrijos valdybos darbo reglamentu, nustatė:

Bendrijoje nesukurta administravimo struktūra, kurioje būtų nustatytas atsakomybės paskirstymas. Valdymo struktūroje pagal Bendrijos įstatus pagrindinis veikiantis asmuo yra valdyba, valdybai vadovauja pirmininkas. Akivaizdus netinkamas valdymo reiškinys yra ir valdybos nario, ir buhalterio sugretinimas. Be to, darbo laiko apskaita neatitinka tikrovės nei sezoniškumo, nei darbo laiko apskaitos prasmėmis.

Valdybos nariams  nesuteikta teisė pavieniai nurodinėti Bendrijios darbuotojams atlikti atskirus darbus, tačiau valdybos narys E. Bulovas savo nuožiūra akceptavo sąskaitas ir kt.

Pasinaudojant padėtimi, buvo apskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas, nors kasmetines atostogas pasiimti ne sezono metu tikrai buvo galima. Todėl siekiant ateityje išvengti nesklandumų siūloma sudaryti atostogų grafiką.

Bendrijos veikla kontroliuojama formaliai: renkama revizijos komisija   finansinei – ūkinei veiklai kontroliuoti, bet į revizijos komisijos pastabas ir pasiūlymus praktiškai neatsižvelgiama.

Visuotiniame pakartotiniame susirinkime buvo patvirtinta 15 revizijos komisijos pasiūlymų, o įvykdyta tik nežymi dalis.

2016 m. Visuotinis susirinkimas savo nutarimu buvo  įpareigojęs Bendrijos valdybą patikslinti ir detalizuoti šios žemės išpirkimą, tačiau valdyba 2016-10 25 d. posėdyje  (protokolas Nr.41(9) dalyvaujant visiems valdybos nariams: N. Čumakovui, E. Černiauskui, E. Bulavui, L. Daugėnienei, S.Ulkei, N. Bikniui ir A. Vaitkui (visi pasirašė posėdžio protokolą), prisiimdami visuotino susirinkimo kompetencijos klausimą, vienbalsiai nusprendė išpirkti 0,1342 ha valstybinės žemės sklypą SB „Žalesėlis“ vardu ir atliko sklypo registraciją Registrų centre SB "Žalesėlis" nuosavybės teise, nesant aiškaus žemės privatizavimo motyvo.

Pagl šiuo metu veikiančius teisės aktus šios žemės nei parduoti, nei nuomoti negalima – žemę naudoti galima tik bendrijos reikmėms. Tokiu būdu valdyba, viršydama savo kompetencijos ribas, atliko sklypo registraciją Registrų centre SB "Žalesėlis" nuosavybės teise.

2018 m. po ataskaitinio rinkiminio susirinkimo (rugpjūčio 25 d.) laiku pagal įstatų 80 punkto reikalavimus nebuvo perduoti antspaudas ir kiti bendrijos dokumentai. Perdavimo aktas pasirašytas  lapkričio 5 d.

Bendrijos valdyboje vyrauja nepalankus požiūris į vidaus kontrolę, tad jaučiami ir veiklos priežiūros trūkumai. Revizijos komisijos nariai į valdybos posėdžius nekviečiami. Visuose Bendrijos narių pakartotiniuose visuotiniuose susirinkimuose paskutiniu klausimu tvirtinami pagrindiniai darbai ir finansinių pajamų ir išlaidų sąmatos, kurios revizijos komisijai nebuvo pateiktos, tuo metu didesnė dalis susirinkimo dalyvių būna išsivaikščioję, tad galima teigti, jog  šie svarbūs dokumentai tvirtinami neatsakingai. Lieka nežinoma,  ar taip įvardinti „pagrindinai darbai“ atitinka patvirtintas finansines pajamų ir išlaidų sąmatas. 

Bendrijos narių pakartotiniuose visuotiniuose susirinkimuose priimti nutarimai buvo ignoruojami. Bendrijoje nėra darbuotojų detalių pareigybių aprašymų. Nesilaikoma visuotinai nustatytos normos, valdybos posėdžių protokolavimo. Nepatvirtintos išlaidų sąmatos. Ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai  registruojami ir fiksuojami. Taip pat komisija patvirtina, kad:

1. Pirminininkas N. Čumakovas (valdyba) daugeliu atvejų savo veikloje nesivadovavo arba grubiai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas normas.

2. Bendrija (valdyba) nenusistatė ūkinių operacijų registravimo ir apskaitos registrų.

2.1. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos registro.

2.2. Materialinių vertybių apskaitos registro.

2.3. Piniginių mokėjimų apskaitos registro ir kitų registrų, numatytų supaprastintos buhalterijos apskaitos apraše.

3. Bendrijos valdyba daugeliu atvejų viršijo savo kompetencijos ribas.

4. Bendrija (valdyba) neišsaugojo ir nepateikė bendrijos veiklai ir tyrimui reikšmingų dokumentų:

a) Visuotinių susirinkimų protokolų .

b) Visuotinių susirinkimų patvirtintų darbų sąmatų.

c) Revizijos komisijos aktų.

d) Valdybos darbo reglamento.

ė) Defektinių aktų.

e) Medžiagų nurašymo aktų (pateiktas vienas aktas).

f) Mokesčių mokėjimo apskaitos registro.

g) Pirmininkas (valdyba ir buhalterė) neregistruoja ataskaitinio laikotarpio finansinių - ūkinių operacijų.

Dėl to, kad atliekant dokumentinę reviziją nėra supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos apraše numatytų dokumentų ir todėl, kad Bendrijoje buhalterinė apskaita tvarkoma savo nuožiūra, nesilaikant buhalterinės apskaitos įstatymo Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklių ir šių taisyklių supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos, patikrinimą vykdanti komisija atsidūrė labai komplikuotoje ir daug  laiko sąnaudų  reikalaujančioje situacijose. Dėl šios priežasties patikrinimas buvo atliekamas tik pagal pirminius apskaitos dokumentus, PVM sąskaitas – faktūras, o piniginės išlaido ir pajamos nustatytos pagal kasos knygas, kurios turi būti tvarkomos pagal kasos operacijų atlikimo taisykles. Pažymėtina, kad  pagrindinis Bendrijos pajamų šaltinis yra įvairūs sodų bendrijos narių ir ne narių (kitų asmenų) mokesčiai ir tai, kad didesnę kasos įplaukų dalį sudaro grynieji pinigai, tad priimant iš sodininkų  pinigines lėšas grynaisiais pinigais pinigų mokėtojui privalėjo būti išduotas kasos pajamų orderio kvitas, o kasos pajamų orderis turėjo likti pinigines lėšas priėmusiam asmeniui, t.y. Bendrijai. Tačiau dėl nežinomų priežasčių kasos pajamų orderiuose nenurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą pinigai, todėl nenustatyta, ar visos gautos piniginės lėšos apskaitytos ir tuo grubiai pažeistos  kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles. Turime akcentuoti, kad patikrinimo metu kasos dokumentai buvo koreguojami (ištaisyti), bet tai turėtų įvertinti ekspertai, kurie galėtų nustatyti, ar korekcija atitinka realią padėtį. Komisijos vertinimu, tokie pataisymai traktuojami, kaip baudžiamasis nusižengimas.

Komisija laikosi nuomonės, jog piniginių lėšų apskaita ir lėšų panaudojimas yra pagrindiniai dalykai Bendrijos veikloje.

Objektų, kurie remontuojami, sąrašo nerasta, tad tampa neaišku, kas tais objektais disponuoja ir kas yra šių objektų savininkas? Nepaisant to, skaičiuojamas mokestis už infrastruktūros remontą, priežiūrą ir kt., nors  nustatyta, kad bendrija gali eksploatuoti, remontuoti ir kitaip prižiūrėti tik jai priklausančius objektus.

2009 (pereinamasis likutis iš 2008 į 2009) - 2018 metais atliktos ūkinės operacijos, kurių išlaidos nepagrįstos apskaitos dokumentais, nepateikti defektiniai ir nurašymo aktai.  Be to, pažymėtina, kad bendrijos buhalterė L. Daugėnienė ignoravo Komisijos prašymus ir komisijai nepateikė šių duomenų:

    1. Bendrijos finansinės pajamų-išlaidų sąmatos.

    2. Nario mokesčio apskaitos registro.

    3. Kasos įplaukų ir išlaidų dokumentų už laikotarpį nuo 2015-07-01 dienos iki 2015- 12- 31 dienos.

    4. Kasos patikrinimo aktų.

Kasos dokumentų patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrijos išlaidos darbo užmokesčiui viršijo 4530,31 + SODRA 1448,49 Eur. d - Visuotino susirinkimo nustatytą limitą. Bendra permokos suma sudaro 5979,10 Eur. Taip pat rasta, kad neteisingai paskaičiuoti apmokėjimai už kasmetines atostogas nuo 2015-07 mėn. 2018-08-25 dieną bendrijos narių susirinkime buhalterei buvo padidintas darbo užmokestis nuo 130,00 Eur. iki 170,00 Eur. per mėn., bet bendrijos buhalterė L. Daugėnienė sau prisiskaičiavo didesnį darbo užmokestį atbuline data - nuo 2018-07 mėnesio, ko pasekoje neteisėtai buvo išmokėta 80 Eur.

Nesilaikant nustatytos tvarkos (teisės aktų), nepateikus išlaidų dokumentų, sąskaitų-faktūrų, nurašytos transporto ir ryšių paslaugos sudaro – 8495,54 Eur.

Be to, nustatyta, kad ši suma viršija leistiną limitą transporto ir ryšių paslaugoms 1028,00 eurais. Nikolajui Čumakovui išrašyti išlaidų orderiai 278,68 Eur., 400,00 Eur. Ir 300,00 Eur.,benra suma sudaro 978,68 Eur., bet nerasta atsiskaitymo dokumentų.

Bendrijos valdybos pirmininkas N. Čumakovas (valdyba), vykdė Bendrijai ekonomiškai nenaudingus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus:

1.Sodininkų bendrijos narys V. Pavlovas už 0,2532 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą UAB „Projektavimo strategija“ 2016-04-29 sumokėjo 610,0 eurų (pavedimas atliktas per Lietuvos paštą) 2015-09-14 – 260,00 Eur. sumokėjo į Bendrijos kasą, viso V. Pavlovas sumokėjo – 870,0 Eur., ši pinigų suma turėjo būti apskaityta ir įtraukta į metinę finansinę ataskaitą, bet pinigai nebuvo užpajamuoti, o 260,00 Eur. suma buvo sumokėta bendrijos 2015-09-09 už tą patį 0,25232 ha žemės sklypo formavimą UAB „Projektavimo strategija“.

2. Už žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo įvairius projektus: iš Bendrijos banko sąskaitos išmokėta 1603,00 Eur. ir už žemės kadastrinį matavimą, matininkui J. Bazevič sumokėta 150,00  Eur.

Pasinaudojus 2018 m. rugpjūčio 25 d. tyrimu dėl tikslinių mokesčių geodezinių matavimo darbams finansuoti. Bendrijos valdybos pirmininkas N. Čumakovas (valdyba) neteisėtai disponavo tikslinės paskirties piniginėmis lėšomis, kurių geodeziniams matavimams buvo surinkta 34239 Lt:

1. Pagal sutartį Nr. 108 tarp Bendrijos su UAB „Geo -Tec-Baltija“, rangovui iš Bendrijos sąskaitos 2008 m. buvo apmokėta 13649,71 ( 3953,23 Eur.) už pagal sutartį neatliktus darbus.

2. Likusių surinktų tikslinių mokesčių 14590 Lt ( 4225,56 Eur. ) suma panaudota ne pagal paskirtį, nesant visuotino susirinkimo  nutarimo. Atliktų darbų aktas nerastas, nors  faktiškai darbai ir nebuvo atlikti arba nebuvo užbaigti.

2008 05 07 Bendrijos valdyba (protokolas Nr.17) patvirtino paslaugų sutartį su Bendrijos nariu Z. Žymančiu (skl. Nr. 256) už „duobės remontą“ bendrija sumokėjo    3000,00 Lt, (868,86 Eur.) tam pačiam asmeniui 2017, už nuotekų išvežimą bendrija sumokėjo  120,00 eurų. Atliktų darbų aktas, be kiekių ir įkainių (tik darbų aprašymas). Klausimas, pagal kokius kriterijus nustatyta kaina? Šiems darbams atlikti nupirkta g/b žiedai, plaukiojantis liukas - 786,10 Lt (222,46 Eur.) sumai. Medžiagos nenurašytos, padaryta infrastruktūrą, kaip ir asfaltuotas kelias neinventorizuotas.

279,19 Lt iš Bendrijos kasos sumokėta 206 skl. Savininkui Čerkasovui už geriamo vandentiekio vamzdį ( tokia išlaidų paskirtis nenurodyta kasos išlaidų orderyje)

Neteisėtai už N. Čumakovui asmeniškai jam skirtą baudą apmokėta 300,00 Lt

Karpavičiaus ind. įmonei už atliktus darbus (nėra aišku, kokie darbai buvo atlikti) sumokėta 4022,62 Lt (1165,03  Eur., nėra sąskaitos faktūros, nerasta defektinio ir atliktų darbų aktų.

R. Šidlauskui sumokėta 2757,00 Lt (798,48 Eur.) nors neaišku, kokią paslaugą atliko, nes nepateikti jokie apskaitos dokumentai. Už siurblio remontas R. Šidlauskui be darbo sutarties, nors defektinio akto ir darbų priėmimo akto nėra. Taip pat šis asmuo atžymėtas tabelyje 2 d. dienos - 200 lt. (57,92 Eur.) .

M Silivanovui sumokėta 4230,90 Lt ( 1225,35  Eur. t.y. Tos pačios sutarties sąmatose Nr.1 ir Nr.2 skirtingai nurodomos medienos kainos nuo 246,00 iki 485,00 Eur.

R. Zavadckiui sumokėta 4000,00 Lt (1158,48 Eur.) už atliktus darbus – neatsiskaityta, nepateikti apskaitos dokumentai.

UAB „Litmas“ sumokėta 7865 Lt (2277,86 Eur.) už laiptų remontą – nepateikti defektiniai aktai ir sąmata.

UAB „Bermus“ sumokėta 2966,86 Eur. už remonto darbus – nepateikti defektiniai aktai, nėra sąmatos.

Vandentiekio remonto darbus visus 10 metų atliko UAB "ŠILDA", kuri atliko darbų už 50 515,10 Eur. Darbai buvo atliekami kiekvienais metais. Mums buvo pateikta 10 sutarčių 2008-2015 m. Dvejose sutartyse yra nurodyta, prie kurių sklypų ir kokie darbai buvo daromi ir kokios medžiagos panaudotos. Prie kitų sutarčių nėra defektinių aktų bei sąmatų, pagal kurias turėjo būti atliekami darbai. Yra gana keisti vienasmeniai pirmininko pasirašyti darbų priėmimo aktai, pvz.:

2009 05 . Vandentiekio remontas 34,6 m suma 12 574,73 Lt. (3641 Eur.). 1 m kainavo 305 Lt arba 88 Eur.

2011 08 Vandentiekio remonto darbai:

Darbo užmokestis – 1600 Lt Medžiagos – 1615 Lt Mechanizmai – 736 Lt Viso su % - 7197 Lt. ( 2084 Eur.) Iš pateikto įrašo neaišku, nei kokios medžiagos, nei kokie darbai, nei kur darytas remontas?

2013-12-02 atlikti darbai, žiemos metu - pakeista 5 ilgasriegiai ir 3 ventiliai. Darbo užmokestis -1130 Lt (357 Eur.). Transporto išlaidos – 999,0 Lt. (289 Eur)Viso sąskaita:3147,42 Lt (911 Eur) Pakeisti vieną vienetą kainavo - 393 Lt ( 114 Eur ).

2017-05 atliekant vandentiekio vamzdyno remontą pritaikyti darbų įkainiai, neatitinkantys faktinių darbų. Vamzdžių montavimas ir suvirinimas vykdomas tranšėjose, suvirinamų vamzdžių ilgis 2-3 metrai, naudojami vamzdžių klojimo mechanizmai, kas padidino darbų vertę iki 14158 Eur. Metaliniai vamzdžiai, kurie buvo sumontuoti naujai, negruntuoti ir nedažyti.

Asfalto dangos remontas

Kaip ir vandentiekio remonto darbus visus 10 metų, kelius remontavo UAB "Keldorista". Iš viso atliko darbų už 28 214,84 Eur. Defektiniai aktai nebuvo sudaromi, sąmatos sudaromos pagal faktiškai atliktus darbus. Sutartyse ir atliktų darbų aktuose nenurodytos vietos, kuriose atliekami remonto darbai, todėl patikrinti atliktų darbų kiekių negalima. Sąmatose įtrauktas asfalto po frezavimo išvežimas. Mokėjome už tai pinigėlius, o buvo galima visas po asfalto frezavimo likusias atliekas panaudoti mūsų neasfaltuotų kelių remontui. Tiems patiems darbams buvo taikomi skirtingi įkainiai. Darbų priėmimui nebuvo sudaryta komisija. Darbus vienasmeniškai priimdavo pirmininkas Nikolajus Čumakovas. Kai kurie darbai formaliai svarstomi valdybos posėdžiuose, patvirtinant kainą po atliktų darbų. Kadangi sąmatos nėra, tai neaišku. kur ir kiek darbų bus atlikta.

UAB „Gražėja“ už sodo kelių valymo nuo sniego darbus bendroje sumoje sumokėta 4725,25 Eur. išašyta viena sąskaita 508,20  Eur. sumai, faktiškai sumokėta – 811,37  Eur. susidariusi permoka – 303,00  Eur. Negrąžinta.

Sniego valymo ir kiti darbai

Darbus atliko UAB "Gražėja". Per minimą laikotarpį darbų atlikta už 5061,12 Eur. Blogai, kad nėra sudaromos sutartys darbų atlikimui, nenustatyta darbų vertinimo ir apskaitos sistema bei kaina. Yra surašyta keletas atliktų darbų aktų, bet nėra darbų priėmimo aktų. Sąskaitos išrašomos žiemos sezonui pasibaigus, tad kyla klausimas ar keliai nebuvo valomi, kai sniego jau nebebuvo?

Medžio darbai

Dažniausia darbus atlikdavo ir medieną tiekdavo K. Medžiaušio personalinė įmonė. K. Medžiaušo individualiai įmonei už medieną ir atliktus darbus sumokėta 5261,05  Eur. Napateikti ind. veiklos kvitai,  taip pat nepateikti defektiniai aktai , sudarytos sąmatos ir sutartys neatitinka nustatytų reikalavimų. K Medžiaušo įmonės sudarytos sąmatos nebuvo tikrinamos – nepatikrintos faktiškai sunaudotos medžiagų kiekiai, bei atliktų dabų apimtys. Sutartyse pateiktų tos pačios medienos kainos skiriasi. Tos pačios medienos gamnio kainos skiriasi nuo 243,00 iki 413,00 eurų.

2015-07-15 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr.2 įsigyta 0,446 m3 tašų už 122,00 eurų, kurie nebuvo apskaityti. Už atliktą drbą taikomi užaukštinti įkainiai. Darbų priėmimo aktuose nenurodomi atliktų drbų apimtys, kiekiai ir sumos, o atlikti darbai vertinami abstrakčiomis frazėmis, kaip „darbai atlikti gražiai ir gerai“.

Įvairių statybinių medžiagų, inventoriaus pirkimas

Per laikotarpį,kurio veiklą tikrinome, iš viso buvo nupirkta įvairių statybinių medžiagų už 1587,49 Eur, tačiau nurašymo akte nurašyti tik už 273,38 Eur. Nurašymo komisija nebuvo sudaryta, pasirašė tik pirmininkas ir buhalterė. Kur likusios medžiagos buvo panaudotos nustatyti nepavyko. Pirkti automobiliniai antikoroziniai žali dažai (37,55 Eur.). Kokiam tikslui?

Nupirktas inventorius neužpajamuotas – įrankių dėžė, aliumininės kopėčios, santechninis raktas, suktukas PROFI 326325, kampinis šlifuoklis neperduoti. Perduota pagal priėmimo aktą el. Koloriferis, ruletė 50m, vėliava, benzininė žoliapjovė.

Pirktas naujas siurblys - 2287 Lt. (662,36 Eur.). 2014m. , skaitliukai (327 Lt.) 94,7 Eur.) – nėra sumontavimo akto. Už grynus pinigus pirktos prekės iš UAB „Moki veži“, „Senukai’, UAB, UAB „Agrotiekimas“ ir kitų įmonių  už 3120,33 Eur. Neapskaitytos pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus.

UAB „Adgesta“ už šiukšlių konteinerių aikštelės įrengimą ir kelio remontą sumokėta 3600,00  Eur. sąmata ir defektiniai aktai nepateikti, taip pat, už tos pačios šiukšlių konteinerių aikštelės pagrindo įrengimą sumokėta 1030 Eur. ir K. Medžiaušo individualiai įmonei  . Atliktų darbų darbų aktas ir brėžinys pateikti, nors brėžinys ir sąmata neatitinka faktinės situacijos.

Be to, pažymėtina, kad šiukšlių konteinerių aikštelė turėjo būti apskaityta kaip – 4630 Eur. vertės nekilnojamas turtas  ir įtrauktas į finansinę metinę ataskaitą. Tuo pačiu būdu turėjo būti apskaitytas ir  didelės vertės – 2287,89 Eur. vandens siurblys, kurio priėmimo-perdavimo aktu, N. Čumakovas turėjo perduoti esamam bendrijos pirmininkui G. Bergui.

Dar 2014 m. Revizijos komisijos buvo rekomenduojama Įrengti sunkiasvorių ir didelių gabaritų krovinių gabenimo į sodo teritoriją apribojimą su stebėjimo vaizdo kamera, nors rekomendacija buvo atmesta, tačiau - didelių gabaritų krovinių gabenimas sodo teritorijoje buvo apmokestintas ir mokestis buvo renkamas, tik gautos lėšos apskaitomos tik išdalies.

Pagal patikrinimo metu rastus ir pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatėme, kad nebuvo laikomasi buhalterinės apskaitos teisės aktų, viršytos išlaidos darbo užmokesčiui, nepateikti buhalterinės atskaitomybės dokumentai, nepateiktos ataskaitos apie įsigytas medžiagas, kas sudarė - 20561,35 Eur. Pilnos apimties nuostolius turėtumėm nustatyti atlikus atliktų darbų kontrolinius matavimus.

Įvertinant situacijos nepaprastumą – galimą turto iššvaistymą, Ūkinės veiklos patikrinimo (vietinio audito) komisija siūlo:

  1. Su šiuo revizijos aktu supažindinti visus Sodų bendrijos narius ir ne narius.

  2. Įpareigoti (buvusį bendrijos pirmininką) N. Čumakovą perduoti įsigytas materialines vertybes ir inventorių Bendrijos pirmininkui G. Bergui.

  3. Patvirtinti ūkinės veiklos (vietinio audito) patikrinimo AKTĄ

  4. Atšaukti 2008-2018 metų laikotarpiu veikusius ir šiuo metu veikiančius valdybos narius: E. Bulovą, S. Ulkę ir L. Daugėnienę, kaip praradusius pasitikėjimą.

  5. Priimti sprendimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

                                                                                            _________________

Pastaba: Revizijos komisijos nariai, ar kuris tai narys pasilieka teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl teisingumo atstatymo Sodininkų Bendrijoje „Žalesėlis“.

Priedai:

1. Darbų suvestinė UAB „Šilda“– 1 egz.

2. Darbų suvestinė UAB „Gražėja“ – 1 egz.

3. Darbų suvestinė K. Medžiaušo pers. įmonė ir kt. – 1 egz.

4. Kelių remonto suvestinė UAB „Keldorista“ – 1 egz.

Komisijos nariai::

  1. Jadvyga Aliulienė

  2. Gracijus Naujikas

  3. Edmundas Vaitkus 

Edmundo Vaitkaus - atskiroji nuomonė:

1. Sušaukti Sodininkų Bendrijoje „Žalesėlis“ visuotiną susirinkimą - ūkinės veiklos patikrinimo (vietinio audito)aktui apsvarstyti, atskirai - pagal pateiktą paraišką.

2. Pasirengti balsavimui iš anksto raštu. Bendrijos įstatai numato. Jeigu Bendrijos narys negali dalyvauti Bendrijos narių susirinkime, jis dėl susirinkime svarstomų klausimų gali balsuoti iš anksto raštu. Raštu iš anksto balsavę Bendrijos nariai laikomi dalyvaujančiais narių susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus).

3. Atsižvelgiant į Sodininkų bendrijos įstatymo pataisas, iki pirmo visuotino bendrijos narių susirinkimo, turėjo būti sudaryta darbo grupė, naujos redakcijos įstatams parengti. Neprieštaraujantiems Civiliniam kodeksui, Sodininkų bendrijų įst. ir kitiems įstatymams, bet numatyto visuotino susirinkimo darbotvarkėje šio kl. nėra, o tai reiškia, kad veikiama ankstyvesniais metodais, t.y. nepaisoma Sodininkų bendrijos įstatymo pataisų dėl teisingų mokesčių nustatymo ir kt.

Edmundas Vaitkus

                            Rodyklė

Klausimai valdybai žiūrėti čia ???

 

Apsirengi tokį trumpą sijonuką, kai eini į gatvę, | Demotyvacija.ltKai konsultuodama girdžiu, kad “nėra vertų vyrų” ar “visi vyrai neištikimi”, visada užduodu tą patį klausimą: “Kiek vyrų jūs turėjote?”

“Su rimtais santykiais, ar be jų?” – moterys bando padidinti kiekį, kad jų išvados atrodytų įtikinamesnės. Ir netgi šiuo atveju paaiškėja, kad rimtų santykių, kurie galėjo baigtis santuoka, buvo gal du, gal trys, o apskritai vyrų – gal trys, gal penki, įskaitant pačius nerimčiausius. Ir tai dar nemažas skaičius, nes dažnai moteris gyvenime turi viso labo vieną ar du vyriškius.

Vyrams tokia moteris – skaistumo, dorumo pavyzdys, o realybėje paaiškėja, kad moteris susirinko savyje vos ne visus egzistuojančius apribojimus, vos ne visas baimes.

Globalaus masto išvados apie “visus vyrus”, padarytos, remiantis vienu-trimis pavyzdžiais iš savos patirties – ar ne per plačiai moteriškės užsimoja? Kad galima būtų daryti bent minimaliai atsakingas išvadas apie “visus”, reikia turėti santykius su tokiu vyrų kiekiu, kad tuos skaičius galima būtų užskaityti kaip statistinius duomenis. Nes kitaip visos tos moterų išvados – tai ne kas kita, kaip mamos nuomonė apie vyrus arba tėtį, arba prisiminimai apie gyvenimą šeimoje, kai tėvai svaidėsi abipusėmis pretenzijomis ir kaltinimais.

Tai ne pačios moters nuomonė, kad “nėra vertų vyrų”, tai jos mama nelaikė tėčio vertu arba jau paaugusi dukra nustojo tėvą tokiu laikyti, pritaikiusi sau mamos elgesio modelį, arba mergaitė neįveikė savo laiku Edipo komplekso, išsaugojo tėvo paveikslą kaip vyro idealą, kuriam, savaime aišku, negali prilygti joks realus, gyvas vyras.

Trumpiau tariant, be atitinkamos statistikos jūsų nuomonė – tai ne jūsų pačios nuomonė, o dar vaikystėje įsisavinti pasąmoningi kompleksai ir stereotipai. O ir turint daug pažinčių, nėra jokių garantijų, kad jūs nesirinkote sau vyrų tokiu būdu, kad galėtumėte patvirtinti savo pasąmoningus įsitikinimus.

Laikas pasidarbuoti su savimi.

Šaltinis

Naujienos iš interneto

 Energijos vampyrai namuose: kai daiktai siurbia mūsų energiją – Anomalija.lt

Kokie daiktai namuose iš mūsų išsiurbia gyvybinę energiją?

Žmonės dažnai skundžiasi, kad namuose jaučiasi nejaukiai: blogai miega, nervinasi ir jaučia energijos trūkumą.

Ezoterikai teigia, kad kai kurie daiktai namuose geba „išsiurbti“ gyvybinę energiją iš žmogaus. Norėdami jaustis geriau, turėtumėte kuo greičiau jų atsikratyti.

1. Daiktai, kuriuos reikia taisyti (varvantis čiaupas, nukritę rankenos, neveikianti įranga).

Iš pažiūros ne kritiniai gedimai, bet jie ne tik sukelia kasdienį susierzinimą, bet ir, kaip sako ezoterikai, užpildo namus „neigiama“ energija.

2. Indai su įtrūkimais.

Būtina nedelsiant atsikratyti. Bet kuris ezoterikas pasakys, kad įskilę indai traukia į namus nelaimes.

3. Įtrūkę veidrodžiai.

Visi žino ženklą, kad negalima pažvelgti į sudužusį veidrodį: prarasite savo sveikatą. Kiekvieną dieną, žiūrėdamas į savo „suskilusį“ atspindį, žmogus praranda gyvybinę energiją.

4. Seni ir nedėvimi batai ar nenaudojami daiktai.

Daiktai, kuriuos vis dar galima dėvėti, bet kurie jums seniai nusibodo. Vienas iš dažnų pasiteisinimų yra finansinė klausimo pusė: gaila leisti pinigus naujiems daiktams, kai galite naudoti esamus. Jums nereikia jų išmesti: apsikeiskite su draugais, parduokite ar padėkite į spintelę ir nusipirkite bent šiek tiek naujų daiktų.

5. „Buvusių“ daiktai ir nuotraukos.

Jie nuolat grąžina į nemalonius prisiminimus ir gadina nuotaiką, tarsi „laikytų“ praeityje. Jei dėl kokių nors priežasčių nesate pasirengę atsikratyti šių daiktų, bent jau pašalinkite juos iš gerai matomos vietos.

6. „Stovinčių“ vandens rezervuarų vaizdai.

Paveikslėliai, plakatai, nuotraukos, kuriose yra pelkių, ežerų, tvenkinių, laikomi gyvybinės energijos sąstingio simboliais. Jei jums patinka peizažai, pirmenybę teikite upių, upelių ar jūros vaizdams, jie sukuria energijos „srautą“.

7. Nudžiūvusios gėlės.

Net jei puokštę įteikė mylimas žmogus, džiovinti augalai pradeda perduoti „negyvą“ energiją. Jei esate tokių gėlių gerbėjas, bent jau keiskite jas kas kelis mėnesius.

8. Nepatogios druskinės, iš kurių byra druska.

Druska akimirksniu sugeria neigiamą energiją. Jei druska nuolat byra, ji kelia nuolatinių rūpesčių.

Išvalykite erdvę aplink jus nuo daiktų, kurie atima energiją, ir džiaukitės harmonija. 

Žolininkas pataria – metas rinkti tris augalus: atstato vitaminų kiekį, stiprina imunitetą, valo organizmą

Garšva, kiaulpienė, dilgėlė
Garšva, kiaulpienė, dilgėlė
© DELFI montažas / Shutterstock

Galima naudoti kaip prieskonius, gerti arbatą

„Vienas iš naudingiausių pasaulio augalų yra kiaulpienė. Kartais atrodo taip keista, nes jos tiek daug yra“, – sakė žolininkas Marius Lasinskas.

Svarbiausia augalą tinkamai paruošti. Tereikia stiebą iškasus ir nuplovus, supjaustyti gabalėliais bei išdžiovinti.

„Ir gausite išdžiovintus gabaliukus, juos galima po šaukštelį, po du per dieną sukramtyti, sumalti ir naudoti kaip prieskonius, užpilti ir naudoti kaip arbatą organizmo stiprinimui“, – kalbėjo LNK žinių pašnekovas.

Žolininkas pataria – metas rinkti tris augalus: atstato vitaminų kiekį, stiprina imunitetą, valo organizmą
© Shutterstock

Išdžiovinus, sutrynus ir įbėrus druskos galima gauti prieskonius. Salotoms tinka kiaulpienės lapai, valgomi ir žiedai.

Žolininkas sako, kad patvoriuose turime ir tris muškietininkus, kuriuos pavasarį turime dėti ant stalo. Šios žolės padeda atstatyti vitaminų kiekį, stiprina imunitetą, valo organizmą. Tai garšva, dilgėlė ir kiaulpienė.

Garšva dar kitaip vadinama vištakoju, nes primena vištos kojas. Maistingiausia šios žolės vieta yra lapai, kurie tinka prieskoniams. Pasak žolininko, garšva gali būti naudojama ir kaip mėsos pakaitalas.

„Atrodo, kaip čia gali būti toks augalas ir mėsos pakaitalas. Jame yra amino rūgščių, baltymų, taip, kaip mėsoje panašiai. Žmonės daug metų išgyvendavo valgydami garšvas“, – sakė M. Lasinskas.

Ir augalus reikia valgyti su saiku

Žolininkas pataria organizmą stiprinti ir pumpurais, dabar juos rinkti – pats metas. Tiesa, nepersistenkite, nes suvalgius visus pumpurus galite nebeturėti uogų.

„Pušų ir eglių pumpurai, ir serbentų. Serbentų galite tiesiai į burną įsidėti, atrodo, kad visą saują uogų privalgei. Labai skanios bus iš jų arbatos“, – sakė žolininkas.

Specialistai sako, kad verta prisirinkti ir meškinio česnako.

„Yra legenda, kad meška, pabudusi ankstyvą pavasarį, išeina ir pirmiausia susiranda meškinių česnakų. Taip išsivalo savo organizmą ir papildo reikalingomis medžiagomis“, – sakė VDU Vaistinių ir prieskoninių augalų sekcijos vedėja Ona Ragažinskienė.

Pasak specialistų, net ir augalus reikia valgyti su saiku, o kai kuriems jie iš viso netinka. Pavyzdžiui, kiaulpienių nereikėtų rinkti žmonėms, turintiems tulžies pūslės ligų, o dilgėles ribotai vartoti turintiems padidėjusį kraujo krešumą.

LNK reportažas:

Biochemikas Matulis: jau pakanka patirties pasakyti, kaip plinta virusas ir kada rizika yra       didžiausia

Mokslininkas įvertino apsaugos priemones, kaukių apsaugą, atsakė, kaip reiktų elgtis su į namus parsineštais produktais, taip pat, profesoriaus teigimu, be kaukės viešumoje būti yra tiesiog neatsakinga, nes viruso dalelės gali būti išnešiotos dešimčių metrų atstumu.

Kaukės – būtinos

Laidos pradžioje mokslininkas daugiau papasakojo apie kaukes. Anot jo, net neabejojama, kad jos yra reikalingos ir gali būti tarsi barjeras, kuris neleis virusui patekti į organizmą.

„Žinote, kol kas mes rimtų mokslinių tyrimų neturime, mes nežinome labai tikslių epidemiologinių skaičių, tačiau jau turime nemažai patirties stebint kitų šalių patirtį, kaip jie elgiasi, koks buvo viruso plitimas, kada ir koks buvo įvestas karantinas.

Vienareikšmiškai galima pasakyti, kad kaukės padeda, jų veikimas yra keleriopas, net paprasta skarelė tikrai padeda. Nėra jokio metodo, kuris mums tikrai 100 proc. garantuotų, kad neužsikrėsime, tačiau bet kokie barjerai, tiek veido skydas, respiratoriai ir kaukės tikrai padeda“, – laidoje sako mokslininkas.

Mokslininkas taip pat atsakė, nuo ko priklauso viruso plitimas.

„Viruso užsikrėtimas priklauso nuo daugelio veiksnių – kiek to viruso generuojasi, kiek yra viruso dalelių. Jeigu žmogus čiaudo ir su tuo aerozoliu paskleidžia tuose lašeliuose didžiulį viruso kiekį, tai yra skaičiuojama, kad maždaug penktą ar septintą, dešimtą dienomis nuo infekcijos pradžios to viruso koncentracija yra didžiausia, jis labiausiai bando plisti. Poveikis yra daug didesnis ir tikrai galima gauti didžiulę koncentraciją. O kitu atveju galbūt žmogus pamatė labai nedidelį viruso kiekį, bet jo imuninė sistema jį apgynė, jo imunitetas po truputį pradeda atstovėti, nors yra labai daug galimų variantų, todėl nesinori per daug spekuliuoti“, – tikina profesorius.

Viruso dalelės gali plisti dešimčių metrų atstumu

Paklausus, ar iš tiesų čiaudėjimas ir kosėjimas yra toks pavojingas, profesorius patikino, kad čiaudėjimas yra tarsi patranka, kurios dalelės gali plisti dešimties metrų atstumu.

Jeigu žmogus dėvi kaukę, skarelę, jis jau padaro didžiulę kliūtį lašelių išlikimui. Įsivaizduokite – čiaudėjimas yra kaip patranka, lašeliai išlekia trejų metrų atstumu, o tikėtina, kad net ir už dešimties metrų jų dar gali būti.

„Jeigu žmogus dėvi kaukę, skarelę, jis jau padaro didžiulę kliūtį lašelių išlikimui. Įsivaizduokite – čiaudėjimas yra kaip patranka, lašeliai išlekia trejų metrų atstumu, o tikėtina, kad net ir už dešimties metrų jų dar gali būti. Čia priklauso nuo skirtingų aplinkybių, pavyzdžiui, nuo vėjo arba per kiek laiko tie lašeliai gali nusėsti. Įsivaizduoti galime, kad net ir parke būnant, jeigu pavėjui, tai ir už dešimčių metrų tie lašeliai gali pasiekti“, – sako D.Matulis.

Pasaulyje siaučia koronaviruso pandemija
Pasaulyje siaučia koronaviruso pandemija
© Reuters / Scanpix

Jis taip pat patikino, kad dalelių gali likti aplinkoje net kelias valandas. „Tikrai yra galimybė kelias valandas tų dalelių įkvėpti, tačiau mums visada svarbu galvoti logiškai – lėktuvu skristi yra pavojinga, automobiliu važiuoti yra taip pat pavojinga, į gatvę išeiti yra pavojinga, tai mes galvokime praktiškai, jeigu yra tam tikras pavojaus lygmuo, mes imamės tam tikrų apsaugos priemonių. Mums nebūtina išeiti su kosminiu skafandru, mums užtenka tik šiek tiek sumažinti ir padaryti tam tikrus barjerus, tuomet sumažiname galimybes virusui peršokti ir jau epidemiologijoje matosi labai didelis poveikis.“

Keisti kaukes kas 3 dienas

Kalbėdamas apie kaukes, profesorius pabrėžė, kad geriausia turėti bent kelias ir jas keisti.

„Geriausia, kad kaukes galėtume keisti kiekvieną dieną, ir tada įsivaizduojame, kad ant jų išorinės pusės gali būti lašelių, mes tada sulenkiame kaukę ir išmetame neliesdami išorinės pusės, tačiau akivaizdu, kad kaukių trūks. Geriausia turėti kelias ir jas keisti“, – aiškino mokslininkas.

„Maždaug po 3 dienų ant kaukių nebeturėtų likti gyvų viruso dalelių, kurios galėtų infekuoti“, –patikslino mokslininkas.

Jeigu žmogus, kuris ką tik nusičiaudėjo ir savo nešvariomis rankomis lietė mygtuką, tai tuo metu, jeigu palietei, tai svarbiausia, kad nepasikrapštytum akių, veido. Svarbu grįžus namo neliesti rankenų, jeigu palietei čiaupą – jį nuplauti su muilu. 20-30 sekundžių paprasto muilo ir virusui yra šakės.
D.Matulis

Dezinfekuojant nereikėtų persistengti, tačiau grįžus namo iš lauko, tai padaryti labai svarbu.

„Dezinfekcija turėtų vykti, bet ji neturėtų būti per dažna. Aš sakyčiau, kad grįžus iš parduotuvės reikėtų būtinai nusiplauti rankas, grįžus iš bet kur reikia nusiplauti“, – sako mokslininkas.

Taip pat, anot jo, labai svarbu grįžus namo stengti kuo greičiau nusiimti vienkartines pirštines ir nusiplauti rankas, stengtis neliesti jokių paviršių. Pašnekovo teigimu, net ir paprasčiausias lifto mygtukas gali užkrėsti žmogų. Tačiau tai priklauso nuo laiko.

„Jeigu žmogus, kuris ką tik nusičiaudėjo ir savo nešvariomis rankomis lietė mygtuką, tai tuo metu, jeigu palietei, tai svarbiausia, kad nepasikrapštytum akių, veido. Svarbu grįžus namo neliesti rankenų, jeigu palietei čiaupą – jį nuplauti su muilu. 20-30 sekundžių paprasto muilo ir virusui yra šakės“, – tikina D.Matulis.

Ką daryti su parsineštais pirkiniais?

Anot profesoriaus, labai svarbu, kad iš parduotuvės parsineštus daiktus nušluostytume ir dezinfekuotume, arba paliktume juos padėtus bent vienai dienai. Tuomet, pašnekovo teigimu, virusas turėtų suirti.

„Aš paminėčiau tokias taisykles: įsivaizduokime blogiausia, kad kažkas, užsikrėtęs savo nešvariomis rankomis, lietė maišelius ir po penkių minučių jūs jį paėmėte, įsidėjote pas save. Jūs galite užsikrėsti virusu, jeigu jūs gana greitai po to tą virusą įsinešime į burną, akis ar nosį. To reiktų labai vengti. Jeigu būsite su kauke, ji blokuos jūsų judesius, kai jie nevalingi. Ji tai užblokuos ir tada pastebėsite“, – sako D.Matulis.

Biochemikas Matulis: jau pakanka patirties pasakyti, kaip plinta virusas ir kada rizika yra didžiausia
© AP / Scanpix

Tiesa, apie šį virusą net ir mokslininkai dar tikrai neturi visų atsakymų, todėl gali būti, kad ateityje rekomendacijos keisis ir paaiškės, kad virusas išliks gerokai ilgiau.

„O kalbant jau apie parsineštus daiktus, tai aš sakyčiau, kad galima galvoti apie tai, kad juos reiktų apvalyti su dezinfekciniu skysčiu, tačiau jeigu yra įmanoma, jeigu tas pakuotes galima palikti vienai ar dviem dienom, tada yra tikėtina, kad tas virusas tikrais žus. Vis tiek šiuo metu apsiperkame šiek tiek didesniais kiekiais ir elgesniam laikui, tai tiesiog reiktų išsidėstyti produktus ir po dienos turėtų būti saugu. Žinoma, rekomendacijos gali pasikeisti, galbūt matysime, kad virusas ir daug ilgiau išbūna“, – sako biochemikas.

O kalbant jau apie parsineštus daiktus, tai aš sakyčiau, kad galima galvoti apie tai, kad juos reiktų apvalyti su dezinfekciniu skysčiu, tačiau jeigu yra įmanoma, jeigu tas pakuotes galima palikti vienai ar dviem dienom.
D.Matulis

Ką daryti su batais ir drabužiais?

Paklausus, kaip elgtis su batais ir drabužiais, pašnekovas tikino, kad batus laikyti viešoje laiptinėje nėra saugu, tačiau jeigu turite privačią erdvę, tuomet veikiausiai tai nėra pavojinga.

„Jeigu tai yra privati erdvė, žinoma, kad aš nusiimčiau tuos batus ir palikčiau terasoje. Bet jeigu batai yra padėti viešoje laiptinėje, galbūt ir nepalikčiau jų, gal eidamas kas juos apkosės, ten nėra labai saugu. Ir taip pat svarbu paminėti, kad jeigu jūs buvote išėjęs iki parduotuvės ir grįžote atgal tuos kelis šimtus metrų, veikiausiai jūs nutrynėte tuos virusus, bet visko gali būti – gali būti ant rūbų, bet laikas virusui yra gyvybinis dalykas. Jam reikia greitai papulti pas kitą žmogų, tik tada jis dauginasi, o gamtoje jis paprastai neišsilaiko labai ilgai“, – aiškino profesorius.

Apie mirtingumą

Daugelis žmonių vis dar įsivaizduoja, kad šis virusas pavojingas tik vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau taip nėra.

„Tikrai negalime sakyti, kad jauni žmonės nemiršta. Tikrai yra mirusių jaunų, nuostabių žmonių ir yra nepaprastai gaila, tačiau lygiai taip pat gaila vyresnių. Žmonės sunkiai perneša virusą, yra dideli skausmai, tai nėra nekalti skausmai. Daugelis dar galvoja, kad šis virusas yra panašus į gripą, tačiau tai yra visai kitoks virusas“, – aiškina jis.

Tikrai negalime sakyti, kad jauni žmonės nemiršta. Tikrai yra mirusių jaunų, nuostabių žmonių ir yra nepaprastai gaila, tačiau lygiai taip pat gaila vyresnių. Žmonės sunkiai perneša virusą, yra dideli skausmai, tai nėra nekalti skausmai.
D.Matulis

Paklausus, kiek galėtų trukti karantinas Lietuvoje, mokslininkas aiškina, kad karantino pabaiga turėtų vykti palaipsniui.

„Šiandien žiūrėjau kreives, bandžiau žiūrėti į pasaulio šalių statistiką, ir taip atrodo, kad mes gal apie mėnesį atsiliekame nuo Kinijos, nuo to, kaip jiems vyko. Skaičiuokime, kada jie įsivedė karantiną ir jiems prireikė maždaug mėnesio ar dviejų mėnesių įveikimui, tai mes galime spėlioti, kad gegužės vidury – dar ne, tačiau, manau, kad karantino pabaiga turėtų vykti palaipsniui, iš pradžių bus leista viena veikla, po to už dviejų savaičių dar daugiau“, – laidoje sakė profesorius.

Europos Komisija: bendras ekonomikos augimas slepia
kritinę situaciją Lietuvoje

Viename svarbiausių vadinamojo Europos semestro dokumentų dėstoma, kad pernai Lietuvos viešieji finansai iš perteklinių tapo subalansuoti.

„Tai įvyko dėl darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo, kuris nebuvo visiškai kompensuotas kitomis mokesčių priemonėmis.

Nepaisant tam tikrų žingsnių plečiant mokesčių bazę, mažiau kenkiančio ekonomikos augimui apmokestinimo galimybės ir toliau nėra išnaudojamos. Mokesčių surinkimą gerinančių priemonių efektyvumas išlieka nedidelis, o PVM surinkimo atotrūkis Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Europoje“, – rašoma jame.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad Lietuvoje nesurenkama apie ketvirtadalis PVM, o tai yra maždaug 1 mlrd. eurų.

EK specialistų vertinimu, palyginti nedidelės biudžeto pajamos, mažas mokesčių sistemos progresyvumas, apmokestinimo formų ir išimčių įvairovė riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą, o trūkumai biudžeto išlaidų planavimo sistemoje mažina viešųjų išlaidų efektyvumą.

„Lietuvoje ekonominio augimo vaisiais vis dar dalijamasi netolygiai: nepaisant pozityvių pasikeitimų pastaraisiais metais, pajamų nelygybės ir skurdo rizikos rodikliai Lietuvoje išlieka aukšti“, – sakė A. Pranckevičius.

Ataskaitoje apie šalies ekonominę ir socialinę politiką rašoma, kad Lietuva ėmėsi priemonių mažinti skurdą, tačiau, vertinant skurdo ir socialinės atskirties riziką, pajamų nelygybę ir mokesčių bei išmokų sistemos poveikį mažinant skurdą Lietuva vis dar priskiriama grupei ES šalių, kuriose situacija vertinama kaip kritinė.

„Skurdo ir socialinės atskirties rizika ypač aukšta tarp bedarbių, žmonių su negalia, senyvo amžiaus asmenų, tėvų, vienų auginančių vaikus. Šią riziką didina ribota prieiga prie viešųjų paslaugų, tokių kaip slaugos ir socialinės paslaugos. Didėjant darbo jėgos su žemais įgūdžiais imigracijai iš trečiųjų šalių, išsilavinusių darbuotojų emigracija tęsiasi, taip pat išlieka problemų su ilgalaikių bedarbių ir pažeidžiamų visuomenės grupių integracija į darbo rinką“, – teigiama dokumente.

Arnoldas Pranckevičius
Arnoldas Pranc

Kaip pastebėjo A. Pranckevičius, universalios vaikų išmokos yra geras pavyzdys, kad įmanoma sumažinti skurdo ir socialinės atskirties riziką tam tikroms visuomenės grupėms.

„Tačiau dalis visuomenės, ypač neįgalieji, bedarbiai, senyvo amžiaus asmenys, išlieka padidėjusios rizikos zonoje“, – sakė jis.

Per lėtos reformos

EK taip pat atkreipia dėmesį, kad švietimo reforma Lietuvoje vyksta lėtai, trūksta koordinavimo ir ilgalaikės strategijos, kaip didinti švietimo įstaigų tinklo efektyvumą.

„Mažėjant moksleivių ir studentų skaičiui, o pedagogams senstant, darosi vis sunkiau užtikrinti efektyvų ir kokybišką ugdymą, ypač kaimo vietovėse“, – rašoma dokumente.

Jame dar pastebima, kad Lietuvos moksleivių pasiekimai išlieka žemesni už ES vidurkį, o vaikai iš pažeidžiamų visuomenės grupių susiduria su nevienodomis galimybėmis gauti visavertį ugdymą. Suaugusiųjų dalyvavimas švietimo programose taip pat išlieka žemas.

„2018 metais jis siekė tik 6,6 proc. Lietuvoje, lyginant su 11,1 proc. ES“, – pastebėjo A. Pranckevičius.

Europos Komisija: bendras ekonomikos augimas slepia kritinę situaciją Lietuvoje
© Shutterstock

EK nurodo, kad Lietuva ėmėsi priemonių sveikatos priežiūros prieinamumui gerinti, tačiau Lietuvoje žmonių sveikata lieka viena prasčiausių, o mirštamumas nuo pagydomų ir išvengiamų ligų – vienas aukščiausių ES.

„Mažas finansavimas, neefektyvus išteklių panaudojimas ir kokybės kontrolės trūkumas lemia žemą sveikatos priežiūros kokybę, nepakankamą dėmesį pirminei sveikatos priežiūrai bei prevencijai ir didelius regioninius skirtumus“, – rašoma dokumente.

Dar viena aptariama sritis – augimo potencialui išlaikyti ypač svarbi mokslo ir inovacijų sistema.

„Ji, nepaisant dedamų pastangų, išlieka fragmentuota, susiduria su talentų trūkumu ir neefektyviu finansavimu. Išlaidos mokslinei ir tiriamajai veiklai Lietuvoje daugiau nei dvigubai atsilieka nuo tikslo, kuris buvo iškeltas 2020 metams. Verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas išlieka ribotas“, – rašoma dokumente.

EK apibendrina, kad bendras Lietuvos ekonomikos augimas slepia didėjančius socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose.

„Mažiau išsivystę regionai susiduria su sparčia emigracija, gyventojų senėjimu ir socialine atskirtimi, o neišvystytas susisiekimas riboja gyventojų mobilumą ir galimybes. Trūksta regioninio vystymosi strategijos, taip pat efektyvios institucinės sąrangos, kuri skatintų savivaldybių bendradarbiavimą ir regionų vystymąsi Lietuvoje“, – rašoma dokumente.

Prioritetas aplinkosaugai

Šiais metais daug dėmesio šalies ataskaitoje skiriama aplinkosauginiam tvarumui, kuris, EK vertinimu, Lietuvoje yra žemas.

„Tą lemia didėjantis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ypač transporto sektoriuje, intensyvus resursų naudojimas ekonomikos srityje, silpna teršėjų kontrolė, maži aplinkosauginiai mokesčiai ir lėtas žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas.

Perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos Lietuvoje lengvinti labiausiai paveiktuose regionuose Europos Komisija siūlo Teisingo perėjimo mechanizmo finansavimą“, – dėstoma ataskaitoje.

Europos Komisija: bendras ekonomikos augimas slepia kritinę situaciją Lietuvoje
© DELFI / Kiril Čachovskij

Savo ruožtu A. Pranckevičius pridūrė, kad Lietuva ėmėsi svarbių pirmų žingsnių plečiant mažiau kenkiantį ekonominiam augimui apmokestinimą, tačiau riboti viešieji ištekliai ir iššūkiai aplinkosaugos srityje reikalaus ambicingesnių sprendimų šia linkme.

„Naujosios Europos Komisijos paskelbta žaliojo kurso ambicija atsispindi ir Lietuvai skirtoje ataskaitoje. Lietuvos Vyriausybės parengto Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimas bus ypač svarbus visą ateinantį dešimtmetį“, – sakė jis.

Atsižvelgdami į trečiadienį paskelbtą ataskaitą, Lietuvos atstovai turi parengti nacionalinę reformų programą, kurią balandžio pabaigoje pateiks EK. Ją įvertinusi, Komisija ES Tarybai pateiks Lietuvai skirtų rekomendacijų pasiūlymą.

2019 metais EK pastebėjo, kad Lietuvos ekonomika toliau sparčiai vejasi kitas ES valstybes, tačiau jai reikia prisitaikyti prie mažėjančio gyventojų skaičiaus.

„Nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios Lietuvoje gyventojų sumažėjo beveik 25 proc. Pagrindinės to priežastys – didelė emigracija ir nepalankios demografinės tendencijos.

Kad našumas ir augimo potencialas padidėtų, svarbu investicijas sutelkti į žmogiškąjį kapitalą, inovacijas, efektyvesnį išteklių naudojimą ir transporto jungčių gerinimą“, – dėstyta praėjusių metų ataskaitoje.

Pernai EK pastebėjo, kad Lietuva tam tikrą pažangą padarė mokesčių administravimo ir pensijų sistemos srityse. O švietimo, sveikatos priežiūros, pajamų nelygybės srityse pavyko pasiekti tik nedidelės pažangos. Galiausiai, plečiant mokesčių bazę, 2018 metais pažangos išvis nepadaryta.

Neuropsichologė įvardijo, kas labiausiai žudo smegenis: taip po truputį
žūsta svarbiausios ląstelės

Nenaudojamos ląstelės žūsta

Smegenys bene labiausiai mitais ir paslaptimis apipintas žmogaus organas. Pavyzdžiui, dažnai girdime, kad naudojame tik dalį savo smegenų. Vis dėlto dr. Ramunė Dirvanskienė tvirtai atsako: tai mitas.

„Smegenys yra itin imlus energijai organas. Siekiant šią energiją panaudoti kuo efektyviau, tos ląstelės, kurios nėra naudojamos, yra tiesiog išardomos. Energija nukreipiama į efektyviau veikiančias ląsteles arba jų sąskaita sustiprinami naudojami ryšiai. Jei naudotume tik 10 proc. smegenų, likusią dalį pats kūnas tiesiog išardytų“, – sako pašnekovė.

Dar vienas internete sklandantis teiginys: jei naudotume absoliučiai visus savo smegenų pajėgumus, galėtume levituoti ar skraidyti.

Neuropsichologė įvardijo, kas labiausiai žudo smegenis: taip po truputį žūsta svarbiausios ląstelės
© Shutterstock

„Tikra tiesa, kad galima didinti smegenų efektyvumą. Kitaip nebūtų prasmės eiti į mokyklą ar kažko mokytis. Mokantis naujų dalykų užmezgame naujų ryšių smegenyse, tačiau, kalbant apie minčių skaitymą ir levitaciją, tai yra mokslinė fantastika. Taip pat didinti savo smegenų efektyvumą galime tinkamai pasirinkę laiką, kada atlikti užduotis. Pavyzdžiui, sunkiausias padaryti ryte, kai turime daugiausiai jėgų ir jaučiamės geriausiai. Ir atvirkščiai, lengviausias tada, kai energijos jau trūksta. Taip su turimais energijos resursais per dieną galima nuveikti daugiau ir padidinti savo produktyvumą, tačiau šiaip ar taip, žmogus turi ribas“, – pasakojo dr. R. Dirvanskienė.

Kartais sakoma, jog kaip mąstysi – taip ir bus. Pavyzdžiui, neretai girdime iš vyresnių žmonių, jog ligas sau galima ir „įsikalbėti“ – tai reiškia, jog niekuo nesergant, bet tikint, kad liga yra, vėliau kaip tik ja ir susergama. Tad ar ligos susijusios su mūsų pačių mąstymu?

„Tam tikrus simptomus „įsikalbėti“ galima. Pavyzdžiui, nuovargį, kurį visi žmonės jaučia gana dažnai. Vieni gali galvoti, kad tai normalu ir nekreipti per daug į tai dėmesio, kiti – kad tai liga ir jie kažkuo serga. Jaučiant tuos pačius simptomus, du žmonės gali padaryti visai skirtingas išvadas. Jei į tuos pojūčius nuolat atkreipiamas dėmesys, pradedama jaudintis, žmogus galvoja, kad yra ligonis, pradeda atsiriboti nuo kitų veiklų. Taip paaiškinčiau ligos „įsikalbėjimą“, kai žmogus tiesiog pradeda nereikšmingiems pojūčiams skirti daugiau dėmesio nei kiti“, – paaiškino neuropsichologijos mokslų daktarė.

Smegenys
Smegenys
© Shutterstock

Alzheimerio ligos riziką didina klausos problemos

Kaip ir visi kiti organai, smegenys taip pat suserga. Vis dėlto, pasak neuropsichologės, riziką susirgti viena dažniausių demencijų – Alzheimerio liga – galime iš dalies sumažinti.

„2017 metais susirinkę mokslininkai bandė išsiaiškinti, kiek iš tiesų galime apsisaugoti nuo šios ligos. Rezultatai parodė, kad 35 proc. veiksnių, nulemiančių Alzheimerio ligą, galime kontroliuoti, o 65 proc. negalime. Iš pastarųjų 7 proc. yra genetiniai, kas likusieji veiksniai, dėl kurių atsiranda ši liga, mokslininkai dar nėra tiksliai įvardiję. Kalbant apie dalį, kurią galime kontroliuoti: pastebėta, jei žmogus baigė mokyklą ir gavo pilnavertį išsilavinimą, demencijos tikimybė senatvėje sumažėja net 8 proc.“, – kalbėjo Lietuvos psichologų sąjungos neuropsichologijos grupės pirmininkė.

Tikriausiai nė nepagalvotume, tačiau riziką susirgti Alzheimerio liga didina ir klausos sutrikimai. Pasak mokslų daktarės, gyvenimo viduryje patiriami ir nekoreguojami klausos sutrikimai net 9 proc. padidina šios ligos tikimybę.

„Ir tai itin svarbu, nes labai dažnai vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės, patiriantys klausos sutrikimus, į juos nekreipia dėmesio ir nesiima korekcijos priemonių. Tačiau susidūrus su klausos problemomis, žmogus negali taip aktyviai dalyvauti protinėse veiklose, palaikyti pokalbio, jis socialiai izoliuojasi, prasideda atminties problemos. Įsidėjus korekcines priemones ir pasitaisius klausą, šią riziką galima sušvelninti“, – patarė pašnekovė.

Likę 18 proc. kontroliuojamų veiksnių yra aukšto kraujo spaudimo ir cholesterolio kiekio jame kontrolė, fizinis aktyvumas, sveiko kūno svorio palaikymas, susirgus depresija – tinkamas jos gydymas, nes ši liga irgi didina Alzheimerio ligos tikimybę. Be to, žmonės, sergantys diabetu, turi 1 proc. didesnę Alzheimerio ligos tikimybę. Žinoma, riziką kelia ir rūkymas (5 proc.). Svarbiausi prevencijos veiksniai: judėjimas, sveika mityba, žalingų įpročių atsisakymas, smegenų lavinimas jas aktyviai naudojant ir klausos korekcija.

Neuropsichologė įvardijo, kas labiausiai žudo smegenis: taip po truputį žūsta svarbiausios ląstelės
© DELFI montažas

„Taip, kaip kūnui kenkia žalingi įpročiai, nesveikas maistas ir mažas fizinis aktyvumas, taip tokie pat veiksniai kenkia ir smegenims. Kasdien savo smegenims galime padėti sveikai maitinantis, judant, prižiūrint savo kraujotaką ir labai svarbu – gerai išsimiegant. Dažnai žmonės neskiria daug dėmesio kokybiškam miegui, tai didelė klaida. Būtent gilaus miego metu smegenys atsikuria, gaminasi reikalingi hormonai, molekulės, išsivalo per dieną susidariusios cheminių reakcijų atliekos“, – sakė mokslų daktarė.

Ar efektyvu daryti smegenų mankštą?

„Ląstelės, kurios smegenyse nėra naudojamos, yra išardomos. Todėl norint išlaikyti kokį nors įgūdį, jį reikia kartoti. Labai didelė klaida, kurią dažnai daro vyresnio amžiaus žmonės, tai izoliuojasi namuose, neįsitraukia į naujas veiklas ir taip jų smegenyse greičiau vyksta degeneracija. Todėl kasdien reikia mokytis kažko naujo ir kartoti tai, ką jau esame išmokę. Didžiausias smegenų priešas yra nieko neveikimas ir pasyvumas“, – perspėjo pašnekovė.

Prarandame gebėjimą susikaupti

Su internetu kartu atsirado ir nepertraukiamas informacijos srautas visą parą. Šiais laikais neretai visą dieną esame prisijungę prie socialinių tinklų, nuolat kažko klausome ar ieškome. Neišvengiamai tai paveikia ir smegenis.

„Viena iš svarbių smegenų funkcijų – išlaikyti dėmesį ilgą laiką, pavyzdžiui, pradėjus darbą ir jį užbaigus iki galo ar pradėjus skaityti vieną ilgą tekstą ir jį perskaičius iki galo. Naudojant socialinius tinklus, naujienas gauname kas pusę sekundės ir taip smegenims vėliau tampa sunku sukoncentruoti dėmesį ilgesniam laikui. Po truputį toks įgūdis prarandamas, nes smegenys nebemato poreikio išlaikyti dėmesį ilgą laiką“, – sakė dr. R. Dirvanskienė.

Būtent dėl šios priežasties vis madingiau tampa kuriam laikui atsiriboti nuo medijų ir padaryti savotišką detoksikaciją. Vis dėlto, pasak dr. R. Dirvanskienės, pakankamai mokslinių tyrimų, kurie įrodytų tokio elgesio naudą, kol kas dar nėra.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.

„Pavyzdžiui, Silicio slėnyje dabar labai populiari dopamino bado dieta, kai žmogus sąmoningai laikinai atsiriboja ne tik nuo technologijų, bet ir bet ko, kas gali sukelti greitą malonumą – nesveiko maisto, saldumynų, linksmų vaizdo įrašų žiūrėjimo. Tokios bado dietos teorija yra ta, jog šiais laikais labai lengva patirti greito malonumo, nuo kurio išsiskiria dopaminas - iš socialinių tinklų, interneto ir dėl šios priežasties jo nebejaučiame, nes priprantame. Tačiau tai sumažinus, galime sumažinti smegenyse dopamino receptorių skaičių ir tie patys dalykai pradeda teikti daugiau malonumo nei seniau. Taip stengiamasi lavinti savo gebėjimą išlaikyti dėmesį ilgiau, ugdyti kantrybę, reikalingą sudėtingoms užduotims atlikti, kad smegenys dopamino kiekį gautų tik darbo pabaigoje kaip prizą. Vis dėlto kol kas tai yra tik mada ir moksliniais tyrimais jos nauda dar neįrodyta“, – pasakojo pašnekovė.

Dr. Ramunė Dirvanskienė sako, jog smegenims geriausias poilsis yra miegas. Todėl reikia stengtis užtikrinti tinkamą miego higieną ir skirti jam pakankamai dėmesio.

„Taip pat svarbu po darbo panaudoti ir kitą smegenų dalį, kuri darbo metu galėjo būti nenaudojama. Pavyzdžiui, jei darbo metu visą dieną buvo aktyviai skaičiuojama, įsitraukia viena smegenų dalis. O dienos pabaigoje išėjus pasportuoti, aktyviau veiks kita jų dalis“, – kalbėjo knygos „Kaip veikia smegenys“ autorė.

Apsaugos sistemų sprendimai – patirtis, kuria galite pasikliauti..!

Milena Ždanovičiūtė, privačių klientų projektų vadybininkė

+370 677 10512

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

www.grifsag.lt

+370 5 2445755

Ukmergės g. 223, 07156 Vilnius, Lietuva

Kaip pradėti pasitikėti savimi?

Pasitikėjimas savimi priklauso nuo to, kaip žmogus priima save, savo sugebėjimus, kokie yra jo vidiniai įsitikinimai, emocinė būsena, reakcija į aplinkinius veiksnius. Pasitikėjimas svarbus daugelyje gyvenimo sričių, pradedant nuo bet kokio ambicingesnio tikslo siekimo ir baigiant pilnaverčiu bendravimu. Taigi, kaip tapti savimi pasitikinčiu?

Išmokite gyventi su abejonėmis

Abejojimas ir nepasitikėjimas yra natūrali žmogaus būsena, kuri jį lydi daugumoje naujų sričių arba sričių, kuriose patirtis nėra didelė. Nuo to nepasislėpsi. Nėra nieko blogo, jeigu žmogus abejoja. Tai net sveikintina, nes jis pradeda daryti kažką ambicingo ir neįprasto. Kartais šio jausmo nereikia ignoruoti, pavyzdžiui tada, kai jis sako, kad pervertinate savo jėgas. Tokiu atveju reikia ieškoti būdų, kaip įgyti reikiamų įgūdžių. Visose kitose situacijose pagrindinė užduotis – paprasčiausiai imti ir veikti, neklausant jokių vidinių abejonių. Tapti savimi pasitikinčiu nereiškia, kad neturite abejoti savimi. Būti pasitikinčiu, reiškia mokėti nugalėti savo abejones ir baimes.

Žinokite savo stipriąsias puses

Visi turi silpnų pusių ir periodiškai patenka į tokias situacijas, kuriose jų silpnosios pusės išryškėja. Tokiais atvejais pasitikėjimas labai greitai dingsta. Sunku būti geru visose srityse ir tai reikia suprasti. Pagalvokite apie realias savo galimybes ir pasiekimus, nepasiduokite neigiamai būsenai, galvokite apie stipriąsias savo puses. Žinodamas savo stipriąsias puses, žinosite savo galimybes, savo vertę ir tai jums suteiks pasitikėjimo.

Neklausykite aplinkinių nuomonės

Dažnai, kai žmogus kuo nors abejoja, pradeda savo planais dalintis su aplinkiniais, norėdamas gauti palaikymą. Tačiau dažniau gauna kritikos, papildomų problemų, apie kurias net negalvojo ir kurių tikriausiai net nebūtų. Tai stabdo bet kokius veiksmus ir griauna pasitikėjimą savo jėgomis. Dauguma žmonių niekada taip ir neišdrįsta siekti ambicingesnių tikslų, todėl patarti jie tikrai negalės. Jie moka tik kritikuoti, nes jie tiki, kad jeigu jiems  kažkas neišeina, tai ir jums būtinai turi nepasisekti, jie to nori, nes tai padės jiems patiems jaustis patogiau. Todėl, jeigu ir klausiate patarimo, klauskite to, kuris pasiekė aukštumų jums rūpimoje sferoje.

Viskas priklauso tik nuo jūsų

Kai pradedate abejoti ar jums pavyks, ar jūs galite, prisiminkite, kad viskas priklauso tik nuo jūsų. Jūs sprendžiate kas išeis, o kas ne. Jeigu norėsite ir dėsite pastangas, tuomet viskas pavyks – nebūtinai iš pirmo karto, bet pavyks. Žmogus gali pasiekti viską ir jokios įgimtos savybės, charakteris, finansinė padėtis nesutrukdys pasiekti to, ko siekiate, tapti tuo, kuo norite ir gauti iš gyvenimo tai, ko trokštate. Jūs galite padaryti daug daugiau nei galite įsivaizduoti. Nereikia ieškoti problemų net ten, kur jų nėra. Nebijokite sunkumų, paprasčiausiai pradėkite veikti.

Niekas jūsų nemato

Negalvokite, kad aplinkiniai nuolatos jus stebi, pastebėdami visus jūsų trūkumus ir įsimindami visus jūsų žodžius. Žmonės per daug užimti savo problemomis, jie neturi laiko stebėti kitus. Dažnai jie galvoja apie save net tada, kai apsimeta, kad jūsų klauso. Todėl atsipalaiduokite ir nusiraminkite – žmonės į jus kreipia daug mažiau dėmesio, nei esate įpratę galvoti.

Teisingai reaguokite į nesėkmes

Ne visada gyvenime viskas vyksta taip, kaip mes norime. Būna, kad paliekate ne tokį įspūdį, kokį norėtumėte, atstumia užkalbinta mergina, aprėkia viršininkas, nepasiseka pokalbis – tokių ir panašių situacijų nutinka nuolat. Natūralu, kad daugumai pasitikėjimas po tokių įvykių stipriai sumažėja. Tačiau kai kuriais atvejais reikėtų į gyvenimą žiūrėti paprasčiau. Visiems pasitaiko tokių situacijų, o to, kas įvyko, jau nebepakeisi. Užuot pergyvenus, reikėtų padaryti išvadas, ką reikėtų pakeisti, kad ateityje tai nepasikartotų. Problemos gyvenime ir yra tam, kad galėtume tobulėti ir tuo reikia džiaugtis.

Turėkite savo nuomonę

Turėkite tvirtą nuomonę ir požiūrį. Neskubėkite su visais sutikti. Tvirta nuomonė, nėra aklas kitos nuomonės priėmimas, bet taip pat nėra agresyvus savosios gynimas, vedantis prie beprasmio ginčo. Tai reiškia patikimą, pagrįstą, apgalvotą ir savo principais paremtą poziciją, kurios negalės pakeisti pirma pasitaikiusi mintis. Suformuluokite savo gyvenimo poziciją. Supraskite, ko norite iš gyvenimo, apmąstykite savo principus, laikykitės jų, bet venkite per didelio užsispyrimo, aklo atsidavimo ir svetimos nuomonės ignoravimo. Kiekvienas turintis tvirtą nuomonę labiau pasitiki savimi.

Ugdykite išsaugoti

Sunku pasitikėti savimi, jeigu neturite į ką atsiremti. Pasitikėjimas turi remtis į stipriąsias savybes ir pasiekimus. Kuo daugiau turite stiprių savybių ir kuo jos geriau išvystytos, kuo didesni bus pasiekimai, tuo lengviau bus pasitikėti savimi. Todėl stenkitės kiekvieną dieną tapti bent truputi geresniu: sužinokite ką nors naują, išsiugdykite naudingą savybę, atsikratykite blogos savybės, tapkite sveikesniu, energingesniu, turtingesniu. Saviugda – tai ne tik pasitikėjimo savimi, bet ir apskritai viso gyvenimo sėkmės pagrindas.

Nelaukite, kol ateis pasitikėjimas, veikite, nes tik veikdami pasieksite rezultatą. Nelaukite, kol nebejaudins jokios abejonės ir baimės. Nes taip galite pralaukti visą savo gyvenimą, taip ir nepradėję gyventi. Abejonės ir baimė neišnyks. Augsite jūs, augs ir iššūkiai. Jūsų tikslas ne atsikratyti baimės, o išmokti į ją nekreipti dėmesio. Nelaukite kol pasidarys lengva, veikite, grūdinkite savo charakterį ir pasitikėjimas ateis savaime.

 Edmundas Pupinis 
Sodų bendrijų kelius ir inžinerinius tinklus tvarkys savivaldybės. Už kieno pinigus?

Visgi vienas svarbiausių pakeitimų yra tai, jog nutarta įtvirtinti sodininkų kelių bei vandens tiekimo ir nuotekų tinklų perdavimo savivaldybėms reglamentavimą. Deja, didelė tikimybė, jog žmonių lūkesčiai dėl sutvarkytų sodų kelių gali likti neišpildyti.

Skaičiuojama, kad dabar Lietuvoje veikia per 1 tūkst. sodų bendrijų, o jose yra beveik 230 tūkst. sklypų. Buvo skundžiamasi, jog dėl prastų sodų kelių kalta nesutvarkyta teisinė bazė. Neva savivaldybės, net ir norėdamos investuoti į šių kelių priežiūrą ar remontą, teisiškai to padaryti negalėdavo.

Seimas ėmėsi spręsti šią problemą ir priėmė įstatymą, numatantį, kad sodų bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva gali būti perduodami savivaldybėms.

Taip pat naujai priimtomis įstatymo nuostatomis įtvirtinta, kad bendrijų pirmininkai su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų.

Kitaip tariant, klausimas dėl sodininkų kelių ir infrastruktūros permetamas savivaldybėms. Tačiau kaip visa tai veiks praktikoje?

Naivu tikėtis, jog savivaldybės, kuriose apstu prastos būklės gatvių, puls gelbėti atokiau esančių sodų kelius, kuriais naudojasi kur kas mažesnis gyventojų skaičius negu vis dar duobėtomis miestelių ar miestų gatvėmis. Be to, sodininkų bendrijų keliai turi ir techninių problemų, nes neatitinka keliams keliamų reikalavimų – yra daug vietų, kur dėl užstatymo normų reikalavimų nesilaikymo negalima užtikrinti reikiamo kelio pločio, o tuo pačiu ir specialiųjų transporto priemonių privažiavimo.

Nors ir šiais metais iš Kelių priežiūros ir plėtros programos buvo numatyta lėšų savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams mėgėjų sodų teritorijose rekonstruoti, finansavimo galimybe šiemet pasinaudojo tik 27 iš 60 šalies savivaldybių. Iš viso savivaldybėms padalinta 3,76 mln. eurų, o dar apie milijonas eurų taip ir liko nepanaudotas. Tai parodo, jog dėl teisinių problemų, susijusių su sodo kelių nuosavybe, per menko finansavimo su sodais susijusių kelių klausimai savivaldybėms toli gražu nėra prioritetiniai.

Bene keisčiausia priimto įstatymo vieta yra nuostata, kad sodų bendrijos su savivaldybėmis pasirašys ketinimų protokolus. Ką tai reiškia?

Panašu, jog pasirašyti ketinimų protokolai, jei jie ir bus pasirašomi, taps savivaldybės stalčiuose nugulusiais dokumentais. Kartu tai yra tam tik¬ras žmo¬nių su¬ve¬džio¬ji¬mas ir su¬klai¬di¬ni¬mas. Gyventojai, ku¬rie su prašymais pagelbėti dėl nesutvarkytų ir sunkiai išvažiuojamų kelių ri¬kiuo¬da¬vo¬si prie vienmandatėse apylinkėse išrinktų Sei¬mo na¬rių ka¬bi¬ne¬tų, da¬bar sėk¬min¬gai ri¬kiuo¬sis prie me¬rų ar prie ki¬tų vals¬ty¬bės tar¬nau¬to¬jų, dir¬ban¬čių sa¬vi¬val¬dy¬bė¬se , ka¬bi¬ne¬tų ir sa¬kys, jog štai, įsta¬ty¬mas pri¬im¬tas, o jame ra¬šoma, kad jūs pri¬va¬lo¬te pa¬si¬ra¬šy¬ti ke¬ti¬ni¬mų pro¬to¬ko¬lus.

Sa¬vi¬val¬da, tikėtina, atsakys, jog taip, gal ir ga¬li¬me apie tai pa¬si¬šne¬kė¬ti, bet jokiems darbams tiesiog nė¬ra pi¬ni¬gų.

Norint, jog savivaldybės rūpintųsi sodų keliais, tam turi būti numatytas atitinkamas finansavimas. Teigiama, jog Vyriausybė sodų bendrijų kelių remontui jau yra paskyrusi 7 mln. eurų. Žinant, kiek sodų bendrijų yra Lietuvoje, tokia suma yra lašas jūroje, o ne reali priemonė problemoms spręsti.

Be to, valdantieji, „prastumdami“ kitus įstatymus, ne tik kad nedidina savivaldybių pajamų, kurios galėtų būti paskirstomos tiems patiems keliams tvarkyti ir išlaikyti, bet jas ir mažina. Praėjusį ketvirtadienį pritarta pasiūlymui, numatančiam, kad savivaldybės, kurios stengiasi gerai tvarkyti savo ūkį, stengiasi sudaryti sąlygas vystytis verslams ir užsidirba viršplaninių pajamų, negaus dalies numatytų kompensacinių lėšų, kurios turėjo būti skirtos, dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės priimtų sprendimų.

Seimas, spręsdamas sodų bendrijų klausimą, padarė A, bet nepadarė B. Permesti atsakomybę savivaldybėms, tam nenumatant reikiamų pinigų, nėra teisinga. Ketinimo protokolai, kuriuose turi būti numatytas visos sodininkų bendrijų infrastruktūros sutvarkymas, tam beveik neskiriant lėšų iš valstybės biudžeto, taps beverčiai.

Galiausiai tokia situacija gali pavirsti niekam nenaudingu ilgalaikiu konfliktu tarp sodininkų ir savivaldybių. Be to, savivaldybės ir be jokio spaudimo bei finansiškai nepagrįstų įstatyminių paliepimų palaipsniui, atsižvelgdamos į savo finansines galimybes, tvarkydavo sodų bendrijų kelius bei kitus inžinerinius tinklus ir juos perimdavo į savo balansą. Todėl pakeitimai, susiję su sodininkų keliais ir sodininkų bendrijų vandens tiekimo bei nuotekų tinklų perdavimu savivaldybėms teiktų vilties tik tuo atveju, jei jiems būtų skiriamas atitinkamas finansavimas.

Efektyvūs būdai konfliktui užbaigti

Konfliktai tyko mūsų iš už kiekvieno kampo: namuose, darbe, transporte, netgi parke ant suoliuko.

Kaip ir bet kuris kitas gaisras, konfliktas gali įsiplieksti per sekundę. O jam užgesinti gali prireikti kur kas daugiau laiko.

Ir jeigu nežinote, kaip teisingai užbaigti konfliktą, šis tekstas jums. Kelios paprastos taisyklės.

Kas yra konfliktai ir iš kur jie atsiranda?

Konfliktas – tai socialinis reiškinys, vykstantis tarp dviejų priešiškai nusiteikusių pusių. Priklausomai nuo pasirinktos elgesio strategijos, konfliktas gali nuslopti arba dar labiau įsiliepsnoti. Ir kad jūsų atveju neįvyktų sprogimas, turite pasirinkti teisingą elgesio taktiką.

Norint pasitraukti iš konflikto, galima naudoti tokias taktikas:

      Prievarta

     Kompromisas

     Amortizacija

     Išsiskyrimas

Kietąjį

Nestojimas į konfliktą

Dabar panagrinėkime kiekvieną būdą detaliau.

Prievarta – ne pats geriausias būdas pasitraukti iš konflikto

Šiuo atveju galima pasakyti viena – nugali stipresnis. Silpnesnė pusė paklūsta jo valiai.

Tokio konflikto sprendimo būdo pavyzdžių galime kasdien prisižiūrėti darbe, kai viršininkas grasina baudomis, papeikimais ir kitomis panašiomis priemonėmis.

Savaime aišku, šiuo atveju prievarta tik pagilina konfliktą, pralaimėjęs pradeda ieškoti būdų atkeršyti, pasipriešinti arba maištauja.

Tuo tarpu prievarta namuose gali baigtis tuo, kad vyrai pasuks “kairėn”, vaikai pabėgs iš namų, o tas, kuris nugalėjo, negalės pasidžiaugti pergale pilnu mastu.

Globaliniu gi mastu tokia prievarta veda į masinius neramumus ar netgi karus tarp valstybių.

Dėl to turėkite galvoje – prievarta gimdo tik prievartą. Jums to reikia?

Pateiksiu pavyzdį, kaip veikia prievarta.

Kai buvau studentė ir papildomai dirbau viešbutyje, prireikė laisvos dienos, kad apsilankyčiau mėgstamos grupės koncerte. Jis vyko kaip tik per mano pamainą. Be jokių “užpakalinių” minčių nusipirkau bilietą (kainavo krūvą pinigų) ir paprašiau vadovybės laisvadienio. Laisvos dienos man nedavė – ėmė bręsti konfliktas. Išbandžiau įvairius variantus, tačiau vadovas pareiškė, kad jis čia vadas ir viskas bus taip, kaip jis pasakė. O jeigu neateisiu į darbą – išmes.

Manote, konfliktas baigėsi? Anaiptol.

Mąsčiau maždaug taip: “Nenori duoti man vieno laisvadienio, nedirbsiu 2 savaites”. Ir “susirgusi”, nėjau į darbą dvi savaites.

Nenaudokite šios technikos, jeigu nenorite įklimpti iki ausų į konfliktą.

Kompromisas

Šis konflikto sprendimo variantas man atrodo optimaliausias ir veiksmingiausias. Šiuo atveju abu konflikto dalyviai ištiesia vienas kitam ranką ir ieško tarpinio sprendimo varianto. Tokia situacija leidžia jiems bent jau kažką gauti iš susidūrimo. Juk priešingu atveju negaus nieko.

Pavyzdžiui, jei mano situacijoje vadovas paleistų mane į koncertą, o mainais pareikalautų atidirbti papildomą pamainą. Abi šalys susieis kažkur per vidurį ir liks pliuse.

Kompromisai geri tuo, kad moko abi puses sąveikauti ir ieškoti galimų sprendimų susiklosčiusioje situacijoje.

Amortizacija

Šis būdas padės sąveikaujant su nepažįstamais žmonėmis.

Įsivaizduokite situaciją: važiuojate transporte, sėdite įstaigoje, stovite eilėje ir staiga prie jūsų prieina chamas ir sako kažką panašaus į “Ko čia išsidrėbei?” arba “Koks nepakenčiamas šiais laikais jaunimas, pagyvenusiam žmogui vietos negali užleisti”.

Tokiose situacijoje žmonės dažniausiai atsako grubumu į grubumą arba nutyli ir paskui išsilieja ant žmonos, vyro, vaiko.

Kad situacija išsispręstų taikiai, reikia amortizuoti oponento elgesį. Į frazę “Ko išsidrėbei?” galima ramiai atsakyti: “Na, taip, išsidrėbiau, o ką?” Patikėkite, tokios frazės tuojau pat įvaro konfliktuojantį į aklavietę ir jis sutrinka. Panašaus pobūdžio atsakymai gali iškart baigti ginčą ir išsaugoti jūsų dvasinę pusiausvyrą.

Išsiskyrimas

Kartais konfliktas gali būti toks stiprus, kad geriausia išeitis – tiesiog išsiskirti. Būtent dėl to sutuoktiniai skiriasi, vaikai bėga nuo tironų tėvų, o geriausi draugai nustoja būti geriausiais.

Sudėtingų santykių su kolegomis atveju kartais paprasčiau išeiti, negu toliau mėginti kažką daryti.

Išsiskyrimas – pati paskutinė ir liūdniausia konflikto stadija. Jeigu žmonės išsiskiria, reiškia, išbandė visus įmanomus variantus.

Tačiau neverta liūdėti, juk santykių nutraukimas su vienais žmonėmis reiškia potencialius santykius su naujais.

Kažkas turi nugalėti

Šis variantas tinka lošėjams, tiems žmonėms, kuriems nuosavi interesai aukščiau už kitų žmonių interesus. Kovos atveju neretai naudojami nesąžiningi metodai, nesilaikoma taisyklių ir pan.

Būtent apie kovą eina kalba, tarkime, grožio konkursuose, sporto varžybose ar tiesiog santykiuose tarp kolegų, kurie grumiasi dėl teisės užimti direktoriaus kėdę.

Bet kokiu atveju, kol kažkas vienas nenugalėjo, įtempta situacija nepasibaigs.

Norite greitai baigti konfliktą? Nesivelkite į jį

Kaip panaudoti šį būdą? Tuojau parodysiu.

Situacijose, kai:

     Jums užmynė ant kojos autobuse

     Kažkieno vaikas jums įspyrė

     Eilėje tiesiai prieš jus įsiterpė įžūli bobutė…

… mes visada elgiamės vienodai.

Kaip būtent?

Mes pradedame garsiai rėkti, smerkti, išsakome tai bobutei viską, ką apie ją galvojame ir t.t.

Tačiau sutikite – visu tuo mes tik pakurstome konfliktą.

Vietoje to, kad staiga įsipliekstume, galime giliai įkvėpti, kad pašalintume staigų stresą ir išsakyti įžeidėjui pretenzijas švelnesne forma, pavyzdžiui “Gerbiamasis, o jūs nejaučiate, kad atsistojote man ant kojos?” Sutikite, jeigu jums kažkas pasakys kažką panašaus, jūs tiesiog nežinotumėte kaip atsiprašinėti.

Pabaigai norėčiau jums palinkėti baigti konfliktus tik su abipuse nauda, o taip pat su minimaliais nervų nuostoliais.

Gyvenimas dėl kitų – niekam nereikalinga auka

Originalas

Problema, su kuria mes susiduriame stengdamiesi įtikti kitiems, yra ta, kad ne tik pamirštame save, bet ir niekada nepasieksime šio tikslo.

Žmonės, kurie gyvena dėl kitų, iš šalies atrodo didvyriai. Jie laikomi pavyzdžiu kitiems. Tačiau yra ir kita medalio pusė – jie nualina save. Žmogus, kuris galvoja apie bet ką, tik ne apie save, greitai palūžta.

Nuo pat vaikystės mes mokomi taip elgtis, verčiami daryti tai, ko nenorime, – dėl kitų. Taip mes išmokstame žiūrėti į kitus ir pamiršti save. Ir ateina laikas, kai susidėvime taip smarkiai, kad tenka sustoti ir paklausti savęs: „Kas aš?“, „Ko aš noriu?“ Deja, mes šito nežinome. Tačiau toks suvokimas būna kelio į save pradžia.

Pastangos įtikti visiems gimdo kentėjimą

Nuolatinės pastangos pradžiuginti kitus gali padaryti mums daug žalos. Mat mes verčiame save daryti tai, ko iš tikrųjų nenorime. Ir neretai net ignoruojame savo vertybes.

Pavyzdžiui, jei gyvenate su partneriu, bet negalite pakęsti tabako dūmų, tai stengdamosi įtikti jam leisite rūkyti savo bute. Tai sukels daug nusivylimų, pykčio, diskomforto, kuriuos visaip stengsitės nuslopinti, kol jie neišsiverš lauk.

Mūsų tėvai nori, kad mes veiktume pagal jų supratimą, bet tai gali prieštarauti mūsų gyvenimo būdui ir vertybėms. Jeigu mes jų nepaklausysime, jie labai supyks. Tokioje situacijoje nerimas gali priversti mus nusižengti sau ir pasistengti pradžiuginti kitus, kad pagaliau patys pasijustume gerai. Tačiau kokia kaina? Nuolat nustumdami save į antrą planą, pamiršdami savo troškimus ir nuolat siekdami pelnyti kitų palankumą, tiesiog naikiname save.

Ar kiti yra mūsų džiaugsmo šaltinis?

Paradoksalu galvoti, kad siekis įtikti kitiems gali sukelti kančias. Tai lengva paaiškinti: mes perduodame į kitų rankas raktą į savo laimę.

Tuo momentu, kai mes džiuginame kitus, kad pagaliau pasijustume gerai, tuo momentu, kai kito žmogaus pyktis ar nusivylimas dėl to, kad mes nenorime ką nors dėl jo daryti, sukelia nerimą ir norą ignoruoti savo poreikius, kad pakeistume situaciją, mes patenkame į aklavietę.

Mes stengiamės išvengti bet kokio konflikto, išsakome savo nuomonę tik tada, kai ji sutampa su tuo, ką nori išgirsti kiti, ir visada vadovaujamės pirmiausia tuo, ko nori kiti, o ne tuo, ko norime mes.

Kieno tai gyvenimas? Mūsų ar kitų? Jeigu nepradėsime kontroliuoti situacijos, mūsų gyvenimas gali netekti prasmės.

*Mes negalime liautis miegoti tik todėl, kad draugas pyksta, jog pasakėme „ne“.

*Mes negalime nerimauti dėl to, ar pateisinome kitų lūkesčius.

*Mes turime išmokti priimti kitų žmonių pyktį, neigiamas emocijas, nepasitenkinimą, kuriuos sukelia mūsų žodžiai, veiksmai ar sprendimai. Visa tai galima pergyventi!

Gyvenate dėl kitų? Pradėkite džiuginti save!

Tam, kad nustotume visą laiką pataikauti kitiems, reikia daug dirbti su savimi ir pagerinti savivertę. Tikriausiai žema savivertė ir menkas pasitikėjimas savimi verčia jus gyventi dėl kitų.

Kai tik jūsų savivertė išaugs, jūs pradėsite keisti senus įpročius.

Pradėkite sakyti „ne“ tada, kai norite pasakyti „ne“. Jeigu kažkas pyksta, nepasimeskite. Anksčiau ar vėliau pyktis praeis (tai juk ne pasaulio pabaiga). Nustatykite savo prioritetus ir jų laikykitės.

Svarbiausia, kad tai bus jūsų sprendimai, jūsų mintys, jūsų norai, jūsų svajonės. Bet tam reikia išmokti į pirmą vietą iškelti savo asmeninę gerovę.

Jums nereikia daryti nieko, kas neverčia jūsų gerai jaustis. Kitaip beprasmiškai eikvosite savo jėgas, dėl to kentėsite, nerimausite ir gal net susirgsite depresija.

Kodėl nepradėjus dabar pat gyventi dėl savęs?

                                                                                          

 Justina Ilkevičiūtė
Viskas yra blogai ir dėl to kalti mes, žurnalistai
Justina Ilkevičiūtė
Justina Ilkevičiūtė / E. Blaževič/LRT nuotr.

Viskas yra blogai ir dėl to kalti būtent mes – žurnalistai. Tai mes kiekvieną dieną priverčiame žmones pasijausti bejėgiais, su pasimėgavimu visais kanalais trimituodami apie artėjantį nuosmukį, kylančias kainas, naujus mokesčius ar dar vieną išasfaltuotą kelią aukštos politinės figūros kiemo link.

Ar esate sprendę garsųjį „Gapminder Test“? Jeigu ne – būtinai pabandykite. Tada suprasite, kad ir jūs priklausote minėtai „bejėgių“ kategorijai, kad ir koks optimistas bebūtumėte.

Mums būdinga įsivaizduoti pasaulį daug blogesnį, negu jis yra. Nesaugų, neteisingą, kuriame kiekviena valdžia bando galutinai užsmaugti, o elektros kainos auga taip, kad net prausiantis duše prieš akis sukasi skaitliukai. Net „The New York Times“ prieš vieną svarbiausių JAV švenčių – Padėkos dieną – nepasibodi išleisti straipsnį: „Po tiek daug liūdesio ar dar yra dėl ko būti dėkingiems“ (angl. After so much sadness, what is there to be thankful for?). Viskas yra siaubinga, Dieve, kažkas darykit ką nors, sako populiarus interneto platybėse plaukiojantis memas.

Internete platinamas memas
Internete platinamas memas

Kas dėl to kaltas? Mes, žurnalistai. Būtent mes išauginome ištisas cinikų kartas.

Būtent mes išauginome ištisas cinikų kartas.

Dar 2016 metais to paties „The New York Times“ žurnalistai Davidas Bornsteinas ir Tina Rosenberg išdrįso pareikšti – tai žurnalistai prisidėjo prie Donaldo Trumpo rinkimuose triumfo. Ir viskas prasidėjo kur kas anksčiau, nei kad Trumpas išvis būtų nusprendęs pasukti į politiką, – dar tada, kai žiniasklaida leido, kad blogos naujienos būtų geros naujienos. Good news – bad news (geros naujienos – blogos naujienos), if it bleeds – it leads („kraujas“ – valdo); sex sells (seksas parduoda). Žinote šiuos angliškus posakius?

Reikia pripažinti, kad šiais posakiais daugiau ar mažiau remiasi kone kiekviena redakcija. Tačiau kaip ir amžinas klausimas: kas buvo pirmiau – višta ir kiaušinis, šis lygiai taip pat reikalauja diskusijos: kas dėl to kaltas – žurnalistai, ar tokių naujienų reikalaujanti auditorija, mat jų populiarumas kalba pats už save.

Nuolatinio nacionalinio nuosmukio naratyvas, kriminalų eskalavimas, problemų iškėlimas ir neatsakingas jų pateikimas per dešimtmečius žmones padarė bejėgius bei arogantiškus. Būtent tai, kaip rašo minėti „The New York Times“ žurnalistai, padėjo D. Trumpui sukurti revoliucinio pokyčio įvaizdį, kurį jis it lengvai nuryjamą piliulę pasiūlė masėms. O būtent šio recepto visuomenė laukė jau daugelį metų. Ir visai nesvarbu, kad nusikaltimų lygis JAV bent tuo metu, kada publikuotas straipsnis, buvo mažiausias per 45 metus, o imigrantai, kaip rodė statistika, buvo linkę mažiau nusikalsti nei amerikiečiai; jie taip pat kur kas dažniau linkę kurti savo verslus.

Dešimtmečius besitęsianti žiniasklaidos orientacija vien į problemas, kurios tiesiog neatsakingai numetamos kaip mėsos gabalas šuniui, padarė savo juodą darbą ir pasėjo sėklas ateiti tokiems gelbėtojams kaip D. Trumpas.

Tačiau dešimtmečius besitęsianti žiniasklaidos orientacija vien į problemas, kurios tiesiog neatsakingai numetamos kaip mėsos gabalas šuniui, padarė savo juodą darbą ir pasėjo sėklas ateiti tokiems gelbėtojams kaip D. Trumpas, rašo „The New York Times“. Ką gali žinoti, gal žiniasklaida nutiesė kelius ir tiems patiems „valstiečiams“, žadėjusiems išblaivinti Lietuvą, ir prezidentui Gitanui Nausėdai, žadėjusiam sukurti gerovės valstybę, nes dabar juk, kaip mėgsta kartoti ekonomistas Žygimantas Mauricas, turime tik blogovės valstybę...

Cinizmas tapo norma šiuolaikinėje žiniasklaidoje, o pasitikėjimas žurnalistais mąžta visame pasaulyje. Viena pagrindinių priežasčių, kurią įvardija auditorija, – naujienos neigiamai veikia nuotaiką, slegia ir priverčia jaustis emociškai blogai. Tai paklojo pamatus sparčiai plintančiai madai – naujienų ignoravimui (news avoidance). Tarp kitų priežasčių respondentai įvardija nepasitikėjimą žiniasklaida, bejėgystės jausmą. Be to, jie akcentuoja: kam save liūdinti ir skaityti naujienas, klausytis radijo ar televizijos žinių, jei iš tiesų labai svarbi žinia vis tiek kaip nors tave pasieks.

Tai gal tikrai nereikėjo tiek daug juoktis iš tuometinių trijų „valstiečių“ užregistruotų pataisų, kuriomis žiniasklaida naujienas turėjo „atskiesti“ pozityvia informacija bent perpus. Kitaip tariant, 50:50 principu – jei skelbi apie avariją, šalia būtinai ir apie iš ligos nagų išsikapsčiusį bei stebuklingai išgyvenusį berniuką...

Tai gal tikrai nereikėjo tiek daug juoktis iš tuometinių trijų „valstiečių“ užregistruotų pataisų, kuriomis žiniasklaida naujienas turėjo „atskiesti“ pozityvia informacija bent perpus.

Bet ar dėl vis didėjančio nepasitikėjimo žiniasklaida žurnalistai neturėtų gilintis į problemas? Jokiu būdu ne. Žurnalistai privalo pateikti aktualijas, kad ir kokios nemalonios jos kartais bebūtų, analizuoti problemas bei aiškintis priežastis. Tai yra visų žurnalistų pareiga. Pačioje Lietuvos žiniasklaidoje netrūksta gerų naujienų – tiriamosios žurnalistikos svarbą supranta ir jos atsakingai imasi vis daugiau žurnalistų, didėja dėmesys kokybiškam, kad ir apmokamam turiniui.

Tačiau atėjo laikas prisiimti dar daugiau atsakomybės ir dažniau klausti – o KAIP tam tikra problema gali būti sprendžiama? Ką daro kiti, kas jiems pavyksta, o kas ne? BBC surengtoje apklausoje net du trečdaliai apklaustųjų iki 35 metų amžiaus teigė, kad jiems itin trūksta pavyzdžių, kaip spręsti tam tikras problemas ir jie nori suprasti, kaip tą būtų galima padaryti. Kitaip tariant, auditorijai atsibodo bejėgystės jausmas.Atėjo laikas prisiimti dar daugiau atsakomybės ir dažniau klausti – o KAIP tam tikra problema gali būti sprendžiama?

Šiuos klausimus užduoda sprendimų žurnalistika, kuri sparčiai plinta per viso pasaulio redakcijas. Tai nėra naujovė, ko anksčiau niekada nebuvo, – tiek LRT, tiek kitos žiniasklaidos priemonės visuomet pateikdavo auditorijai istorijų, kuriose ne tik analizuojamos problemos, bet ir pateikiami pavyzdžiai, kaip jas sprendžia kiti.

Tai taip pat nėra sidabrinė kulka, kuri akimirksniu šaus taip, jog pasitikėjimas žiniasklaida atsidurs aukštumose, o pasaulis taps šviesesnis. Tikrai ne. Tai tiesiog kitoks požiūrio kampas, kai žurnalistas pateikia visą istorijos paveikslą, kuris kartais pilkas, o kartais suteikiantis vilties, galintis pamokyti.

Sprendimų žurnalistikos centre atsiduria ne herojai, geros intencijos ar idėjos, o realūs pritaikyti sprendimai. Ir jie nebūtinai privalo būti pasiteisinę ir išsprendę problemą. Svarbiausia, kad jie suteiktų peno diskusijai, pamokytų, pateiktų gilesnių įžvalgų, gal ir įkvėptų.

Sprendimų žurnalistika nėra sidabrinė kulka, kuri akimirksniu šaus taip, jog pasitikėjimas žiniasklaida atsidurs aukštumose, o pasaulis taps šviesesnis. Tikrai ne. Tai tiesiog kitoks požiūrio kampas, kai žurnalistas pateikia visą istorijos paveikslą.

Sprendimų žurnalistika ne sprendžia, o tiesiog klausia – o kas ką daro KITAIP ir KAIP jiems tai pavyksta?

Ji nemeluoja ir nevadina, kad tai geriausias sprendimas, o drąsiai ir garsiai kalba apie silpnąsias vietas.

Šį žurnalistikos žanrą mes stengsimės įtvirtinti ir LRT redakcijoje. Tikime, kad tai prisidės prie konstruktyvios ir atsakingos žurnalistikos kūrimo.

Sprendimų žurnalistikos projekto „LRT ieško sprendimų“ startas jau sausio 6 d. LRT televizijos laidose „Labas rytas, Lietuva“, „Laba diena, Lietuva“ ir „Panoramoje“, LRT radijo laidose „Ryto garsai“ ir „10–12“ bei LRT.lt portale.

 Alzheimeriu gali susirgti bet kas, tačiau yra būdų, kaip sumažinti riziką: 6 patarimais vadovautis reikėtų jau dabar

Alzheimerio ligos asociacijos teigimu, Alzheimerio liga nustatoma 60–80 proc. pacientų, kuriems diagnozuota silpnaprotystė. Daugumai ši diagnozė nustatoma po 65 m. Jei liga nustatoma dar nesulaukus 65 m., tai vadinama ankstyvuoju Alzheimerio ligos diagnozavimu. Alzheimerio liga nėra išgydoma, tačiau yra priemonių, kurios gali sulėtinti ligos progresavimą.

Faktai apie Alzheimerio ligą

Nors dauguma žmonių yra girdėję apie Alzheimerio ligą, ne visi žino, kas tai per liga. Štai keli faktai apie šią ligą:

- Alzheimerio liga yra lėtinė, besitęsianti būklė.

- Jos simptomai pasireiškia palaipsniui, o poveikis smegenims yra degeneracinis – tai reiškia, kad smegenų veikla iš lėto prastėja.

- Alzheimerio liga neišgydoma, tačiau gydymas gali pristabdyti jos progresavimą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

- Teoriškai Alzheimerio liga gali susirgti kiekvienas, tačiau tam tikriems žmonėms gresia didesnė rizika. Tai vyresni nei 65 m. žmonės ir tie žmonės, kurių giminėje buvo šios ligos atvejų.

- Alzheimerio liga ir silpnaprotystė nėra tas pat. Alzheimerio liga yra silpnaprotystės tipas.

- Susirgusiems Alzheimerio liga nėra vieno tikėtino rezultato. Vieni žmonės ilgai gyvena su vidutinio masto kognityviniais pažeidimais, kitiems simptomai pasireiškia staigiau ir liga progresuoja sparčiau.

- Kiekvieno žmogaus kelionė sergant Alzheimerio liga yra skirtinga.

Silpnaprotystė ir Alzheimeris

Terminai „silpnaprotystė“ ir „Alzheimeris“ kartais vartojami kaip sinonimai. Vis dėlto jų reikšmė skiriasi. Alzheimerio liga yra silpnaprotystės rūšis. Silpnaprotystė yra platesnis terminas, apibūdinantis negalavimus, kurių simptomai susiję su atminties sutrikimais, tokiais kaip užmaršumas ir pasimetimas. Silpnaprotystė apima specifines ligas, tokias kaip Alzheimerio liga, Parkinsono liga, trauminiai smegenų sužalojimai ir kitas, kurios gali sukelti tokius simptomus.
Šių ligų priežastys, simptomai ir gydymas gali skirtis.

Alzheimerio ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Nėra vienos priežasties, kodėl susergama Alzheimerio liga, tačiau ekspertai yra išgryninę keletą rizikos veiksnių, tokių kaip:

  1. Amžius. Dauguma žmonių Alzheimerio liga suserga būdami 65 m. ar vyresni.
  2. Šeimos istorija. Jei šia liga susirgo artimas giminaitis, didelė tikimybė, kad ir jūs ja susirgsite.
  3. Genetika. Su Alzheimerio liga siejami tam tikri genai.

Net jei pastebėjote, kad vienas ar keli rizikos veiksniai jums tinka, tai nereiškia, kad būtinai susirgsite Alzheimerio liga – tiesiog jums gresia didesnė rizika ja susirgti.

Jei norite išsiaiškinti išsamiau, ar jums išties gresia rizika susirgti Alzheimerio liga, pasikalbėkite su šeimos gydytoju.

Alzheimeriu gali susirgti bet kas, tačiau yra būdų, kaip sumažinti riziką: 6 patarimais vadovautis reikėtų jau dabar

Alzheimerio liga ir genetika

Nors nėra vienos konkrečios priežasties, kodėl susergama Alzheimerio liga, labai svarbų vaidmenį vaidina genetika. Tyrėjus ypač domina vienas konkretus genas – apolipoproteinas E (APOE), kuris yra siejamas su vyresniems žmonėms pasireiškiančiais Alzheimerio ligos simptomais.

Atlikus kraujo tyrimą galima nustatyti, ar žmogus turi šį geną, kuris padidina riziką susirgti Alzheimeriu. Vis dėlto turėkite omenyje, kad net jei nustatoma, jog žmogus šį geną turi, jis nebūtinai susirgs Alzheimerio liga. Ir atvirkščiai – galima susirgti Alzheimeriu net ir neturint šio geno.

Niekas negali tiksliai numatyti Alzheimerio ligos tikimybės. Yra ir kitų genų, kurie gali padidinti Alzheimerio ligos riziką.

Alzheimerio ligos simptomai

Užmaršumo epizodų retkarčiais pasitaiko visiems, tačiau sergant Alzheimerio liga būdingas tam tikras pasikartojantis elgesys ir simptomai, kurie ilgainiui stiprėja. Tai gali būti:

- silpnėjanti atmintis paveikia kasdienę veiklą, pavyzdžiui, gebėjimą laikytis susitarimų;

- negebėjimas atlikti įprastų veiksmų, pavyzdžiui, naudotis mikrobangų krosnele;

- sunku spręsti problemas;

- kalbėjimo ar rašymo problemos;

- nesigaudymo laike ar erdvėje epizodai;

- sumažėjęs nuovokumas;

- suprastėję asmeninės higienos įgūdžiai;

- neprognozuojama nuotaikų kaita ir pakitę asmenybės bruožai;

- atitolimas nuo draugų, šeimos ir bendruomenės

Simptomai kinta priklausomai nuo ligos stadijos.

Alzheimerio ligos stadijos

Alzheimerio liga yra progresuojanti – tai reiškia, kad su laiku simptomai stiprėja. Išskiriamos 7 šios ligos stadijos:

1 stadija. Šioje stadijoje simptomai nepasireiškia, bet gali būti išsakyta ankstyva diagnozė, atsižvelgiant į šeimos istoriją.

2 stadija. Pasireiškia ankstyviausi simptomai, tokie kaip užmaršumas.

3 stadija. Atsiranda vidutinio stiprumo fiziniai ir protiniai pažeidimai, tokie kaip susilpnėjusi atmintis ir negebėjimas susikoncentruoti. Šiuos simptomus gali pastebėti tik labai artimi pacientui žmonės.

4 stadija. Alzheimerio liga dažnai diagnozuojama šioje stadijoje, bet simptomai vis dar nestiprūs. Vis dėlto akivaizdžiai pasireiškia atminties susilpnėjimas ir negebėjimas atlikti kasdienes užduotis.

5 stadija. Vidutinio stiprumo – stiprūs simptomai, pacientui reikalinga artimųjų arba slaugos personalo pagalba.

6 stadija. Esant šiai stadijai Alzheimeriu sergančiam žmogui gali būti reikalinga pagalba atliekant elementarius veiksmus – pavyzdžiui, valgant, ar rengiantis drabužius.

7 stadija. Paskutinė Alzheimerio stadija yra sunkiausia. Pacientas gali prarasti kalbėjimo įgūdžius, netekti veido išraiškų.

Alzheimeriui progresuojant, pacientui didėja globos poreikis.

Ankstyvieji Alzheimerio simptomai

Alzheimerio liga paprastai paveikia 65 ar daugiau metų sulaukusius asmenis, tačiau pasitaiko atvejų, kai ja susergama ir sulaukus 40–50 metų – tai sudaro apytikriai 5 proc. iš visų susirgimo atvejų.

Alzheimeriui ankstyvame amžiuje būdingi vidutinio intensyvumo atminties praradimai ir negebėjimas susikoncentruoti ar užbaigti kasdienes užduotis. Pacientui gali būti sunku rasti tinkamus žodžius, jis gali prarasti laiko nuovoką. Gali atsirasti regėjimo sutrikimai, pavyzdžiui, sunkumai nustatant atstumą. Kai kuriems žmonėms gresia didesnė rizika susirgti jaunesniame amžiuje.

Alzheimerio ligos diagnozavimas

Tiksliausias būdas nustatyti Alzheimerio ligą yra ištirti žmogaus smegenų audinius po mirties. Bet gydytojas gali paskirti kitus tyrimus ir testus, kurių tikslas – įvertinti protinius gebėjimus, diagnozuoti silpnaprotystę ir atmesti kitas galimas ligas.

Greičiausiai, gydytojas visų pirma peržiūrės ligos istoriją, ir gali paklausti apie:

- simptomus;

- giminės medicinos istoriją;

- kitus šiuo metu jaučiamus ar anksčiau buvusius negalavimus arba ligas;

- mitybą, alkoholio vartojimą ir kitus gyvenimo būdo įpročius;

Remdamasis jūsų atsakymais gydytojas ko gero paskirs tyrimus, kurie padės nustatyti, ar jums Alzheimerio liga.

Testai ir tyrimai Alzheimerio ligai nustatyti

Nėra vieno testo, kuris padėtų tiksliai nustatyti Alzheimerio ligą. Tačiau gydytojas greičiausiai atliks keletą testų ir tyrimų, kad patikrintų diagnozę. Tai gali būti testai, skirti patikrinti paciento protinę, fizinę, neurologinę būklę.

Visų pirma gydytojas gali patikrinti protinę būklę. Tai gali jam padėti įvertinti jūsų trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, orientavimąsi laike ir erdvėje. Pavyzdžiui, jūsų gali paprašyti: pasakyti, kokia šiandien diena; pasakyti, kas dabartinis šalies prezidenta; įsiminti ir išvardyti neilgą žodžių sąrašą.

Tada ko gero bus patikrinta fizinė būklė. Pavyzdžiui, jums pamatuos spaudimą, įvertins širdies ritmą ir pamatuos temperatūrą. Kai kuriais atvejais gali būti nurodyta atlikti kraujo ir šlapimo tyrimą.
Gydytojas gali atlikti ir neurologinį tyrimą, kad patikrintų kitas galimas diagnozes, tokias kaip infekcija ar insultas. Jums bus patikrinti refleksai, raumenų tonusas ir kalbiniai įgūdžiai.

Gydytojas taip pat gali nukreipti jus atlikti smegenų radiologinius tyrimus. Šie tyrimai parodo smegenų vaizdą. Tai gali būti:

- Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas (MRT). MRT tyrimai padeda nustatyti pagrindinius žymenis, tokius kaip uždegimas, kraujavimas ir struktūriniai pakitimai.

- Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas. KT tyrimo metu atliekama rentgenograma, kuri leidžia pamatyti smegenų patologijas ar pokyčius.

- Pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimas. PET tyrimas padeda gydytojui nustatyti, ar yra baltymų sankaupų, siejamų su Alzheimerio liga.

- Taip pat gali būti atliktas kraujo tyrimas siekiant nustatyti genus, kurie gali parodyti, kad jums gresia didesnė Alzheimerio rizika.

Vaistai sergant Alzheimerio liga

Alzheimerio liga neišgydoma, tačiau gydytojas gali rekomenduoti vaistus ar kitus gydymo būdus, kurie palengvins simptomus ir sulėtins ligos progresavimą.

Taip pat jums gali pasiūlyti antidepresantus, vaistus nuo nerimo ir tokių simptomų, kaip agresija, haliucinacijos ir kt.

Kiti Alzheimerio ligos gydymo būdai

Alzheimerio ligą kontroliuoti padeda gyvenimo būdo pokyčiai. Pavyzdžiui, gydytojas gali numatyti strategijas, kurios padės jums arba jūsų artimam žmogui:

- susikoncentruoti į užduotį;
- sumažinti pasimetimo jausmą;
- išvengti konfrontacijos;
- kasdien kokybiškai pailsėti;
- išlaikyti ramybę.

Kai kurie žmonės mano, kad vitaminas E gali užkirsti kelią protinių gebėjimų silpnėjimui, bet moksliškai šitai nėra patvirtinta – reikia daugiau įrodymų. Prieš vartodami vitaminą E ar bet kokius kitus papildus būtinai pasikonsultuokite su gydytoju, nes šis vitaminas gali pakeisti Alzheimeriui gydyti skiriamų vaistų poveikį.

Sveika mityba
Sveika mityba
© Shutterstock

Alzheimerio prevencija

Kaip nėra konkretaus Alzheimerio ligos gydymo, taip nėra ir užtikrintų ir prevencinių priemonių. Medicinos ekspertai pataria tiesiog išsiugdyti sveikus įpročius.

Štai kas gali padėti:

- Meskite rūkyti.
- Reguliariai sportuokite.
- Išbandykite pratimus smegenų veiklai skatinti.
- Valgykite augalinės kilmės maistą.
- Vartokite daugiau antioksidantų turinčių produktų.
- Gyvenkite aktyvų socialinį gyvenimą.
- Prieš ryždamiesi dideliems gyvenimo būdo pokyčiams, būtinai pasitarkite su gydytoju.

                          
                Įvertino Lietuvos išsivystymą: iki Norvegijos dar toli,
                                   bet latviai jau už nugaros

Naujausioje ataskaitoje remiamasi 2018 metų duomenimis, pagal kuriuos tais metais gimęs kūdikis gali tikėtis išgyventi iki 75,7 metų amžiaus, iš kurių 16,4 metų praleis besimokydamas įvairaus lygio mokymo įstaigose.

Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, kad 2018 metais vienam Lietuvos gyventojui teko 29.775 Jungtinių Valstijų dolerių pajamų pagal 2011 metų perkamosios galios paritetą (PGP). Šis rodiklis skirtas palyginti skirtingas valstybes tarpusavyje.

Nelygybė bado akis

Ataskaitoje taip pat pateikta nacionalinių metinių pajamų pasiskirstymo statistika.

Ji rodo, kad 2018 metais Lietuvoje 40 proc. vargingiausiai gyvenančiųjų gavo 17,7 proc. visų pajamų.

Tuo metu 10 proc. turtingiausiųjų susižėrė 28,6 proc. pajamų.

1 proc. Lietuvos turtingiausiųjų, JT vertinimu, gavo 7 proc. nacionalinių metinių pajamų.

Ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos Gini koeficientas 2010–2017 metais buvo 37,4.

100 reikštų visišką nelygybę, kai vienas uždirba visas pajamas, o 0 reikštų visišką lygybę, kai visi uždirba vienodai.

Palyginimui, Estijoje Gini koeficientas buvo 32,7, Latvijoje – 34,2, Lenkijoje – 30,8.

Pirmoje vietoje Norvegija

Žmogaus socialinės raidos indekse (ŽSRI) pirmoji vieta tenka Norvegijai, antroji – Šveicarijai, trečioji – Airijai.

Lietuvos kaimynė Lenkija užėmė 32 vietą ir ją dalijosi su Graikija. Latvija buvo 39 vietoje. Lietuva atsidūrė 34 vietoje.

Tuo metu Rusija buvo 49, o Baltarusija – 50 vietoje.

Indekse iš viso įvertinta 189 šalyse, o paskutinę vietą užėmė Vakarų Afrikoje esantis Nigeris.

Lietuvoje moterims „geriau“

ŽSRI išskiria vertes pagal lytis. Remiantis jomis, moterys (0,880) Lietuvoje gyveno šiek tiek geriau nei vyrai (0,856).

Tačiau tai lemia gyvenimo trukmės ir mokymosi rodikliai, kai pajamų rodiklis palankesnis vyrams.

JT duomenimis, tikėtina moters gyvenimo trukmė buvo 81,2 metai, iš kurių 16,9 metų praleidžiama mokantis. Tuo metu vyrai gyvena iki 70,1 metų, o mokosi 16,1 metų.

Tačiau vyrams tenka daugiau pajamų – 34.560 dolerių (pagal 2011 metų PGP). Kai moterys uždirba 25.665.

In Memoriam. Paskutinis Arvydo Šliogerio interviu DELFI: visi mūsų „nacionaliniai projektai“ yra aferos

Pateikiame pilną 2009 metų interviu tekstą:

Lietuvos respublika neįvyko

– Veik prieš du dešimtmečius per referendumą lietuviai masiškai balsavo už tai, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė valstybė. Kaip per dvidešimt metų pavyko įgyvendinti šiuos siekinius?

– Fotografuojant juostiniu fotoaparatu, iš pradžių gaunamas negatyvas, ir tik po kurio laiko, ryškinant juostą, atsiranda pozityvas. Aš gana aktyviai dalyvavau Sąjūdžio veikloje. Yra du požiūrio taškai: tas, kuris buvo tada, ir tas, kuris atsirado dabar. Vienas iš jų atitinka foto negatyvą, kitas – foto pozityvą.

Baltijos kelias, Nepriklausomybės paskelbimas buvo kaip tas foto negatyvas: galėjome tik spėlioti, kas bus. Tai buvo didelių vilčių metas. Ir tai buvo būtent „negatyvas“, nes sovietmetis buvo kalėjimas: tauta dar nebuvo „išsiskleidusi“. Per dvidešimt metų pereita į „pozityvą“: tauta „išsiskleidė“. Ir turiu pasakyti, kad pozityvas – visai ne toks, kokio galima buvo tikėtis prieš 20 metų „fotografuojant“.

Lietuvos Respublika, kokios mes tikėjomės, neįvyko. Neneigiu gerų dalykų, bet ji yra daug prastesnė, nei tikėjomės; vaizdas – labai liūdnas. Švenčiant Baltijos kelio metines, manyje buvo daugiau liūdesio nei džiaugsmo.

– Kokios, Jūsų vertinimu, yra didžiausios neigiamybės?

– Mūsų valstybė egzistuoja tik kalbose – kaip Platono „Valstybėje“. Man tikros, vakarietiškos valstybės esmę – valstybės, kurios pamatus padėjo senovės graikai – išreiškia žodis „respublika“. Pagal šiuos kriterijus, mes valstybės neturime.

Viena didžiausių problemų – neturime politinės klasės. Apskritai neturime politiko tipo. Yra priartėjusių prie politiko modelio, bet nėra nė vieno, apie kurį galėčiau sakyti, kad tai – valstybės vyras, valstybininkas. Daug kalbama apie pilietinę visuomenę, bet aš tokį dalyką laikau fantomu. Pilietinės visuomenės niekada nebuvo, nėra ir nebus. Bet pilietinė valdžia – gali ir privalo būti. Respublika be pilietinės valdžios yra neįmanoma.

Visus mus valdo egoistinis interesas; tai natūralu. Tik krikščioniškų angelų choruose būna „žmonijai tarnaujančių“ šventuolių. Savo ruožtu daugelis mąstytojų, pradedant Platonu, bandė aprašyti, kas yra valstybininkas. Valstybininkas yra tas, kuris 50 proc. skiria savo egoistiniams poreikiams ir 50 proc. atiduoda bendruomenei; tas, kuris galvoja ne tik apie savo piniginę, ūkį ar šeimą, bet ir apie valstybę.

Lietuvoje tokių žmonių nėra. Priežastis aiški: 400 metų vergijos. Lietuva yra okupuota nuo Liublino unijos laikų. Lenkų okupacija tam tikru atžvilgiu buvo dar žiauresnė nei bolševikų, nes ji pakirto tautos šaknis. Politinė klasė buvo sunaikinta. Etninis substratas paverstas vergais; vadinu tai istoriniu „užšaldymu“. O kai įvyksta jo „atšildymas“, išlenda psichologinės matricos, mąstysena, kuri buvo užšaldymo metu. Lietuvių tauta buvo užšaldyta feodalinėse struktūrose, pasižyminčiose silpna centrine valdžia ir vietos kunigaikštukų viešpatavimu.

Ir dabar visa tai atsikuria. Mūsų centrinė valdžia – labai silpna. Kodėl? Nes ji neturi autoriteto. Kaimuose žmonės apie ją sako tiesiai šviesiai: „vagys“. Kaip gali būti stipri autoriteto neturinti valdžia? Aš nesakau, kad jie – vagys; sakau tik, ką apie mūsų Seimą ir vyriausybę galvoja mūsų piliečiai.

Visus mus valdo egoistinis interesas; tai natūralu. Tik krikščioniškų angelų choruose būna „žmonijai tarnaujančių“ šventuolių. Savo ruožtu daugelis mąstytojų, pradedant Platonu, bandė aprašyti, kas yra valstybininkas. Valstybininkas yra tas, kuris 50 proc. skiria savo egoistiniams poreikiams ir 50 proc. atiduoda bendruomenei; tas, kuris galvoja ne tik apie savo piniginę, ūkį ar šeimą, bet ir apie valstybę. Lietuvoje tokių žmonių nėra.
Arvydas Šliogeris

Mus valdo kunigaikštukai ir valdžios baimė

– Gal jie apie bet kurią valdžią taip galvotų?

– Tai blogai, nes liudija, kad valdžia – silpna. Reali valdžia persikelia į rajonus, kur valdo provincijos „kunigaikštukai“: merai, savivaldybių valdininkija, klebonai. Jie yra dabartiniai feodalai. Atsikūrė feodalinės struktūros, kurios tiesiog mandagiai vadinamos kitais vardais. Vietos valdžia yra despotiška. Nemačiau provincijoje žodžio laisvės. Pavartęs vieną kitą laikraštuką, matau juose panegirikas vietos vadukams.

– Kodėl apie autoriteto, pasak Jūsų, neturinčią centrinę valdžią galvojama: „Visi jie vagys“, o apie vietos valdžią taip nemanoma?

– Lygiai taip pat ir apie vietos valdžią manoma, tik bijoma atvirai pasakyti. Ir centrinės valdžios atžvilgiu esama tos baimės. Gali Rūta Grinevičiūtė leisti sau kalbėti apie personalijas, dar vienas kitas. Bet provincijoje šito nėra. R. Grinevičiūtės laidoje,skirtoje Alytaus mero „garbei“, užguitas ir apiplėštas valstietis sako: „Jei jie galėtų, tai mus šaudytų“. Tie dalykai vyksta visoje Lietuvoje. Tai kokia čia respublika? Ideologija, kurią mums primetė Vakarai, yra respublikoniška, bet tikrovė – visai kitokia.

Gyvename vėlyvųjų imperijų laikais. Ir Amerika, ir didžiosios Europos valstybės yra imperiniai dariniai, o ne respublikos. Respublikų metas baigėsi. Neturėkime iliuzijų: Europos Sąjunga – imperinė struktūra. Gali būti visi tie Europos parlamentai, bet tai – tik ideologinis fantomas. Savo ruožtu imperinės struktūros yra labai palankios tam vietos feodalizmui, kuris klesti Lietuvoje.

Ekonominė krizė lietuviškai: už vagis sumoka „runkeliai“

– Bet ar šiandienėje Lietuvoje apskritai esama nacionalinio lygio politinės mąstysenos ir politinės valios?

– Aš teigiu, kad Lietuvoje neįmanomas joks nacionalinis projektas, jokia nacionalinė programa. Privatizavimas buvo afera. Žemės grąžinimas – afera, besitęsianti dar ir šiandien. Lito įvedimas – afera. Lietuviški bankai – afera.

– Kodėl lito įvedimas – afera?

– Todėl, kad lito įvedimas dėl įvairių „otkatų“ kainavo maždaug triskart brangiau, nei turėjo kainuoti. „Mažeikių naftos“ istorija – afera. Valdovų rūmai – afera. „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ – afera. „Leo LT“ – afera. Be to, įvykdyta nekilnojamojo turto afera: šito turbūt nesuprasite, turiu paaiškinti.

Per televiziją buvo rodoma tokia reklama: surikiuoti prie kasos septyni vaikinai, aštuntas stovi atskirai. „Kas moka?“ Vienas sako: „Aš moku“. Kitas sako: „Aš moku“. Visi tai pakartoja, išskyrus tą aštuntą, kuris atsako: „Jie moka“. Dabar paklauskime savęs: kas Lietuvoje moka už visas tas, it grybai po lietaus, pridygusias „pilaites“? Mes mokame! Už tas pilaites moka „runkeliai“. Krizė, kurią šiandien išgyvename, Lietuvoje pirmiausia yra susijusi būtent su nekilnojamojo turto afera.

Gal tik 10–20 proc. namus pasistačiusių žmonių galėjo pasistatyti juos už realius pinigus. Kiti statėsi už „tuščius“ pinigus. Į Lietuvą, mano skaičiavimais, atkeliavo apie 100 mlrd. litų „tuščių“ Europos Sąjungos pinigų. Dauguma – per Skandinavijos bankus. Kurį laiką galima mokėti už įsigyjama turtą „tuščiais“ pinigais, bet galiausiai tenka sumokėti tikrais pinigais. Dabar tikrais pinigais moka ne tie, kurie skolinosi: mokame mes visi. Štai kur pagrindinė krizės Lietuvoje priežastis. Nors, tiesa, ir Amerikoje – kažkas panašaus.

Žmogus, uždirbantis 3, 5 ar net 10 tūkst. litų ir imantis milijoninę paskolą yra vagis. Tai – naivi vagystės forma. Kalbu ne apie tai, kad jis vagia iš savo vaikų ir būsimų kartų. Jis vagia tiesiogiai – nes vis tiek tikrais pinigais užmokės ne jis. Užmokės mokytojai, ūkininkai, ir net sąžiningi verslininkai. „Runkeliai“. Ir save aš priskiriu prie „runkelių“.

Investicijos – tai dabartinės kolonizacijos pavidalas. Jų geidžia ir jos yra reikalingos tokiems, kaip mes. Bet tai – kolonizacija. Kaip ir paskolos: tai labai efektyvus būdas paralyžiuoti šalį. Juk neuždirbti pinigai demoralizuoja, gadina žmogų. Pumpuoti „tuščius“ pinigus – vadinasi, atimti iš tautos natūralios pažangos galimybę.

Vakarų pasaulį užvaldė bankai ir biurokratai

– Ar Lietuvoje vyrauja tautą demoralizuojantys veiksniai, ar vis dėlto esama natūralios pažangos?

– Kas gali labiau demoralizuoti tautą nei tai, kas vyksta televizijoje, laikraščiuose? Kai matau šitą vaizdą, mano žvilgsnis ir į Baltijos kelią – liūdnas. Pasirodo, juostiniu fotoaparatu fotografavome gražuolę, o išryškinus nuotrauką paaiškėjo, kad tai, švelniai tariant, monstras.

Per masines informavimo priemones vykdomas ideologinis teroras. Mums kiša į galvas žodžius „demokratija“, „kapitalizmas“, „socializmas“, „pilietinė visuomenė“, „žmogaus teisės“, bet visa tai – ideologiniai fantomai.

Technologinės visuomenės projektas yra totalitarinis projektas. Totalitarinės visuomenės tikslas – totaliai kontroliuoti kiekvieną bendruomenės narį. Kaip manote, ar Lietuvoje tai iškilę į paviršių? Jau dabar telefoninių pokalbių klausomasi, SMS žinutės saugomos metus. Ir tai dar – palyginti smulkmenos. Totalinės kontrolės būdas – biurokratija. Tai pamatinė Vakarų imperijų galybė. Lietuvoje ji yra pasiekusi stačiai apokaliptinį mastą. Tapęs premjeru Andrius Kubilius žadėjo kovoti su biurokratija. Bet biurokratijos ne sumažėjo, o padaugėjo.

Biurokratijos koncentracijos pavyzdys – bankai, tai – parazitinė institucija. Be jos negali apsieiti, bet jie – parazitai. Baisu yra tai, kad bankai tapo ekonomikos svorio centru. XIX a. Europoje to nebuvo: centras buvo gamykla. Dabar – bankas. Jis yra parazitas, nes operuoja „tuščiais“ pinigais ir nesukuria jokio produkto. Bankas yra ekonomikos biurokratijos centras. Natūralu, kad kartu jis yra ir kontrolės instrumentas. Jis kontroliuoja viską – ne tik ekonomiką. Ši bankų visagalybė yra technologinės visuomenės degradacijos požymis. Nors ta degradacija yra nuoseklios raidos padarinys.

Nėra išeities

– Ar yra išeičių iš šitos padėties? Kur link mes judame?

– Išeičių nėra. Gal artėjame prie galingų „geologinių“ slinkčių. Neįmanoma sukurti tobulo totalitarizmo. Nors naiviai tikima, kad įmanoma. JAV nacionalinė skola viršija trilijoną. Dabar ramiu tonu sakoma, kad 2014 m. ji gali sudaryti devynis trilijonus.

Juk tai – bomba. Klausimas – kada ji sprogs. Tai, kas dabar vyksta ir vadinama krize, tėra juokas, laikinas susirgimas. Ligonio temperatūra pakilo, bet, įjungus „tuščių“ pinigų mašiną, temperatūra nukrito. Bet kiek tai gali trukti? Manau, kad neilgai. Nors negyvos, mašininės visuomenės gali egzistuoti labai ilgai.

– Ar ši degraduojanti technologinė visuomenė neturi savisaugos instinkto, kuris jai padėtų išvengti pražūties?

– Tai ir yra baisiausia. Kuo silpna totalitarinė visuomenė? Respublika yra gyvas organizmas. Jei jums nukirs ranką ar nupjaus ausį, jūs greičiausiai liksite gyvas. O jei išimsite iš automobilio vieną detalę, jis sustos. Visuomenė, pagrįsta mašinos principu, neturi savisaugos mechanizmo. Juk mašina serga nepagydomu imunodeficito sindromu.

– Bet nejau šiandien įmanoma kas nors panašaus į organinę visuomenę?

– Tai – savita būtinybė. Visuomenė bus priversta vėl tapti organinė.

– Per kataklizmus?

– Kitaip neįsivaizduoju.

Po Zvonkės užpakaliu

– Kokie požymiai liudija mūsų liūdną baigtį ir kada jos galime laukti?

– Aš ne Palmira. Kai noriu pasitikrinti, kreipiuosi į senovės Atėnų arba Romos istoriją. Nes tai – istorija grynu pavidalu. Ji leidžia suvokti tai, kas vyksta dabar. Periklio Atėnuose buvo 20 tūkst. laisvų piliečių: visas politinis gyvenimas – prieš akis, tavęs nemulkina jokie ideologiniai fantomai. O ant mūsų visų galvų yra užmauti ideologiniai šalmai. Beveik kiekvienas mūsų žodis perfiltruojamas per ideologines mašinas. Mums tik atrodo, kad mes kalbame faktais. Iš tikro per mus kalba George‘o Orwell‘o Didysis Brolis.

Kaip ta ideologija pateikiama? Sovietmečiu prieš ją buvo lengva atsilaikyti, nes ji buvo užrašyta ant tanko. O dabar ji užrašyta ant Zvonkės pasturgalio, kuris kai kam yra labai gražus.

Aš ne Palmira. Kai noriu pasitikrinti, kreipiuosi į senovės Atėnų arba Romos istoriją. Nes tai – istorija grynu pavidalu. Ji leidžia suvokti tai, kas vyksta dabar. Periklio Atėnuose buvo 20 tūkst. laisvų piliečių: visas politinis gyvenimas – prieš akis, tavęs nemulkina jokie ideologiniai fantomai. O ant mūsų visų galvų yra užmauti ideologiniai šalmai. Beveik kiekvienas mūsų žodis perfiltruojamas per ideologines mašinas. Mums tik atrodo, kad mes kalbame faktais.
Arvydas Šliogeris

– Ar Lietuva taip ir liks po tuo gražiu daiktu?

– Be abejo. O ką mes galime padaryti?

Grimztame į barbarybę

– Gal Lietuvoje vis dėlto gali atsirasti ta politinė klasė, kurios, pasak Jūsų, dar nėra?

– Kolega, politinės klasės formuojasi šimtmečiais. Antai Roma savo politinę klasę – senatą – formavo 400 metų. Neįtikėtinai palankiomis sąlygomis.

Gal ir galėčiau sakyti: „Kada nors atsiras“. Bet juk Vakarų ateitis – jau praeityje. Ir tai ne mano atradimas, o Osvaldo Spenglerio, J. Baudrillardo ir kitų įžvalgiausių Vakarų mąstytojų. Pavyzdžiui O. Spenglerio prognozių – ne pranašysčių! – tikslumas stulbina. Jis prognozuoja sugrįžimą į barbarybę apie 2050 metus, barbariškoms struktūroms veržiantis į civilizuoto gyvenimo centrą.

Nejau nematote, kas vyksta? Tai akivaizdžiai prasideda nuo 1968 metų. Kokia yra oficiali ideologija? Tai – barbarybės apologija. Amerikiečių filmai yra barbariški, kaip ir Lietuvos televizijos. Propaguojami barbaro orientyrai – jėgos ir tarpkojo kultas, chamizmas ir debilumas. Barbarybės tribūna – televizijos ekranai. Protingiems žmonėms tai – ne naujiena, bet, kaip ir Spenglerio, jie neleidžiami ten, kur gali būti klausomasi ir girdima.

Stebuklas yra įmanomas

– Tai kokius mes sau galime kelti politinius tikslus, jei Lietuvoje nebus nei pilietinės valdžios, nei politinės klasės, nei nacionalinių projektų? Ko tada siekti?

– Siekti vis tiek sieksime. Žmogaus situacija šioje žemėje tokia, kad jis negali nesiekti. Gal koks budistas galėtų valgyti žoles ir medituoti; bet aš taip negaliu, ir dauguma žmonių, manau, taip gyventi negali. Visada tikiu stebuklo, netikėtumo galimybe. Visos prognozės man visada kelia įtarimų. Bet juk aš dabar kalbu apie tas prognozes, kurios jau pasitvirtina.

Gal tikrai vieną dieną pabusime ir pamatysime įgyvendinamą nacionalinį projektą – pastatytą lazerių gamyklą. Kodėl tai sakau? Todėl, kad esama konkrečių mano nevilties pamatų.

1988–1989 metais, kai kartu su Vytautu Radžvilu, Mariumi Šaulausku ir Aleksandru Dobryninu kūrėme liberalų partiją, mums atrodė svarbu perengti keletą strateginių argumentuotų siūlymų. Vienas jų buvo – kad Lietuva per 10 metų pastatytų bent 7 modernias gamyklas. Mūsų požiūriu, to nepadarę, nesukursime savo ekonomikos. Buvo net komandos gabių žmonių, inžinierių, galėjusių tai daryti – statyti lazerių, fermentų gamyklas. Tie projektai iki šiol guli stalčiuose. Kam jie reikalingi? Juk nėra „otkato“!

Šiaip ar taip, kad ir kokia būtų Lietuvos valstybė, priimu ją kaip savo likimą. Su skausmu, neapykanta, neviltimi – ir viltimi: juk sakau, kad stebuklas yra įmanomas.

– Bet jei viskas yra taip, kaip Jūs sakote, kokie tada apskritai motyvai dar gali skatinti žmones domėtis politika ir eiti į rinkimus?

– Į pastaruosius Seimo rinkimus nėjau, todėl – nežinau. Pasirinkimo nebėra. Paskutinė politinė intriga, tiesa, buvo Dalia Grybauskaitė: šalia kelių klounų sėdėjo žmogus, panašus į žmogų. O Tautos prisikėlimo partijos atsiradimas ir sėkmė per rinkimus mane šokiravo. Tai atviras išsityčiojimas iš visko – net iš ideologijos, skleidžiančios kalbas apie valstybę, laisvę ir parlamentarizmą. Žemiau kristi nebeįmanoma: tai padugnių, barbarų lygis.

 Michailas Žvaneckis: „Apie vyrus ir moteris“

Moterys geresnės už mus. Jos protingesnės, gražesnės, vikresnės ir geriau prisitaiko prie gyvenimo. Be to, jos sugeba ilgiau gyventi. Bet kuris vyras – lengvatininkas.

Ir lengvatų turime per akis, tiesiog apie tai nesusimąstome. Pavyzdžiui, mums nereikia keltis anksčiau, kad nusipieštume veido bruožus ir suruoštume vaikus į mokyklą. Mes galime užeiti už kampo, o jai reikia ieškoti tualeto.

Turime oficialų leidimą nesiskusti kojų ir pažastų, mums nereikia kas penkias minutes patikrinti, kaip atrodome. Mums leidžiama prakaituoti, keiktis, knarkti, miegoti autobuse. Dvi moterys ateina į teatrą ar koncertą – viskas normalu. Bet ar dažnai koncertų salėje išvysite du heteroseksualius vyrus? Koncertų salėse, teatruose, paskaitose dauguma lankytojų yra moterys. O kur dauguma vyrų? Futbole, kalėjime, psichiatrinėje ar ligoninėje patyrę infarktą. Moterys neturi laiko šioms nesąmonėms.

Vyrai – silpnoji lytis. Jie daugiau geriau, rūko, vartoja narkotikus, anksčiau miršta, labiau linkę į infarktus ir insultus, depresiją.

Mums kalendorius – priežastis išgerti, o joms? Įsivaizduokite, kiekvieną mėnesį laukti, kai jos dar prasidės, savaitę kentėti ir niekam nepasakyti, nepasiskųsti. Kada nors bus priimtas protingas įstatymas – kiekvieną mėnesį moterims skiriamos trys papildomos laisvos dienos be jokios priežasties. Ir sutrumpinta darbo diena. Juk jos vis vien turi dvi darbo dienas – namuose ir darbe. Moterys pasaulyje atlieka 70 proc. darbų ir gauna 30 proc. viso atlyginimo. O juk kalbant atvirai, joms jo reikia dvigubai daugiau… vien kosmetikai, pėdkelnėms, o apie visus kitus dalykus net patyliu. Vyrai, ar kada nors bandėte bėgti paskui troleibusą avėdami aukštakulnius ir vilkėdami siaurą sijoną?

Vyrai, nepagalvokite, kad jus išduodu, bet be liaudies išminties yra liaudies kvailumas. O sugalvojo jį vyrai. Kad ir indiškas paprotys deginti našles. O vyras, mirus žmonai, taip pat turi susideginti? „Nė velnio, – atsako žiniuoniai. – Jis tiesiog turi vesti kitą moterį.“

Mergaičių kojų luošinimas Kinijoje, moterų išsilavinimas Afrikoje, čadros ir čačvanai – visus šiuos pasityčiojimus iš moters sugalvojo vyrai. O kas sugalvojo patarlę „Šešiasdešimtmetis vyras – vaikinas, o moteris – senė“. Vyras iš ryto užsimaus džinsus, vaikščios visą dieną su jais darbe, vakare – vėl su jais – į restoraną, naktį – pas meilužę. Jeigu ką, kitą dieną vėl eis su jais į darbą. Su jais jį galima ir palaidoti. O jai reikia užeiti namo, pasikeisti avalynę, persirengti ir atlikti dar krūvas darbų, apie kuriuos nė nenumanome.

O nuolatinė baimė pastoti? Mums gi nerūpi, kaip mes atrodome iš šono, iš užpakalio, iš apačios, o joms rūpi. O dėl proto? Vyras per pirmąjį pasimatymą su moterimi kreipia dėmesį į jos užpakalį, o ji – į tai, kas jo galvoje. Tai kas protingesnis? Nė viena moteris nepradės lakstyti paskui vyrą dėl gražių jo kojų. Joms iš mūsų reikia kažko esminio. Už kiekvieno sėkmingo vyro stovi jį palaikanti moteris, sukūrusi šią sėkmę. Tai kas protingesnis? Legendą apie blondinių kvailumą sugalvojo vyrai, kuriems jos nedavė.

Paimkime emigraciją. Kol žydas svarsto, kam jį čia atsivežė žmona, ji jau išmoko kalbą, įsidarbino, nusipirko butą sau ir tėvams, užrašė vaikus į mokyklą ir susirado vietinį vyrą, kuris neverkšlena kiekvieną dieną – kaip ten buvo gerai ir kaip čia blogai.

O ką jau kalbėti apie humoristus. Scenoje iš salės girdisi tik moteriškas juokas. Tai jums patvirtins bet kuris atlikėjas. Vyrai arba vėliau supranta, arba visai nesupranta.

Pasaulis negali egzistuoti be moterų. O be vyrų? Patikėkite, anksčiau ar vėliau jos sugalvos, kaip apsieiti be mūsų. Tad vertinkite jas, kol dar ne per vėlu, mylėkite, nešiokite ant rankų.

 DELFI / Karolina Pansevič


Pasaulyje skaičiuojama keliasdešimt mandarinų rūšių. Mandarininis citrinmedis ir jo vaisius yra tikrasis mandarinas. Karališkasis citrinmedis plačiai paplitęs Pietų Azijoje. Gluosnialapis citrinmedis plačiai auginamas Viduržemio jūros regione, o likerinis citrinmedis vaisius - Japonijoje.

Tarp Lietuvos pirkėjų, pasak prekybininkų, populiariausios trys rūšys - klementinai, likeriniai ir paprastieji mandarinai. Klementinai išvesti XX a. pradžioje Alžyre, kryžminant mandariną su vienu iš citrusų. Šie vaisiai pasižymi saldumu, neturi sėklų ir dažniausiai yra didesni, nei tikrieji mandarinai. Klementinų žievė stipriau suaugusi su vaisiaus minkštimu nei kitų rūšių mandarinų.

Likeriniai mandarinai – rūgštesni, geltonesni, plonesnės žievelės, vidutinio dydžio vaisiai. Paprastieji mandarinai – saldūs su vos juntamu rūgštumo poskoniu, ryškiai oranžinės spalvos, plokštesni, jų žievelė nėra stora, lengvai lupasi.

Beje, mandarinus auginti namų sąlygomis galima ir patiems, besidomintiems šiais vaisiais, pravers vieno iš žymiausių Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės specialistų, biomedicinos mokslų habilituoto daktaro, profesoriaus Vidmanto Stanio išleista knyga „Citrusai“.

Gydytojai vertina mandarinų savybes, bet perspėja dėl saiko

Mandarinai, priskiriami saldiesiems citrusiniams vaisiams, pasižymi ne tik maloniu kvapu, geru intensyviu skoniu, tačiau ir turi daug naudingų mūsų organizmui maistinių medžiagų, be to, gerina nuotaiką. Pakramčius mandarino žievelės aprimsta pykinimas, be to, šie vaisiai mažina patinimą – rekomenduojama mandarinų sultis ir gerti, ir daryti su jomis kompresus. Džiovintų mandarinų žievelių nuoviras lengvina atsikosėjimą. Mandarinuose taip pat gausu vitamino A, kuris naudingas akims, gleivinei bei odai.

Dėl mandarinų pakvaišusiems lietuviams – gydytojos atsakas: pavojinga riba, po kurios gailėsitės juos valgę 
Karolina Pansevič


Pasak Dalios Vaitkevičiūtės, VUL Santaros Klinikų gydytojos, visų pirma mandarinai yra puikus vitamino C šaltinis: „Viename dideliame arba 2 įprasto dydžio mandarinuose yra visa reikalinga vitamino C dienos dozė. Mandarinai taip pat gausūs B grupės vitaminais, kaliu, fosforu, magniu. Be to, tai nekaloringas produktas - viename mandarine yra apie 35 kcal.”.

Valgant mandarinus, gydytojos teigimu, gerėja virškinamojo trakto veikla, nes suvartojama pakankamai skaidulų, esančių šiuose vaisiuose. Skaidulos naudingos ir tiems, kurie turi padidėjusį cholesterolį, serga nutukimu ar mažinantiems svorį. Skaidulų paprastai suvartojame per mažai.

„Mandarinai priskiriami produktams, kurie mažina tikimybę susidaryti inkstų akmenims, gerina širdies veiklą dėl juose esančio kalio, magnio bei vitamino. Jie taip pat turi priešvėžinių savybių, dėl juose esančių antioksidantų bei beta kriptoksantino, stiprina visą imuninę sistemą, veikia priešuždegimiškai”, - sako D. Vaitkevičiūtė.

Gydytoja primena, kad ir kokie skanūs šie vaisiai, reiktų nepamiršti jų valgyti saikingai, nes gali sukelti alergines reakcijas: „Šių vaisių per dieną rekomenduojama suvalgyti ne daugiau 200 g.“.

Jei vienas mandarinas sveria 45 g., tai daugiausiai per dieną galima suvalgyti 5.

Mandarinų reiktų vengti tiems, kurie skundžiasi skrandžio ligomis, padidėjusiu rūgštingumu, inkstų uždegimu ir pan.

Išbandykite mandarinus kitame amplua

Dėl mandarinų pakvaišusiems lietuviams – gydytojos atsakas: pavojinga riba, po kurios gailėsitės juos valgę


Nors mandarinai dažniausiai valgomi švieži, paįvairinus jais kompotus, sultis, uogienes, desertus, salotas ar garnyrus patiekalų skonis įgauna naujų spalvų. Mandarinų žievelės tinka įvairiems antpilams, sirupams, ekstraktams, kepiniams (prieš naudojant, vertėtų pamirkyti vaisius geriamojoje sodoje). Mandarinai naudojami ne tik kulinarijoje, vaisvandeniams, bet ir likeriams bei degtinei gaminti.

Kūčių stalui, kaip nuostabus garnyras prie šviežios skumbrės ar lašišos, tiks burokėliai, marinuoti mandarinų sultyse. Kelis nevirtus burokėlius supjaustykite smulkiais griežinėliais, užpilkite stikline šviežiai spaustų mandarinų sulčių, užberkite pusę šaukštelio rupios druskos, sudėkite į dubenėlį ir palikite nakčiai šaldytuve.

Kiek kitokia burokėlių mišrainė su mandarinais taip pat puikiai tiks šventiniam stalui. Virtus burokėlius supjaustykite kubeliais. Dėkite į tris dalis perpjautos mandarino skilteles, džiovintus vaisius, pakepintas saulėgrąžas. Viską sumaišykite su keliais šaukštais apelsinų sulčių. Jei mandarinai sultingi, apelsinų sulčių galima ir nebedėti.

Mandarinai puikiai tinka prie kalakuto. Kalakutieną nuplaukite ir nusausinkite. Kas 2 - 3 cm padarykite apie 2 cm įpjovas. Įtrinkite mėsą prieskoniais bei druska. Mandarinus supjaustykite griežinėliais. Sukaišiokite juos į kalakutienos įpjovas, suvyniokite kepsnį į foliją ir kepkite iki 180 C laipsnių įkaitintoje orkaitėje 40 minučių. Paimkite dar kelis mandarinus, išspauskite iš jų sultis, liekite jas į prikaistuvį, dėkite medų ir, pamaišant, kaitinkite, kol jis ištirps. Atidenkite folijos kraštus, apliekite kepsnį mandarinų glajumi ir dar pakepkite 10 - 15 min atidengtą. Patiekite su ryžiais, daržovėmis, salotomis.

Pabandykite pagaminti jautieną su mandarinais ir kriaušėmis: jautienos gabaliukus ištepkite medumi bei alyvuogių aliejumi. Apkepkite ant keptuvės-grilio. Likus 5 min. iki kepimo pabaigos šalia sudėkite mandarinų skilteles ir kriaušės gabaliukus.

Iškeptą mėsą pasūdykite ir apibarstykite mėgstamais prieskoniais.

Mandarinų salotos su aguonomis: aguonas užpilkite karštu vandeniu

Mandarinus padalinkite skiltelėmis, nulupkite odelę, supjaustykite. Į salotinę dėkite rukolą, mandarinus, svogūno žiedus. Mandarinus šiek tiek paspaudykite su šakute, kad išsiskirtų truputis sulčių. Nuo aguonų nupilkite vandenį ir užberkite ant salotų. Salotas apšlakstykite vienos citrinos sultimis, aliejumi, pasūdyti, įberti pipirų.

 

6 faktai apie savo kraujo grupę, kuriuos turi žinoti visi, bet nežino nieko

Viso egzistuoja 4 kraujo grupės, kurios gali daug papasakoti apie žmogų ir jo organizmą.

Štai šios 4 grupės:

  • I – 1 kraujo grupė
  • II – 2 kraujo grupė
  • III – 3 kraujo grupė
  • IV – 4 kraujo grupė

Žinodami savo kraujo grupę, jūs geriau išmoksite pažinti save ir savo organizmą.

Štai ką jums reikia valgyti:

  • 2 kraujo grupė: vegetariškas maistas, žuvis, vištiena ir jogurtas. Venkite ankštinių, aštrių produktų ir kavos.
  • 3 kraujo grupė: pieno produktai, aviena, žuvis, daržovės ir arbata. Venkite alkoholio ir konservantų vartojimo.
  • 1 kraujo grupė: mėsa, žuvis ir daržovės. Venkite pieno produktų, apdoroto maisto ir persivalgymo.
  • 4 kraujo grupė: švieži, ekologiški produktai. Atsisakykite kepto maisto, kuris atima energiją.

Pagrindiniai jūsų charakterio bruožai:

  • 2 kraujo grupė: atjaučiantis, organizuotas, efektyvus, lyderis.
  • 3 kraujo grupė: medituojantis, lankstus, draugiškas, orientuotas į rezultatą.
  • 1 kraujo grupė: praktiškas, užsispyręs, dėmesingas, jautrus.
  • 4 kraujo grupė: racionalus, ramus, stiprus, laisvai mąstantis.

Jūsų reakcija į stresą.

  • 2 kraujo grupė: aukštas jautrumas, reikia daug laiko atsigauti nuo streso. Gausus gėrimas padės nusiraminti.
  • 3 kraujo grupė: pagrinde ramus, bet kartais nekontroliuoja emocijų ir praranda savitvardą. Lėtas kvėpavimas padės grįžti į harmoniją.
  • 1 kraujo grupė: galimi įsiūčio proveržiai, kurie yra paveldimi. Kažko malonaus vizualizacija padės sugrąžinti ramybę.
  • 4 kraujo grupė: labai gerai susidoroja su stresu, ypač sunku išvesti iš kantrybės. Aktyvumas ir fizinis krūvis padeda nuimti įtampą.
https://sketis.lt/wp-content/uploads/2019/07/kraujo-grupę4-300x169.jpg 300w, https://sketis.lt/wp-content/uploads/2019/07/kraujo-grupę4-768x432.jpg 768w, https://sketis.lt/wp-content/uploads/2019/07/kraujo-grupę4-696x392.jpg 696w, https://sketis.lt/wp-content/uploads/2019/07/kraujo-grupę4-1068x601.jpg 1068w, https://sketis.lt/wp-content/uploads/2019/07/kraujo-grupę4-747x420.jpg 747w, https://sketis.lt/wp-content/uploads/2019/07/kraujo-grupę4.jpg 1600w" sizes="(max-width: 1024px) 100vw, 1024px" data-large_image_height="576" data-large_image_width="1024">
uarp.org

Ir jūsų riebalų sankaupos taip pat:

  • 2 kraujo grupė: kaupia riebalus iš mėsiškų ir cukraus turinčių produktų.
  • 3 kraujo grupė: blogai įsisavina keptą maistą ir duoną.
  • 1 kraujo grupė: nereguliari mityba provokuoja riebalų kaupimąsi.
  • 4 kraujo grupė: kaupia riebalus nuo neveiklumo.

Rezus faktorius

Rezus faktorius (Rh) – antra pagal svarbą kraujo grupės sistema. Jis gali būti teigiamas arba neigiamas.

Teigiamas rezus faktorius turi D-antigeną, o neigiamas – neturi.

Jei pas būsimą mamą rezus neigiamas, o pas būsimą tėtį teigiamas, tai iškyla rezus konflikto pavojus, kuris sukelia tokias komplikacijas, kaip:

  • hemolitinė liga – eritrocitų irimas;
  • vaisiaus eritroblastozė – nebrandžių eritrocitų gamyba pas vaisių.

Teisingas gydymas ir tam tikros profilaktikos priemonės padeda išsaugoti vaisių. Moteriai būtina atlikti kraujo plazmos injekciją 28-tą nėštumo savaitę ir 72 val bėgyje po vaiko gimimo, norint išvengti antikūnių vystymosi iš motinos vaisiui.

Suderinamumas pagal kraujo grupes.

  • 4 grupė universali pagal kraujo priėmimą, tačiau gali būti donoru tik 4-ai.
  • 2 gali priimti kraują iš 2-os ir 1-os, o būti donoru 2-ai ir 4-ai.
  • 3 priima kraują iš 3-os ir 1-os, o donoru gali būti 3-ai ir 4-ai.
  • 1 gali priimti kraują iš 1-os, bet yra universalus donoras visoms.

Mažai kas žino apie tai, bet dar prieš 50 metų mokslininkas Broda Otto Barnsas atrado, kad kūno temperatūra – puikus indikatorius, parodantis, kaip veikia jūsų skydliaukė.

Tik yra vienas niuansas: kūno temperatūrą reikia matuoti iškart atsibudus, dar lovoje.

Barnsas pastebėjo, kad nenormali temperatūra rytais – pirmas uždegiminio proceso skydliaukėje požymis. O dabar visi jau žino, kad jei šis mūsų kūno organas veikia blogai, problemų atsiras su kaupu!


Viskas ko jums reikia – tai termometras. Štai ką jūs turite daryti:

 Pasiruoškite termometrą iš anksto, dar prieš eidami miegoti. Gyvsidabris turi būti ne aukščiau, kaip ant 35 laipsnių padalos.

  1. Tik atsibudę, iškart po pažastimi įsikiškite termometrą. Palaikykite jį ten ilgiau, nei įprasta –10 minučių.
  2. Užsirašykite rezultatą. Prisiminkite, kad teisingai jis vadinasi taip: „rytinė bazinė temperatūra“. Jos normalus diapazonas yra nuo 36,5 С° iki 36,8 С°.

Rezultatus traktuokite taip:

  • Jei jūsų temperatūra — nuo 36,5 С° iki 36,8 С°, vadinasi, su skydliauke viskas gerai.
  • Jei jūsų temperatūra rytais žemesnė nei 36,5 С°, vadinasi, jums hopoteriozė. Tai reiškia, kad skydliaukė dirba ne taip aktyviai, kaip turėtų. Greičiausiai dėl to jūs jaučiate nuolatinį nuovargį, depresiją, dažnai persišaldote ir kenčiate dėl blogos atminties ir nesugebėjimo susikoncentruoti. Jei tokia padėtis yra jau seniai, gali slinkti plaukai.
  • Jeigu jūsų bazinė temperatūra aukštesnė, nei 36,8 С°, vadinasi jums hiperteriozė. Tai reiškia, kad skydliaukė dirba per daug aktyviai. Greičiausiai, organizme vyksta koks nors stiprus uždegiminis procesas. Reiškia, kad jūs sergate ir nesigydote!

Prisiminkite, kad norint, kad rezultatai būtų „tikri“, reikia pakartoti procedūrą tris kartus iš eilės, tris dienas.

Jei visas tris dienas rezultatas „netilps“ į normos ribas, jums būtina eiti pasikonsultuoti su endokrinologu ir išsiaiškinti savo problemų priežastis.

Ir dar. Jei nukrypimas nuo normos nedidelis, ir pas gydytoją eiti jūs visai nenorite, pabandykite išspręsti problemą savarankiškai.

Svarbiausia čia — teisingas maisto racionas. Jame turi būti pakankamai seleno, vitamino A, magnio ir vitamino B. Visi šie mineralai labai svarbūs normaliam skydliaukės darbui.

 

Chirurgas iš Gineso rekordų knygos papasakojo, ką reikia valgyti, norint gyventi ilgai ir mirti miegant

Vienas žymiausių pasaulio chirurgų, profesorius Fiodoras Grigorjevičius Uglovas išgyveno  103 metus! Jis turėjo dietą visiems gyvenimo atvejams ir griežtai jos laikėsi.

Profesorius Uglovas taipogi pateko į Gineso rekordų knygą kaip seniausias praktikuojantis chirurgas Europoje.

Štai jo patarimai, kaip pasiekti geležinės sveikatos ir ilgaamžiškumo:

  1. Judėjimo trūkumas -didžiausias sveikatos priešas. Daugiau judame ir daugiau galvojame!
  2. Galutinis tabako ir alkoholio atsisakymas.
  3. Ribota mityba – būtina atsikratyti nutukimo.
  4. Miegas mažiausiai 7 val per parą.

O štai profesoriaus Uglovo dieta, kuri valo organizmą.

Ji padės sumažinti svorį ir išvalyti savo organizmą. Chirurgo žodžiais, svarbus ne tik maistas, bet ir valgymo laikas.

https://sketis.lt/wp-content/uploads/2019/07/uglov2-300x200.jpg 300w, https://sketis.lt/wp-content/uploads/2019/07/uglov2-768x512.jpg 768w, https://sketis.lt/wp-content/uploads/2019/07/uglov2-696x464.jpg 696w, https://sketis.lt/wp-content/uploads/2019/07/uglov2-1068x712.jpg 1068w, https://sketis.lt/wp-content/uploads/2019/07/uglov2-630x420.jpg 630w, https://sketis.lt/wp-content/uploads/2019/07/uglov2.jpg 1200w" sizes="(max-width: 1024px) 100vw, 1024px" data-large_image_height="682" data-large_image_width="1024">
pikabu.ru

Štai ką jis rekomenduoja jūsų kūno valymui:

Ryte:

  • puodelis juodos arbatos ar natūralios kavos be cukraus;
  • po to jūs valgote virtą kiaušinį su kietu tryniu ir 8 vnt džiovintų slyvų. Slyvas reikia užmerkti vandenyje iš vakaro.

Pietūs:

  • 200 g virtos vištienos ar kiaulienos be riebalų, ar žuvies;
  • apelsinas;
  • 100 g šviežių ar virtų kopūstų, kuriuos galima pakeisti morkomis
  • Tarp valgymų galima suvalgyti 30 g kietojo sūrio, obuolio ar apelsino.

Vakarienei:

  • stiklinė kefyro ar rūgštaus pieno.

Dieta trunka 10 dienų ir turi puikius rezultatus!

O jūs laikotės kokios nors dietos? Kokia jums patiko labiausiai?

  • Sumaišykite lygias dalis alyvuogių aliejaus ir bet kokio aliejaus su vitaminu E, truputį pašildykite.
  • Įtrinkite šiltą aliejų į venas kelias minutes.
  • Kartokite 2 kartus per dieną 1-2 mėn.

Česnakas.

Česnakas puikiai nuima uždegimą ir varikozinius simptomus. Jis taip pat ardo toksinus kraujagyslėse ir stimuliuoja kraujotaką

  • Susmulkinkite 6 česnako skilteles ir patalpinkite į stiklainį.
  • Įpilkite 3 apelsinų sultis ir 2 valgomuosius šaukštus alyvuogių aliejaus.
  • Palikite mišinį 12 val.
  • Supurtykite mišinį ir užtepkite kelis lašus ant pirštų. Masažuokite uždegimo apimtas venas sukamaisiais judesiais 15 min.
  • Apvyniokite plotą medvilniniu audiniu ir palikite per naktį.
  • Kartokite kasdien kelis mėnesius iš eilės.

Kaštonas.

Kaštonas per amžius naudojamas varikozės gydymui. Jie pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, gerindami venų tonusą ir mažindami išsiplėtimą. Juose esantis aescinas gerina venų elastingumą ir užkerta kelią fermentų, ardančių kapiliarų sieneles, susidarymui.

  • Balzamas su kaštonu parduodamas vaistinėse.
  • Tepkite jį ant pažeistų vietų 2 kartus per dieną.
  • Nėščioms ir maitinančioms moterims kaštonas draudžiamas.

Petražolė.

Petražolė  turi daug vitamino C, galingo antioksidanto, stimuliuojančio kolageno gamybą. Jis taip pat įtakoja ląstelių atsistatymą ir reprodukciją. O dar petražolėse yra rutino, stiprinančio kapiliarus.

  • Virkite saują kapotų žalumynų vandens stiklinėje 5 min.
  • Leiskite ataušti ir perkoškite.
  • Įlašinkite po lašą rožės ir medetkų eterinių aliejų.
  • Dėkite kelioms minutėms į šaldytuvą.
  • Vatos tampono pagalba užtepkite mišinį ant skaudančios vietos.
  • Kartokite kasdien kelių mėnesių bėgyje.

O kokie būdai padeda jums?

 

Varikozinis venų išsiplėtimas – labai plačiai paplitusi problema, kuri pasireiškia  kas trečiai moteriai.

Deja, medicininės ir chirurginės varikozės gydymo priemonės gana brangios. Todėl pradžiai galima pabandyti kai kurias namines priemones, kurios mažina išsišokančių venų matomumą.

Obuolių actas.

Tai natūrali priemonė, kuri gerina kraujotaką ir aprūpinimą krauju. Tai nuima venų išsiplėtimą.

  • Užtepkite neskiestą obuolių actą ant odos varikozinių venų ir lengvai pamasažuokite.
  • Darykite tai prieš miegą ir rytais.
  • Kartokite procedūrą kelis mėnesius.

Raudonasis pipiras.

Aitrusis pipiras – geras vitamino C ir bioflavanoidų šaltinis, kuris gerina kraujotaką ir nuima skausmo pojūčius esant varikozei.

  • Įpilkite 1 arbatinį šaukštelį raudonųjų pipirų į stiklinę karšto vandens ir gerai išmaišykite.
  • Gerkite šį mišinį triskart dienoje 1-2 mėn.

Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejaus įtrynimas į odą gerina kraujotaką ir nuima skausmus, sukeltus uždegimo.

 

Jei jūs esate netgi labai didelis gamtos ir gyvūnijos pasaulio žinovas, vargu ar jūs žinote, kaip atrodo bent penktadalio mūsų planetos paukščių jaunikliai. Bet nesijaudinkite, juk jūs turite puikią galimybę susipažinti su kai kuriais jaunikliais, perskaitę mūsų postą. Mes jums parinkome 15 pačių neįtikėtinų paukščių jauniklių, kurie atrodo visai ne taip, kaip jų suaugę gentainiai. Patikėkite, jūs labai nustebsite.

Flamingas
Afrikos marabu
Balandis
Kalakutas
Turakas
Kondoras
Povas
Strutis
Mimus polyglottos
Šri Lankos pelėdinis lėlius
Karūnuotoji gervė
Papūga kėja
Batasnapis
papūga ara
Pelėda

 Atostogos šiltuose kraštuose: įvardijo 3 didžiausias keliautojų klaidas

„Dažniausios priežastys, kodėl užsienyje atostogaujantys Lietuvos gyventojai turi kreiptis į medikus, yra trys: apsinuodijimas maistu, perkaitimas saulėje ir, kaip bebūtų keista, peršalimas“, – sako bendrovės gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.

Eksperto teigimu, sveikata dažnam pašlyja neatsargiai elgiantis su kondicionieriais. Oro temperatūra lauke ir viduje neturėtų skirtis daugiau nei 7 laipsniais.

Kitas kraštutinumas – buvimas saulėje karščiausiu dienos metu be apsauginio kremo, kepurės ar odą dengiančios aprangos. Reikia leisti organizmui prie pokyčių prisitaikyti pamažu, atidžiai stebėti vaikų ir vyresnio amžiaus keliautojų savijautą.

„Savo ruožtu su skrandžio bėdomis neretai susiduriama dėl netinkamos higienos ir neįprasto mūsų akiai maisto – norisi juo mėgautis daug ir dažnai“, – keliautojų klaidas vardija A. Gimbickas.

Bendra vidutinė kelionių draudimo žala, bendrovės duomenimis, šiemet augo 17 proc. ir šiuo metu siekia 600 eurų. Ši suma – didesnė nei išvykusių turistų vidutinės vienos kelionės išlaidos, kurios, Statistikos departamento teigimu, paprastai nesudaro nė 480 eurų.

„Matome, kad šiemet Egipte nutikusių įvykių skaičius išaugo penktadaliu, o vidutinė žala padidėjo dvigubai ir šiuo metu siekia 590 eurų. Turkijoje patiriama vidutinė žala kol kas yra kiek mažesnė – 560 eurų“, – skaičiuoja A. Gimbickas.

Vienos didesnių žalų, kurias patyrė šiemet Turkijoje ir Egipte jau atostogavę draudimo bendrovės klientai, yra kaulų lūžiai. Lūžus rankos ar kojos kaului, draudimo išmokos gali siekti ir apie 10 tūkst. eurų.

„Atostogoms besiruošiantys keliautojai saugumui skiria vis daugiau dėmesio. Pastebime, kad apdraustųjų skaičius kasmet tik auga. Klientai nori būti tikri, kad medicinos paslaugos svetur jiems nekainuos brangiau nei pati kelionė. Ryški ir kita tendencija – šiemet, kaip ir pernai, stebimas bagažo draudimo paslaugos populiarumo augimas. Priklausomai nuo įsigyto draudimo varianto, draudimo bendrovė atlygina medicinines ir nelaimingų atsitikimų išlaidas, taip pat žalas, susijusias su civilinės atsakomybės draudimu, bagažo sugadinimu ar praradimu“, – sako A. Gimbickas.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu dar prieš metus, kelionių į užsienį skaičius padidėjo 7,3 proc. Iš viso 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 498,9 tūkst. kelionių. Metų pabaigoje daugiausia keliauta į Baltarusiją, Jungtinę Karalystę, Latviją, Egiptą, Lenkiją ir Turkiją.

 

Norite greičiau atsikratyti ligos – sustokite valgyti!

Tad šį kartą norėčiau aptarti – valgyti ar geriau badauti, jei jaučiatės blogai? Jei natūraliai nesijaučiate alkani, labai rekomenduočiau kuo labiau sumažinti kalorijų kiekį savo racione, gerti daug skysčių, pavyzdžiui, imbiero arbatą arba naminį sultinį, išsimiegoti ir išbandyti badavimą.

Kam nereikėtų badauti?

Besilaukiančioms ar maitinančioms moterims, mažamečiams vaikams, asmenims, kurie turi ar turėjo valgymo sutrikimų.

Tačiau nereiktų šiai grupei ir persivalgyti, pavyzdžiui, jei vaikas yra normalaus svorio, galima rinktis mažesnes porcijas pajutus pirmuosius peršalimo simptomus ir daryti ilgesnes pertraukas tarp valgymų.

Saugiausias būdas badauti

Tie, kas yra su manimi dirbę, sutiks, kad aš itin mėgstu protarpinį badavimą, nes tai yra itin saugus būdas ne tik padėti savo imuninei sistemai, bet pastebimos teigiamos savybės svorio reguliavimui, cholesteroliui ir cukraus reguliavimui. Būtent tokį badavimo tipą rekomenduočiau išbandyti, jei nesijaučiate gerai ir ypač jei jus kamuoja bakterinės infekcijos.

Galimi keli variantai:

- 16/8 badavimas – nieko nevalgykite 16 valandų ir palikite 8 valandas maistui, pavyzdžiui tarp 10-6 valandų. Itin svarbu tokio badavimo metu nekompensuoti didesnėmis porcijomis.

- 24 val. badavimas – pavyzdžiui badaujate nuo vienų pietų iki kitos dienos pietų. Tokį badavimą rekomenduojama daryti su pertraukomis ir ne dažniau nei porą kartų per savaitę. Tokio tipo badavimas bus naudingesnis, jei jus kamuoja bakterinio pobūdžio infekcijos, o ne esant virusui.

- ilgesnis nei 24 valandų badavimas, itin sėkmingai yra naudojamas imuninio pobūdžio ligoms ir net vėžiniams susirgimams, tačiau turėtų būti atliekamas griežtai su sveikatos specialistu ir specialiai pritaikytose klinikose.

Badavimo metu reiktų vengti viso maisto, tačiau ir toliau galite gerti skysčius – didžiąją dalį turėtų sudaryti vanduo. Taip pat leidžiamos arbatos ir kava, tik reiktų vengti cukraus ar medaus.

Tikėtina nauda imunitetui badavimo metu:

Mūsų organizme įsijungia senų ląstelių „valymo funkcija“ ir naujų ląstelių „statymo“, kuri teigiamai veikia mūsų imuninę sistemą.

Vyksta teigiami pokyčiai genuose, kurie atsakingi už ilgaamžiškumą ir prevenciją nuo ligų.

Sumažina uždegiminius procesus ir oksidacinį stresą.

Veikia prevenciškai nuo vėžio, net padeda sumažinti chemoterapijos šalutinius simptomus.

Taigi kitą kartą, kai nebesijausite gerai, išbandykite protarpinį badavimą arba sumažinkite porcijos dydį. Tačiau, kaip ir visada, turite atrasti balansą. Jei badausite, bet jūsų mityba bus nepilnavertė, naudos bus mažai. Labai svarbu rinktis tikrą, natūralų ir subalansuotą maistą mums leidžiamu valgyti metu.

 Daugiabučių gyventojų laukia pokyčiai: naikinami bendrijų „kolūkiai“, bus balsuojama telefonu

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad jo tikslas – viename įstatyme įtvirtinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros, remonto, atnaujinimo ir disponavimo jais principus.

Savo ruožtu Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro prezidentas Giedrius Komka sakė, kad dabartinei įstatymo redakcijai pritarti negali. „Nežinau, kokiais tikslais ji kurta, bet ji negina nei vartotojų, nei rinkos dalyvių teisių“, – DELFI sakė jis.

Daug problemų

Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas registruotas spalio 16-ąją. Tą pačia dieną surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys L. Stacevičius pasakojo, kad savo kadencijos metu sulaukė daug kreipimųsi šia tema.

„Galima būtų išskirti šias problemas: ataskaitų neteikimas (tiek administratorių, tiek bendrijų pirmininkų), gyventojai tiksliai nežino, už ką moka arba nepateikiama papildoma informacija, kiek kainavo vieni ar kiti darbai. Taip pat – nepagrįsti darbų atlikimai, nesutarus su gyventojais, išaugę mokesčiai ir t.t.“ – kalbėjo jis.

Lauras Stacevičius
Lauras Stacevičius

Parlamentaras dėstė, kad šiuo metu daugiabučių valdymas aprašytas trijuose įstatymuose: bendrijų veiklą reglamentuoja – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, administratorių – Vyriausybės nutarimu patvirtintos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatos ir Civilinis kodeksas.

„Man pačiam buvo sunku susiprasti, kur kuris ir ką reguliuoja“, – sakė L. Stacevičius. Jis pridūrė, kad įsigaliojus vienam įstatymui, tai padaryti bus kur kas lengviau.

Šiuo metu valdyti daugiabutį galima trimis būdais: savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba pasirenka administratorių. Administratorių taip pat gali paskirti savivaldybė.

Patogu nuomotojams

L. Stacevičius teigė, kad naujame įstatyme sprendžiama balkonų priežiūros problema.

„Daugiabučio namo balkonus, kurie skirti ne visiems savininkų poreikiams tenkinti, remontuoja tik tie savininkai, kurie turi galimybę patekti bent į vieną tokį balkoną tiesiogiai iš savo buto. Tikimės, kad tai išspręs gyventojų nesutarimus ir užtikrins socialinį teisingumą“, – sakė jis.

Kita naujovė – savininkai sprendimus galės priimti elektroninėmis ryšio priemonėmis. „Taip siekiama užtikrinti aktyvų savininkų dalyvavimą priimant sprendimus dėl bendrosios nuosavybės valdymo“, – aiškino L. Stacevičius.

Jis pridūrė, kad modernėjant pasauliui, tai yra viena iš svarbiausių priemonių aktyvumui padidinti.

„Daug savininkų išvykę ir savo nuosavybę nuomoja, tokiu būdu vis tiek galėtų išreikšti nuomonę“, – sakė jis.

Kaip nurodė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyriausiasis specialistas Marius Žvinklis, priėmus įstatymą, Vyriausybė turėtų parengti tvarką dėl balsavimo elektroniniu būdu.

„Nuostata numatyta, atsižvelgiant į gyventojų pasyvumą. Tai neretai susiję su procedūriniais reikalavimais, kuriais savininkai negali išreikšti nuomonės, todėl siekiame sudaryti sąlygas klausimus išspręsti, jei ne per pirmą, tai per pakartotinį susirinkimą“, – sakė jis.

Tuo metu L. Stacevičius nurodė, kad kol nauja tvarka neparengta, nesikeičia kiti galimi balsavimo variantai – balsavimas susirinkimo metu ir balsavimas išankstiniu būdu, pateikiant savo nuomonę į bendrijos pašto dėžutę.

Įstatyme numatyta, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių.

„Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.

Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Jeigu neįvyksta ir pakartotinis susirinkimas, turi būti šaukiamas įgaliotinių (to paties pastato (ar jo dalies) bendrijos narių išrinktas asmuo, įgaliotas atstovaut jį išrinkusiems bendrijos nariams) susirinkimas“, – dėstoma įstatyme.

G. Komka pritarė el. balsavimui ir vadino tai pažanga.

„Galimybės tam yra, juk jungiamės prie bankininkystės, pasirašome peticijas. Turėtų būti galimybė ir balsuoti bendrijos klausimais, galbūt tiesiog nurodytu el. paštu siųsti savo balsą“, – svarstė pašnekovas.

Daugiabučių gyventojų laukia pokyčiai: naikinami bendrijų „kolūkiai“, bus balsuojama telefonu
© Shutterstock

Naikina „kolūkius“

Siūloma nustatyti bendrojo naudojimo objektų valdymo principą „vienas namas – viena bendrija“.

L. Stacevičius pasakojo, kad šiandien yra bendrijų, kurias sudaro 3, 5, 10, 20 ir daugiau namų.

„Siekiama užtikrinti kuo didesnį skaidrumą, – aiškino jis. – Kada bendriją sudaro daug namų, sunkiai priimami sprendimai, kuriuos galbūt ir patys gyventojai nori priimti atskirai. Kiekviena bendrija turi surinkti didžiulį savininkų skaičių susirinkime, tai sunku padaryti, dažnai sprendimai nepriimami, o jei būna įgaliotinių, galimai nepilnai atstovaujami gyventojų poreikiai.“

Įstatyme taip pat naikinamas įgaliotinių institutas.

„Dažnai gyventojai nežino, įgaliotiniai kartais neinformuoja, kokie sprendimai priimami už juos bendrijos susirinkime“, – aiškino Seimo narys.

Bendrijose dar siūloma naikinti valdybas ir palikti tik pirmininkus.

„Valdybos veikia tik popieriuje. Formaliai susitinkant ir pabendraujant, bet konkrečių sprendimų jie nesprendžia.

Beje, galima bendrijos pirmininką samdyti, nebūtinai turi būti gyventojas. Tas žmogus gali būti ir ne vieno namo pirmininkas, tokiu atveju jis gali būti ir dešimties daugiabučių pirmininkas. Svarbiausia, kad atstovautų savininkų interesams.

Žinoma, bendrijai išliks galimybė būti paramos gavėju, gauti 2 proc., taip pat paramą dėl renovacijos“, – pasakojo L. Stacevičius.

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Ramūnas Šveikauskas aiškino, kad butų ar patalpų savininkai turi daug pareigų ir atsakomybių.

„Šios funkcijos įgyvendinamos per valdytoją. Kalbant apie bendrijas, jose sprendimus priima ne savininkai, o bendrijos nariai. Daugeliu atveju ne visi savininkai yra bendrijos nariai, atitinkamai tuos sprendimus priima mažoji daugiabučio namo gyventojų dalis.

Įstatymu aiškiai atskiriame: į bendriją žiūrime kaip į namo administratorių. Bendrijos nariai priima sprendimus tik juridinio asmens – bendrijos – klausimais, kas liečia paslaugų kainą, apimtį ir panašiai.

O viso namo valdymo klausimais sprendimus priima viso namo savininkai. Bendrijos nariai nebeprimetinės valdymo principų ar nuostatų kitiems savininkams“, – aiškino jis.

Ramūnas Šveikauskas
Ramūnas Šveikauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

G. Komka sakė palaikantis naująjį principą.

„Aš pats jau metus gyvenu naujame name. Pirkome butą, kur turime bendrą kiemą su penkiais namais, bendrą parkingą, infrastruktūrą. Vidury kiemo yra baseinas ir fontanas. Tokiais atvejais galėtų būti galimybė, kad keli namai yra bendrija. Tačiau paprastai, tai kas vyksta kitame name, man neįdomu“, – sakė jis.

Pašnekovas dar pridūrė, kad dabar bendrijų valdybos kartais neatsiklausia savininkų nuomonės, nešaukia pakartotinių susirinkimų.

„Tai prasilenkia su įstatymu, bet savivaldybė nekontroliuoja. Jai gerai, nes nereikia rūpintis. Gerai, kad dideli kolūkiai naikinami“, – sakė jis.

Privalės atsiskaityti

Įstatyme išlieka galimybė daugiabučio savininkams sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Tačiau yra ir naujovių – ji turės būti patvirtinta pas notarą, taip pat – ją sudaryti turi visi pastato savininkai.

Savo ruožtu G. Komka teigė, kad jungtinės veiklos forma iš esmės yra naikinama.

„Prašoma 100 proc. savininkų sutikimo. Tai yra neįmanoma. Gali būti susipykę, nes druskos nepaskolino ir nesirašys. Arba surinkti namą, kur yra 50 butų, iš kurių keli nuomininkai – ir viskas. Savininkui neįdomu, kas ten vyksta, jis gauna pinigus“, – svarstė jis.

Trečiasis daugiabučių valdymo būdas – administratoriai. L. Stacevičius sakė, kad ši forma daugeliui gyventojų aktualiausia.

„Pagrindinė žinia – administratorius ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos turės parengti metinę savo veiklos ataskaitą ir pateikti ją savininkų susirinkimui tvirtinti.

14 dienų iki susirinkimo bus privaloma pateikti kiekvienam gyventojui susipažinti ataskaitą el. paštu arba įmetus į pašto dėžutę. Susirinkimo metu, kada pristatoma ataskaita, savininkai turės patvirtinti.

Nepatvirtinus ataskaitos, per tam tikrą laiką bus privaloma ataskaitą patikslinti arba pataisyti. Vėl bus šaukiamas susirinkimas. Nepatvirtinus antrą kartą, administratorius neteks teisės administruoti pastatą.

Beje, prie ataskaitos prisideda kitų metų darbų planas. Taip siekiama, kad gyventojai patys priimtų sprendimus už name vykstančius pokyčius“, – sakė jis.

R. Šveikauskas sakė, kad pagal naują tvarką, patys savininkai, kaip nuosavybės bendraturčiai, turės priimti sprendimą dėl administratoriaus skyrimo ir dėl to kreiptis į savivaldybę.

„Atsisakoma galiojančių nuostatų dėl maksimalaus administravimo tarifo reglamentavimo. Šiuo metu Lietuvos mastu tarifas yra apie 4 centai vienam kvadratiniam metrui. Palyginimui, statistiniame daugiabutyje yra apie 1,5 tūkst. kv. m. Jo administravimas per mėnesį kainuoja 60 eurų.

Norėtųsi, kad patys administratoriai, įsivertinę funkcijas, kurias reikia atlikti ir pasekmes už netinkamą jų vykdymą, nustatytų kainą ir ją pasakytų. Rišamės ne prie tarifų, o prie namo išlaikymo kainos“, – apie pokyčius dėstė ministerijos specialistas.

Savo ruožtu M. Žvinklis pridūrė, kad administratoriai ir šiandien turi teikti ataskaitas, tačiau nėra numatyta teisinių pasekmių, kas įvyksta, jei savininkai ataskaitai nepritaria.

„Vienas būdų numatytas Civiliniame kodekse, kad galima pakeisti administratorių kitu, tačiau tam reikalingas savininkų susirinkimas, reikia sprendimo balsų dauguma. Siekiame tos procedūros išvengti“, – naujojo įstatymo principus aiškino jis.

Dokumente dar numatyta, kad administratoriams nustatomas nepriekaištingos reputacijos principas.

„Administratoriais negalės būti teisti asmenys už baudžiamąjį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, kol teistumas neišnykęs“, – sakė L. Stacevičius.

Laiptinė
Laiptinė
©

Viešieji pirkimai

Siekiant skaidrumo siūloma, kad namų valdytojai įsigijimus atliktų pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, naudodamiesi viešosios įstaigos CPO LT administruojamomis elektroninėmis pirkimų sistemomis, tačiau paliekama galimybė savininkams nustatyti ir kitą būdą.

„Kitaip tariant, jeigu savininkai nenuspręs kitaip, valdytojas prekes, darbus ir paslaugas privalės pirkti naudodamasis paminėtomis elektroninėmis pirkimų sistemomis, išskyrus nenumatytus atvejus, kai būtina lokalizuoti avarijas, stichinių nelaimių ir panašaus pobūdžio padarinius“, – paaiškina įstatymo autoriai.

L. Stacevičius dėstė, kad viešieji pirkimai leistų išvengti manipuliacijų, piktnaudžiavimų ir galimų korupcijos židinių.

G. Komka sutiko, kad tai padidintų skaidrumą, tačiau įspėjo, kad dėl to gali padidėti kainos ir pailgėti procedūros.

„Nežinau, kiek iš viso Lietuvoje yra daugiabučių ar bendrijų, bet jei tokia masė pradėtų pirkti per CPO paslaugas, turtą, neįsivaizduoju, kiek reikėtų laukti, kol perdažys laiptinę. Čia turbūt labiau administratoriams taikoma nuostata, o ne bendrijoms“, – svarstė jis.

Įvertino STT

L. Stacevičiaus ir aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos registruotą projektą įvertino Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Jos išvadoje nurodoma, kad kai kurios jo nuostatos gali būti vertinamos ir taikomos nevienareikšmiškai, kai kurioms numatomoms procedūroms stinga aiškumo ir išsamumo, nepakankamas dėmesys skiriamas daugiabučių administratorių atrankos, skyrimo, jų veiklos kontrolės aspektams, kt.

Dėl to siekiant teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, nedviprasmiškumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, pateiktos pastabos ir pasiūlymai.

Projekte numatyta, kad įstatymas įsigalioja 2020 metų gegužės 1 dieną, tačiau jis dar net nepateiktas Seimui.

 Kamilė Šeraitė
Kas vagia Lietuvos istoriją?

Panašu, kad šiandien istoriją iš mūsų vagia mūsų pačių išrinkti politikai. Darosi neramu, kuria linkme krypsta Lietuvos istorinė politika, kaip šiandien politikai suvokia istoriją, kaip sudabartina praeities istorinius įvykius, kaip tą sudabartintą istoriją neatsargiai ir lengvabūdiškai naudoja bandydami paveikti ir kontroliuoti visuomenę ir kaip ta absurdiškai sudabartinta istorija diskredituoja mūsų valstybingumą ir kovas už mūsų laisvę.

„Kiekvienam žmogui didžiausia brangenybė – jojo tautos laisvė. Amžių ir kraujo reikia norint ją laimėti, meilės – norint ją auginti, nuolat budėti - norint ją apginti. Bet pakanka vienos kartos klaidų – ir tauta gali prarasti visą savo laisvę ir nepriklausomybę“, – rašė S. Šilingas, kuris už savo patriotinę veiklą sovietinių okupantų buvo represuotas, tremtas ir kankintas daugiau kaip 20 metų. Tad tai, kas prieš trisdešimt metų tapo didžiausia brangenybė – šiandien mums tampa tiesiog duotybe.

Šiandien daugelis gyvename nuolatinėje į ateitį orientuotoje dabartyje, todėl prarandame istorijos pojūtį, nebenorime atsigręžti į praeitį ir ieškoti išminties istorijoje. Gi Lietuvos istorija mus moko, kaip išsaugoti mūsų valstybę, o ne kaip tarnauti vienai ar kitai suinteresuotai bendruomenei ar grupei žmonių.

Deja, šiandien valdžioje beveik neturime politikų, kurie, visų pirma, atstovautų mūsų valstybei, o ne pavienių rinkėjų interesams. Mūsų valstybės nepriklausomybė praranda savo esmę, kai žmogaus, kaip individo, laisvė tampa svarbesnė už mūsų valstybės ir tautos laisvę.

Neturėdami politikų, kurie savo pamatinę užduotį suvokia kaip rūpinimąsi valstybe ir jos tauta, susiduriame su problema, kad istorija, kuri turėtų mus telkti ir vienyti, politikų dėka šiandien mus dar labiau skaldo ir priešina. Jau nekalbant apie tai, kad diskredituodami mūsų didvyrius ir stengdamiesi juos paversti žydšaudžiais, banditais, nacių kolaborantais iš esmės paneigiame mūsų valstybės teisėtumą ir prieštaraujame istoriniams faktams.

Kalbant apie istoriją, o ne istorinę politiką, noriu pabrėžti, kad politikai neturi teisės įsakyti visuomenei, kaip galvoti, o istorikams, kaip ir ką tirti. Tačiau politikai turi pareigą nepalikti erdvės propagandos sklaidai ir pristatyti valstybės poziciją tam tikrais istoriniais klausimais, bet tai jie gali daryti tik remdamiesi patvirtintais istoriniais faktais ir pačios valstybės patirtimi, o ne prielaidomis ar interpretacijomis.

Vertindami praėjusio laikmečio ir sudėtingų istorinių aplinkybių metu išsakytus teiginius, politikai negali prisiimti teisėjų vaidmens ir vertinti juos vien per dabarties ideologinę prizmę.

Vieša tragiškų likimų ištiktų Lietuvos istorinių asmenybių ir istorinių faktų revizija, pvz., Generolo Jono Noreikos-Vėtros ar Kazio Škirpos, Adolfo Ramanausko-Vanago, 1941 m. birželio sukilimo ir t. t., pasiremiant istorinėmis prielaidomis ar interpretacijomis, gali daugiausia būti asmeninė politikų nuomonė, o ne valstybės pozicija.

Deja, bet tie patys politikai, kurie vykdo rezistencijos revizijas, vengia apibrėžti mūsų valstybės santykį su okupacija. Lietuva, išsilaisvino iš okupacinio komunistinio režimo pančių ir jau beveik 30 metų kuria savo laisvą ir demokratišką ateitį, tačiau totalitarinio režimo simboliai vis dar puikuojasi mūsų miestų pagrindinėse aikštėse.

Tad čia, kur valstybės pozicija turėtų būti aiški ir nekvestionuojama, mes susiduriame su tokiais politikais, kaip Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, kuris teigia, kad negalima judinti kolaboranto P. Cvirkos paminklo, nes šis pagal 1973 m. išleistą knygutę įrašytas į saugomų objektų sąrašą.

Anot jo, negalima judinti paminklo asmeniui, kuris išdavė Tėvynę, bendradarbiavo su priešu ir vykdė okupacinius nusikaltimus, nes okupantai įrašė paminklą į saugomų objektų sąrašą. Tokie ministro pareiškimai prasilenkia ne tik su mūsų valstybės istoriniu pasakojimu, bet ir su logika.

Paminklai apibrėžia mūsų tapatybę, formuoja kolektyvinę tapatybę ir išreiškia konkrečios politinės bendruomenės istorinę ir kultūrinę savivoką. Ne veltui sovietai savo okupuotose teritorijose išnaikino visus nacionalinę tapatybę atspindinčius paminklus ir vietoj jų pristatė socrealizmą atsispindinčius simbolius, taip bandant komunistinę ideologiją tose valstybėse paversti „sava“.

Tad kyla natūralus klausimas – kodėl mūsų laisva ir demokratiška visuomenė turi gyventi su komunistiniais paminklais, kurie buvo statomi jų politiniams tikslams vykdyti? Šiandien šis paminklas nėra sietinas su mūsų valstybės istorijos politika ir neatliepia Lietuvos istorinės atminties, o tik legitimuoja pusę amžiaus vykusią okupaciją.

Tad jei sakytume, kad šiandien Lietuvoje egzistuoja istorinė politika – ją pavadinčiau ne kitaip, o istorijos neutralizavimo strategija, kuri orientuota į mūsų valstybės istorinės atminties dekonstrukciją.

Šiandieninė istorinė politika neatliepia gilesnių sąsajų su mūsų valstybingumo ir tautos istorija. Istorinė atmintis nėra neutrali – ji turi poveikį mūsų dabarčiai ir ateičiai. Todėl nepaisant skirtingų nuomonių, visuomet būtina ieškoti susitarimo, vadovaujantis nuostata, kad valstybė ir tauta yra vertybė, iš kurios neturi būti tyčiojamasi ir kuri turėtų būti visuomet pirma.

Neatsisakykime savo istorijos, kalbėkime apie ją ir susitarkime, o susitarę - puoselėkime ją ir skleiskime visuomenei, mokykime jos mūsų vaikus.

 Negalvok apie blogį – susirgsi

Rytuose sakoma: „Blogiausi žmogaus priešai nelinkėtų jam tų bėdų, kurias gali jam atnešti jo paties mintys“.

Vienas iš labiausiai žinomų senovės gydytojų Avicena sakė: „Gydytojas turi tris priemones kovoje su liga – žodį, augalą, peilį“.

Atkreipkite dėmesį  – žodis pirmoje vietoje.

Vienoje Paryžiaus ligoninėje jauna psichologė Emili Kji rizikuodama, remiantis vyr. gydytoju, įpareigojo

sergančiuosius tris kartus į dieną garsiai ar mintimis kartoti po 10 kartų frazę: „Kasdien aš jaučiuosi vis geriau ir geriau“.

Kartoti tai ne mechaniškai, bet kiek galima ryškiau.

Ką jūs manote? Jau po mėnesio šio gydytojo pacientai tapo pagrindiniu pokalbių šaltiniu tarp ligoninės medicinos personalo, o vėliau ir visos Prancūzijos.

Neįtikėtina, bet faktas: Sunkūs ligoniai pasveikdavo per mėnesį, kai kuriems net dingo chirurginio įsikišimo būtinybė.

Tai reiškia, kad pasitvirtino didžiojo senovės mokslininko Paracelso spėjimas, kuris teigė, kad stebuklus daro tikėjimas.

Mūsų sveikata – tiesioginė žmogaus mąstymo pasekmė.

Niekas jau nesiginčija, kad egzistuoja tiesioginis ryšis tarp žmogaus psichinės ir fizinės būsenos.

„Geriausia apsauga nuo visų ligų, nuo bet kokios infekcijos – tai tvirtas tikėjimas savo sveikata ir teigiamos emocijos,  –

sako Andrėjus Metelskis, psichoterapeutas su stažu didesniu nei 20 metų. – Negatyvios mintys naikina. Pavyzdžiui,

pyktis iššaukia virškinimo trakto ligas. Nuoskaudos su laiku priveda prie kepenų, kasos ligų, prie cholecistito“.

Vienas iš pačių svarbiausių psichologinių įstatymų sako: sakytinė meilės, simpatijos išraiška ir susižavėjimas

sustiprina gyvybės energiją to žmogaus, kam tai skirta. O pikti ir negeri žodžiai mažina klausytojo energiją.

Bendras ligų, susijusių su blogomis mintimis, skaičius toliau stabiliai auga.

Kad jiems pasipriešinti, turime laikytis senovės išminčių patarimo – džiaugtis gyvenimu, nesvarbu, koks sunkus jis bebūtų!

Taigi, žmogaus sveikata, gyvenimas ir likimas tiesiogiai priklauso nuo jo minčių.

Galvoji apie gėrį – lauk gėrio.

Galvoji apie blogį – blogį ir gausi. Tai, apie ką mes pastoviai galvojame, perauga į įsitikinimą, kad tai privalo ar

gali nutikti. Ir šis tikėjimas sukuria įvykį…

Būtent dėl šios priežasties, nuo šiandien mes pradedame galvoti tik apie gerą, tikėtis tik geriausio.

Ir dar, niekada nepergyvenkite dėl nieko!

Naudokimės dviem amerikiečių kardiologo Roberto Elioto, pripažinto infarkto ir širdies nepakankamumo

specialistu, auksinėmis taisyklėmis.

Pirmoji taisyklė: nenusiminkite dėl niekų.

Antroji taisyklė: viskas yra niekai.

 Pasąmonė perspėja apie ligas. Įsidėmėkite šiuos sapnus

Signalai, kuriuos mums siunčia sapnai, suteikia galimybę aptikti ligą, kol ji labai ankstyvos stadijos.Tokios ankstyvos, kad gydytojams nepakaks duomenų ją diagnozuoti. Galbūt jos nuomonė jums pasirodys įdomi.

Kai vystosi ARTRITAS, žmogus dažnai sapnuoja daiktus, smingančius į kūną – būtent į tą vietą, kurioje prasidės uždegimas. Kartais sapnuojama kojų arba rankų nejautra. Arba kad kuri nors galūnė yra prispausta.

Esant SMEGENŲ arba AKIŲ ligoms, žmogui būdingi migloti, neaiškūs sapnai, neišvengiamai sukeliantys galvos skausmus.

ONKOLOGIJA sukelia aštrius skausmus jos pažeistose vietose. Žmogus sapnuoja, kad jis pateko į akmens skaldymo mašiną, kad yra priplotas, sutrintas tarp girnų, arba kad jį gyvą ėda kokios nors pabaisos. Arba jis iš visų jėgų sapne trenkiasi į sieną.

Kai esama KRAUJOTAKOS problemų, žmogus sapnuoja vaikštantis basas po sniegą arba ledinį vandenį.

Polinkis sirgti ŠIRDIES ligomis pasireiškia tuo, kad žmogui sapne kažkas pataiko į širdį akmeniu arba kitu sunkiu daiktu, beje, tratant būgnams. Taip pat sapne kyla ir mirties baimė.

Jeigu artinasi GRIPAS, žmogus sapnuoja, kad jį vejasi kokiame nors painiame labirinte ir kad jam persekiotojas nori suduoti per galvą.

PLAUČIŲ ligos – tai dusimas sapne. Labai dažnai žmogus sapnuoja, kad skęsta, kad tuoj tuoj uždus. Krūtinėje gali jausti aštrų skausmą.

OPOS sukelia spaudimo ir šleikštulio jausmą, o sapnų vaizdai – pašvinkęs maistas, kurį kažkodėl reikia valgyti, nepaisant smarvės ir pasišlykštėjimo.

STRESAS – tai visuomet vaizdinių rinkinys: lizdai, švytuoklės, sužeidimai ir kraujavimas.

Jeigu sapnuojate protėvius

Jeigu sapnuose patenkate į praeities vietas ir laikus, ir dar kaip dalyvis, atsibudęs sukluskite. Tokie sapnai jums pasakoja apie pamirštus arba visai nepažintus protėvius, padariusius tai, kas pagal karmos dėsnius veikia šiandieninį jūsų likimą arba yra netikėtų jus ištinkančių nemalonumų priežastis. Tokiu atveju reikia tuoj pat paprašyti Dievą atleisti kažkada prasikaltusiam protėviui. Pamatysite: jūsų bėdos ims tirpti.

Jeigu sapnuojate purvą

Bet kokiame sapne svarbiausia – pojūčiai. Jeigu jums jauku, gera, jaučiatės švarus, – tai geras ženklas. Vadinasi, jūs gyvenate daugmaž teisingai. Purvas ir diskomfortas liudija, jog esate raginami „susitvarkyti“ savo paties sieloje, mintyse, iššluoti iš jos piktumą, pavydą kitų žmonių atžvilgiu.

Nebijokite košmarų

Blogų sapnų matome daugiau nei džiaugsmingų: maždaug trys sapnai iš keturių būna slogūs. Sapnuojame, kad mus užpuolė gatvėje, mirties baimę, kritimo į bedugnę siaubą, negalime ištrūkti iš spąstų. Tai štai: košmarų bijoti nereikia. Mokslas priėjo prie išvados, kad iš tikrųjų košmarai mums labai naudingi!

Žmonės, kurie dažnai sapnuoja ir įsimena baisius sapnus, yra linkę į kūrybą ir turi telepatijos dovaną, nors to ir nenutuokia. Bendras tokių žmonių bruožas: jie užkietėję „pelėdos“ ir rytais labai sunkiai bunda.

Seimo komitete svarstytas Sodininkų bendrijų įstatymo projektas

XIIIP-2277(7) lyginamasis variantas | 50.30 KB
ATSISIŲSTI

Sodų bendrijų transformacija

Lietuvoje sodų bendrijos, lėtai bet užtikrintai virsta į gyvenamuosius rajonus. Ir tas procesas nenumaldomas. Retas kuris imasi renovuoti/statyti namelį sodų bendrijoje ir darbus atliks ~1980 m. dvasioje… visi statosi kuo didesnius, gerai įrengtus namus.

nuotrauka

Ryškiausias pavyzdys, ex prezidentės namas (buvęs) sodų bendrijoje Visorai. Kuriam sodų bendrijų gynėjui, tai panašu į “poilsio zoną” kur gyventojai atvažiuoja pasikapstyti savo daržuose?

Procesai nenumaldomi.  Trumpai tariant, sodų bendrijos “išsigimsta” nuo pirminės idėjos. “Išsigimsta” dėka kreivų įstatymų, kurie leidžia statyti gyvenamuosius namus, gyventi sodų bendrijose. O valdžia ilgus dešimtmečius stengėsi nesikišti ir nereguliuoti, priiminėjo “kreivus” įstatymus.

Ignoravimo, nepastebėjimo laikotarpis senka. Nebegalima ignoruoti naujos kartos žmonių, kurie nepritaria nusistovėjusiai s.b. tvarkai, ekologinių problemų, dykstančių  naujų gyvenamųjų namų – stengiantis išvengti mokesčių ir t.t.

Ir valdžia, uab’ų atstovai (ups sodų bendrijų organizacijų) nesutaria, nežino ką daryti toliau. Įstatymų keitimas, diskusijos  – tai ne sprendimai, tai daugiau blaškymasis tarp dabarties realybės ir mėginimo išsaugoti iliuzijas, prisiminimus.

“Sodų bendrijų” atitikmenų yra ir užsienyje. Ir jos remiamos kontroliuojamos valstybės, stengiasi išsaugoti priminę idėją: poilsio zoną.

Pvz. Vokietijoje. Straipsnio gale pateiktame video, atkreipkite dėmesį, kokie namai stovi pastatyti per  150 metų.. kokios taisyklės galioja (niekas negyvena pastoviai ir t.t.)

“Sodų bendrijos” yra ir Danijoje. Jose negalima gyventi žiemą, galioja griežtos statybos sąlygos. Valstybė ten kontroliuoja, nenusimeta atsakomybės.

Gal ir kitose valstybėse yra, bet apie jas neturiu žinių.

Video: “sodų bendrija” Vokietijoje rusiškai

Video apie “sodų bendrijas” užsienyje, galima rasti ir daugiau www.youtube.com – ir jos nei per kur neprimena Lietuviškų (iš principo post sovietinės erdvės) “sodų bendrijų”

Mindaugas U.

 Rimantė Šalaševičiūtė 
Kodėl reikalingas paprastas ir racionalus sodų bendrijų regulivimas?

Nenorime užkirsti kelio kurtis mažoms parduotuvėlėms ir darželiams

Vienas iš labiausiai paplitusių mitų – kad bus uždrausta buvusiuose kolektyviniuose soduose steigti vaikų darželius, parduotuvėles ar plėtoti kitokį smulkųjį verslą. Paslaugų poreikis yra natūralus, nes daug sodų, ypač esančių miestų teritorijose, jau senokai virto nuolatinėmis gyvenvietėmis.

Nieko mes nenorime drausti. Mes remiame smulkųjį verslą, esame už tai, kad žmonės, įsikūrę sodų bendrijose, o ypač jaunos šeimos su mažais vaikais, gyventų patogiai, būtų aprūpintos reikalinga infrastruktūra, gautų reikiamas paslaugas ir kt.

Atsiranda buvusių kolektyvinių sodų reguliavimo poreikis. Kodėl? Todėl, kad sodų bendrijos ir jose gyvenantys, besiilsintys arba sodininkaujantys žmonės tikrai ne vienerius metus susiduria su daugybe problemų, kurioms išspręsti nebeužtenka jų tarpusavio susitarimo ar sodininkų bendrijų savivaldos bei dabar egzistuojančio reglamentavimo.

Klysta tie, kurie sako, kad Seimo narės, iš niekur nieko pasišovė sureguliuoti sodų bendrijų veiklą. Ir iki šiol reguliavimas buvo, bet bėda ta, kad sodų bendrijų veiklą reglamentuojantis Sodininkų bendrijų įstatymas priimtas dar 2003 metais, jau pasenęs ir neatitinka dabartinių realijų.

Savivaldybės atsakomybės prisiimti nenori

Noriu atkreipti dėmesį į labai svarbų sodų bendrijų gyvavimo aspektą. Istoriškai sodininkų bendrijos steigėsi, vystėsi ir keitėsi daug dešimtmečių. Iš pradžių ten buvo tik kolektyviniai sodai, o nuolatinės gyvenvietės kūrėsi palaipsniui. Mėgėjų sodų teritorijos virto gyvenamaisiais kvartalais be gyvenimo kokybę užtikrinančios aptarnavimo infrastuktūros.

Visa sodų bendrijų infrastruktūra (keliais, tiltais, lieptais, inžinerine technine įranga, vamzdynais, bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais, poilsio aikštelėmis, pliažais, vandens telkiniais, tvoromis) rūpinosi ne miestų ar rajonų savivaldybės, bet patys sodų bendrijų sklypų savininkai savo lėšomis.

Logika sako, kad tose sodų bendrijose, kur dominuoja nuolatinės gyvenvietės, t. y. daugiausia įsikūrusiose miestų teritorijose, infrastuktūra turėtų rūpintis miestų savivaldybės, tačiau jos iki šiol tos atsakomybės kratosi.

Mūsų parengtas Sodininkų bendrijų įstatymo projektas iš dalies siekia užpildyti šią spragą – kad savivaldybės užtikrintų bent soduose esančių kelių priežiūrą, taisymą ir tiesimą. Tokiai priežiūrai reikia teisinio pagrindo – mėgėjų sodų bendrojo naudojimo žemėje esantys keliai turi būti įrašyti į atsakingos savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašus. Tai būtina dėl elementarių dalykų – formuojant gatves sodų teritorijose, vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis turi būti 4,5 m.

Trys esminės problemų grupės

Yra bent trys grupės problemų, su kuriomis susiduria sodininkų bendrijos. Kalbant grynai teisiškai, pirma, šiuo metu nėra tinkamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp sodininkų bendrijų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, nėra aiškiai apibrėžtas sodininkų bendrijai nepriklausančių, bet sodo sklypą įsigijusių asmenų statusas, jų teisės ir pareigos.

Antra, egzistuoja ydingas teisinis reguliavimas dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais. Trečia, nėra tinkamas sodininkų bendrijų valdymo teisinis reguliavimas, pernelyg sudėtinga sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka.

Kalbant labai paprastai, sodų bendrijų nariai moka mokesčius, kurie ir naudojami bendrijų infrastruktūros priežiūrai, rūpinasi bendromis pastangomis sukurtu gėriu. Tačiau yra žmonių, kurie įsigyja sklypus sodininkų bendrijų teritorijose, bet į bendrijas nestoja ir nemoka jokių mokesčių bendrijai, t. y. realiai naudojasi kitų sukurta gerove, bet patys prie jos nelabai prisideda. Dėl to teismuose sprendžiama ne viena byla, o dėl pasenusio teisinio reguliavimo apsunkintas sodininkų bendrijų funkcionavimas.

Jūsų kaimynystėje – lentpjūvės ūžesys?

Sodų bendrijų teritorijose kuriasi ne tik gyventojai, kurie nori gyventi tyloje ir ramybėje. Kai verslas steigiasi ir plečiasi, nepaisydamas sodininkų bendrijų narių - gyventojų ar tik besirūpinančiųjų savo sodu ar daržu – teisių, poreikių ir interesų, iškyla problemos, susijusios su ūkine ir komercine veikla.

Visiškai suprantama, kai gyvenamaisiais kvartalais tapusiuose soduose steigiasi vaikų darželiai, viešbučiai, kirpyklos, kavinės ar parduotuvėlės – jos reikalingos sodų gyventojams. Tačiau kai tankiai apgyvendintame rajone, mažuose sklypuose (ne daugiau nei 12 arų pagal įstatymus), kuriasi lentpjūvės ar autoservisai, tai gali kenkti gyventojų ir sodininkų gyvenimo ir poilsio kokybei dėl aplinkos taršos ir triukšmo bei susijusių rizikų, pvz., gaisro.

Sodų bendrijos istoriškai ir įstatymiškai veikia pagal tam tikrą savivaldos arba savireguliacijos modelį, tačiau ilgainiui, sodų bendrijoms plečiantis ir keičiantis, jis tapo neefektyvus, atsirado landų korupcijai, kyšiams, o tai neturi būti toleruojama.

Kaip mes siūlome spręsti šias problemas?

Dabartinis mano ir kolegių Sodininkų bendrijų įstatymo projektas ir siekia išspręsti šias įsisenėjusias sodų bendrijų problemas. Jis yra parengtas, nuosekliai, kruopščiai ir ilgai konsultuojantis su sodininkų bendrijų atstovais, įsiklausant į skirtingas nuomones ir požiūrius.

Mūsų siūlomas sprendimas – aiškus, paprastas, racionalus ir teisingas reglamentavimas, kuris apibrėžtų sodų bendrijų savivaldą, jų narių ir trečiųjų asmenų teises, pareigas, atsakomybę, statusą, santykius, užtikrintų sodų bendrijų narių kokybišką gyvenimą ir poilsį bei padėtų suderinti nuolatinių gyventojų, sodininkų ir verslininkų interesus. Reikia supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką, užtikrinti, kad jų valdymo organai gautų laiku reikiamą informaciją, kas vyksta jų teritorijose.

Verslas tegul steigiasi ir plečiasi, tačiau pagal teisės aktus ir nustatytas sodininkų bendrijų vidaus taisykles, nedarant žalos asmenų turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant sodų bendrijų narių teisių ir interesų, poilsio ir veiklos sąlygų.

Kur klysta Aplinkos ministerija...

Pabaigai priminsiu, kad 2017 metais prie Aplinkos ministerijos keturis mėnesius veikė darbo grupė dėl sodų bendrijų reglamentavimo, tačiau grupės pasiūlymai nugulė į „valdininkų“ stalčius. Vienas iš siūlymų buvo nutraukti sodų bendrijų veiklą, vietoj jų steigiant bendruomenes. Jo nepalaikė darbo grupės nariai – sodininkai. Būtent po to ir gimė mūsų Sodininkų bendrijų įstatymo projektas Seime.

Deja, dabartinė Aplinkos ministerijos vadovybė vietoj to, kad imtųsi iš esmės spręsti klausimą, palaikydama šį įstatymo projektą, vėl kuria naują darbo grupę ir imasi iniciatyvų naikinti sodų bendrijas, o vietoj jų steigti bendruomenes, nors šios teisiškai neturi tų pačių galių kaip bendrijos.
Aplinkos ministro patarėja lanko Vilniaus rajono (Rudaminos ir Nemėžio seniūnijų) sodų bendrijas ir įtikinėja jų vadovus tai padaryti.

Negana to, žmonės klaidinami, jiems aiškinant, kad tik vietoje sodų bendrijų įsteigus bendruomenes, jie galės gauti kompensacijas už asbestinių (šiferio) stogų keitimą. Tačiau pagal įstatymą dėl tokios paramos stogui keisti gali kreiptis ir kaimo gyventojai, kaimo vietovėje esančio gyvenamojo namo, savininkas, fizinis asmuo. Priklausymas sodų bendrijai ar bendruomenei neturi jokios reikšmės. O sodų bendrijų likvidavimas gali turėti didelės žalos jų nariams...

Dar apie savivaldybių atsakomybę, racionalumą ir interesų derinimą

Ilgainiui turbūt turėtų susiklostyti skirtingas miesto, kur daugiausia susiformavo nuolatinės gyvenvietės, ir užmiesčio, kur užsiimama daugiausia sodininkyste, sodų bendrijų reglamentavimas. Kaip jau minėjau, savivaldybės su laiku turi prisiimti reikiamą atsakomybę už jų teritorijose veikiančias sodų bendrijas.

Taigi, apibendrindama pabrėšiu, nauju Sodininkų bendrijų įstatymo projektu mes tiesiog norime pagerinti sodų bendrijų reguliavimą, kad jis atitiktų šiandienos realybę ir atitinkamai tenkintų ten gyvenančių, besiilsinčių ir užsiimančių verslu žmonių poreikius ir interesus, juos tarpusavyje suderintų.

 
Palies pusę milijono lietuvių – ruošia pokyčius sodininkams

Lietuvoje esant šimtams tūkstančių sodų sklypų, kyla daugybė ginčų tarp sodininkų bendrijų ir jiems nepriklausančių sodininkų. Seimas ėmėsi tvarkyti sodų bendrijas, norėdamas teisiškai reglamentuoti santykius tarp sodininkų bei nepaleisti vėjais milijonų, skirtų sodų bendrijų kelių remontams. 

Aplinkos apsaugos komitete vyko Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo svarstymas.

Paliestų pusę milijono lietuvių 

Viena iš įstatymo iniciatorių Asta Kubilienė teigė, kad dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, būdamas komiteto pirmininku, blokavo naujas įstatymo pataisas, tad sodininkai kreipėsi į ją.

Pasak A. Kubilienės, įstatymo pakeitimai yra būtini, nes vyriausybė yra paskyrusi 7 mln. eurų sodų bendrijų kelių remontui.

„Tačiau jie neturi teisinio pagrindo, kuriuos kelius turėtų pirma remontuoti, kuriuos turėtų kita“, – kalbėjo A. Kubilienė.

Seimo narės teigimu, įstatymas nustatytų prioritetus, kokiu būdu būtų sudėlioti prioritetai, kurie keliai turėtų būti taisomi pirmiausia. 

„Jei mes šio įstatymo nepriimsime, šie milijonai nuplauks ir mes jų nepanaudosime“, – įsitikinusi įstatymo projekto rengėja.

A. Kubilienė tvirtino, kad sodininkų bendrijos yra valstybės valstybėje, su savomis taisyklėmis, tačiau, politikės teigimu, taip atsitiko būtent dėl reglamentavimo trūkumo.

Politikė atkreipė dėmesį, kad sodo sklypuose yra privačių verslų, tokių kaip remonto dirbtuvės, alaus bravorai, kurie nėra pritaikyti tokio dydžio sklypams. A. Kubilienė stebėjosi, kad savivaldybės suteikia leidimus tokioms įstaigoms. Seimo narė tvirtino, kad įstatymas reglamentuotų, kokie verslai galėtų atsirasti sodo bendrijos sklypuose.

Politikė teigė, kad didelė problema ir tai, kad anksčiau bendrijų savininkai reikalaudavo mokesčių iš ne bendrijos narių ir kreipdavosi į teismą, jei jie nesusimokėdavo. Teismas, A. Kubilienės teigimu, dažniausiai priteisdavo mokėtiną sumą.

„Tai neteisinga“, – įsitikinusi A. Kubilienė.

Naujasis įstatymas nustatytų, kad bendrijai nepriklausantys nariai, mokėtų už bendro naudojimo objektus, galėtų dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose.

Seimo narė prašė pritarti šiam įstatymo projektui, nes, A. Kubilienės žodžiais, pusė milijono gyventojų laukia šio sprendimo. Politikės tvirtinimų, Lietuvoje yra 220 tūkst. sodo sklypų.

Aplinkos ministrui K. Mažeikai kilo klausimas, ar pati A. Kubilienė gyvena sodų bendrijoje. Politikė patvirtino, tačiau, pasak jos, Etikos ir procedūrų komisija leido jai rengti įstatymo projektą.

Aplinkos apsaugos komitetas pritarė įstatymo projektui ir perdavė jį nagrinėti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. 

Nori aiškiau apibrėžti, kas nėra apibrėžta

Seimo valstiečių Astos Kubilienės ir Vidos Ačienės parengtos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos siekia sureguliuoti teisinius santykius tarp sodininkų bendrijų ir asmenų, kurie sodo bendrijos teritorijoje turi nuosavybės, tačiau nėra sodų bendrijų nariai.

Seimo nariai nori supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką, kad susirinkimuose galėtų dalyvauti ir bendrijai nepriklausantys asmenys. Įstatymo pataisomis taip siekiama tobulinti teisinį reguliavimą dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais.

Projekto rengėjos nori užtikrinti sodų bendrijose esančių kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą ir tiesimą. Pataisose taip pats siūloma atsisakyti Sodininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sričiai nepriskirtinų žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūrų reglamentavimo bei naujai projektuojamiems mėgėjų sodų teritorijos vidaus keliams nustatyti minimalų plotį – 4,5 m. Tai nesudarytų kliūčių į sodų bendrijas nelaimės atveju patekti specialiajam transportui, pavyzdžiui, gaisrinės mašinai.

„Šiuo metu nėra tinkamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp sodininkų bendrijų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, nėra aiškiai apibrėžtas ne sodininkų bendrijų narių statusas, jų teisės bei pareigos, nėra tinkamas sodininkų bendrijų valdymo teisinis reguliavimas, pernelyg sudėtinga sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka. Nesudarytos tinkamos teisinės prielaidos užtikrinti soduose esančių kelių priežiūrą, taisymą ir tiesimą. Taip pat ydingas teisinis reguliavimas dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte

EK prognozė: po trijų dešimtmečių Lietuvos gyventojai bus vieni vyriausių Europoje

Prognozuojama, jog 2050 m. už Lietuvos gyventojus bus vyresni tik italai, portugalai ir kroatai, o Lietuvos gyventojų amžiaus mediana bus beveik 7 metais didesnė negu šiuo metu ir sieks 51 metus. Toks augimo tempas yra beveik du kartus spartesnis negu ES vidurkis (3,7 m).

Anot Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analitiko Gintauto Jakšto, tai lemia didelė emigracija pastaraisiais dešimtmečiais ir mažas gimstamumas.

„Senstanti visuomenė reiškia didesnes sveikatos ir socialines – pensijų – išlaidas, tad ir didėjančią naštą dirbantiesiems. Jeigu šiuo metu keturiems dirbantiesiems tenka vienas vyresnio amžiaus gyventojas, tai jau po kelių dešimtmečių dviem dirbantiesiems teks vienas vyresnis gyventojas“, – pranešime cituojamas G. Jakštas.

STRATA skaičiavimais, šis kartų atotrūkis išryškės jau po 5-7 metų, kai į darbo rinką ateis dabartiniai penkiolikmečiai, kurių yra apie 26 tūkst., o į pensiją išeis dabartiniai 58 metų asmenys, kurių yra per 45 tūkstančius.

ATVIRAS LAIŠKAS ŽINIASKLAIDAI

Dėl 120 serijos stambiaplokščių namų korupcinės kompleksinės renovacijos.

Prašau su šia informacija supažindinti Lietuvos visuomenę.

120 serijos įvairių modifikacijų stambiaplokščiams gyvenamiesiems namams, statytiems 1975-1993 m. kompleksinės renovacijos nereikia. Vieninteles inžinerines sistemas, kurias reikia dalinai renovuoti, tai tarpblokinių siūlių apšiltinimas, balkonų įstiklinimas ir sutvarkymas, langų keitimas, šilto ir šalto vandens bei kanalizacijos vamzdynų keitimo užbaigimas. Šildymo sistemoje reikia pakeisti senus radiatorius ir suremontuoti nepakankamai apšildytą vamzdžių sistemos izoliaciją. Tam, kad pagrąžinti šiuos namus iš išorės, sutvarkyti sienų defektus ir apšiltinti siūles, tikslinga namą padengti vieno sluoksnio ( 3 cm storio) perlitiniu tinku, o ant priekinių balkonų  paviršių uždėti plokštes. Tokių darbų bendra sąmatinė vertė 5 aukštų trijų laiptinių tipiniam namui neviršytų 50 000 eurų ir būtų pateisinama šiluminės energijos sąnaudų sutaupymu. To negalima pasakyti apie kompleksinę renovaciją, kurios metu be reikalo keičiamos beveik visos inžinerinės sistemos, kuri kainuoja iki 20 kartų brangiau ir nevykusiai bandoma pateisinti absurdišku bei korupciniu įstatymu, esančiu STR 2.01.09.2012, kuris visus daugiabučius namus, pastatytus iki 1993 m. priskiria E energetinio naudingumo kategorijai su sienų šilumine varža R=0,79 m2 K/W arba šilumos perdavimo koeficientu  U=1,27 W/m2K.

Tokių stambiaplokščių namų Lietuvoje iš viso nebuvo statoma. Gal būt kai kurios kiaurasienės „chrusčiovkės“ per daugelį  metų suiro tiek, kad atitinka šią kategoriją, tačiau 120 serijos namai nuo 5 iki 10 kartų yra šiltesni. Tuo lengva įsitikinti, susipažinus su viešai internete ir Lietuvos šilumos gamintojų asociacijos tinklapyje skelbiamais namų šilumos sąnaudų duomenimis .

      Minėtas įstatymas yra pagrindas, kuriuo remdamiesi projektuotojai falsifikuoja investicinius planus ir ekonomines dalis 120 serijos namams, kaip kiaurasienėm “chruščiovkėms. Todėl į investicinį planą įtraukiama jokiais tyrimais ir įrodymais nepagrįsti darbai, o sąmatinė renovacijos kaina padidinama iki 20 kartų. Tokia renovacija, daugeliui Lietuvos butų savininkų gali tapti nepakeliama finansine našta dėl trumpo, tik 5 metų, atliktų darbų garantinio laikotarpio. Po 5 metų tokio renovuoto namo buto gyventojo išlaidos amortizacijai ir remontams gali viršyti 200 Eur/mėn. Dėl to daugelis pensininkų, kurie gyvena šiuose namuose būtų įstumti į skurdą ir prarastų butus. Kompleksinė renovacija naudinga tik konkursus laimintiems rangovams ir statybinius darbus atliekančiom firmom, kurios dėl didelių darbų apimčių ir silpnos medžiagų ir darbų kontrolės, gauna didelius pelnus ir užsitikrina ateičiai garantuotus pelningus remonto darbus.

Lietuvoje vykdoma kompleksinė renovacija iš esmės žlugdo energijos taupymo idėją, nes pinigai sunaudojami gerai funkcionuojančių inžinerinių sistemų keitimui.

Žmonėms, kurie nėra nei ekonomistai, nei inžinieriai siūlau naudoti šiame laiške pateiktą informaciją savo namų, pastatytų 1975-1993 m. dalinėje  renovacijoje tokiu būdu:

  1. Vietoje kompleksinės renovacijos reikalaukite atlikti dalinę renovaciją;
  2. Per savo išrinktus atstovus Seime reikalaukite naikinti minėtą korupcinį įstatymą;
  3. Nesutikite apklijuoti daugiabučio putplasčiu arba akmens vata. Daugelis šių namų blokų padengti žvyro arba granito skaldos apdaila, todėl prie tokių sienų apšildantys blokeliai/plokštės prilips ne plokštuma, o taškais, kas neužtikrins patikimo sukibimo ir ilgaamžiškumo. Projekte numatytas blokelių papildomas tvirtinimas smeigėmis prie sienų negali būti tinkamai atliekamas dėl sienų nelygumo, nes jos padengtos granitine skalda. Vykdant darbus dėl grąžto pasislinkimo bus išmuštos per didelės skylės putplastyje ir atsiras dešimtys tūkstančių šalčio tiltų sienose bei bus sugadinta esanti šilumos izoliacija.
  4. Geriausia, ekologiškiausia ir pigiausia tokių blokinių namų sienas tinkuoti perlitiniu tinku.
  5. Jeigu jūsų name nuo jo eksploatacijos pradžios buvo naudojamas šarminis termofikacinis vanduo, tai šildymo sistemos vamzdžiai yra geri ir jų keisti nereikia plonasieniais vamzdžiais. Tuo labiau to nereikia daryti, jei naudojamas geriamas vanduo, nes naujuosius vamzdžius teks keisti kas kelis metus. Pagal LR patvirtintą ir galiojusį sovietmečiu įstatymą, termofikacinis vanduo turi būti šarminis PH=8,5-9,5. Toks vanduo neleidžia rūdyti plieniniams vamzdžiams.
  6. Jokiai inžinerinei sistemai neturi būti vykdoma kompleksinė renovacija, jei investiciniame plane nepateikti techniškai pagrįsti įrodymai, kad jai reikalingas atnaujinimas.
  7. Nei šildymui, nei karštam vandeniui nereikia jokių daliklių, daviklių ar balansinių ventilių. Tai elektroniniai prietaisai, kuriuos teks keisti kas pora metų ir kuriuos lengva tyčia ar netyčia sugadinti. Jų priežiūra brangi, o nauda – niekinė. Skandinavai jų jau atsisako. Jeigu mūsų šiluminio ūkio prižiūrėtojai nesugeba reguliuoti paprastų mechaninių ventilių ir trieigių čiaupų, tai lengva įsivaizduoti, koks bus efektas su elektroniniais prietaisais. Pelnus už jų nuolatinį remontą ir keitimą ir vėl žersis suinteresuotos kompanijos.
  8. 120 serijos namuose nereikia apšiltinti pusrūsių, sienų, stogų, keisti elektros instaliacijų, drenažų, įrenginėti rekuperacijos sistemų, dvivamzdžių apšildymo sistemų.
  9. Ką daryti tiems kurių namuose jau atlikta korupcinė kompleksinė renovacija? Siūlau visus atliktus darbus suskirstyti į šias kategorijas:
  10. Už darbus kuriuos reikėjo renovuoti dalinai o renovavo kompleksiškai, sunaikindami anksčiau renovuotas dalis, reikėtų už jas išsireikalauti iš valstybės kompensaciją. 
  11. Gerų inžinerinių sistemų keitimas blogesnėmis mažiau patikimomis pvz. apšildymo sistemos turi būti pilnai apmokamos valstybės ir išmokama kompensacija už būsimus nuostolius.
  12. Nepagrįstai   kompleksiškai  renovuotos inžinerinės sistemos galinčios sukelti nuostolius bei pavojingos sveikatai ir gyvybei pvz. sienų nepagrįstas apšiltinimas gerai degančiu putplasčiu ar dulkes skleidžiančia akmens vata turi būti apmokamas valstybės ir sanuojamas valstybės. 

Kompensacijas už korupcinę renovaciją galima prisiteisti ir iš Europos Komisijos, kuri duoda pinigus energijos taupymui ir nekontroliuoja jų panaudojimo, o turėtų nes naudodamiesi jų pinigais valdininkai prievartauja butų savininkus užsimokėti  už jiems nereikalingus darbus ir namų gadinimą. 

Šias klausimais reikėtų pasitarti su advokatu ir ieškinį pateikti Lietuvai ir Europos Komisijai Strasbūro teisme.          

Toliau pateikiamas V.Landsbergio - Žemkalnio   namo Kaune Investicinio plano ir Ekonominės dalies techninis ekonominis įvertinimas                                                                                  

Kaune vykdoma šilčiausių daugiabučių kompleksinė renovacija, bereikalingai iššvaistant ~ 95 % tam skirtų pinigų, priklausančių butų savininkams, valstybei ir ES fondams. Ekonominis vertinimas atliktas pagal V.L. Žemkalnio g. Nr. 4 namo kompleksinės renovacijos sufalsifikuoto investicinio plano pavyzdį.

Landsbergio-Žemkalnio g.4 name nereikia atlikti kompleksinės renovacijos už 685 062,03 EUR dėl labai mažų šiluminės energijos sąnaudų namo šildymui. Žemiau pateikiu ekonominius apskaičiavimus.

Pagal užsakovo ,  bendrijos pirmininkės J. Dubinskienės [1.10] ( laužtiniuose skliaustuose pateiktas pirmas skaičius reiškia nuorodą į informacinio šaltinio numerį, antras skaičius – į informacinio šaltinio puslapį ) pateiktus duomenis faktinės šiluminės energijos sąnaudos namo patalpų šildymui, remiantis ankstesnių trijų metų vidurkiu iki projekto parengimo,  yra 86,48 kwh/m2 per metus.

Namo naudingasis plotas [1.4]  yra 2192,84 m2.

Šiluminės energijos kainos tarifas, fiksuotas konkrečioje vietovėje, investicijų plano rengimo dieną yra Ke =0,0567 EUR/KWh [1.32].

Sudauginę šiuos tris rodiklius, gauname vidutines metines išlaidas namo šildymui:

Sm= 86,48 kwh/m2/metai x 2192,84 m2 x 0,0567 EUR/KWh=10752,41 EUR/metai.

Galimas metinių išlaidų namo šildymui sutaupymas yra 40 %:

St = 10752,41 EUR X 0,4 = 4300 EUR/metai.

Pagal faktines išlaidas apskaičiuotas kompleksinės renovacijos investicijos paprastasis atsipirkimo laikas yra skaičiuojamas pagal formulę T=I/St,

kur:

I  - bendra investicijos suma  I = 685 062,03 EUR [1.28.]

St – metinių išlaidų namo šildymui sutaupymas.

T = 685062,03 EUR/4300 EUR=159,3 metai.

Pagal Inžinerijos ekonomikos mokslą, priimtinas paprastasis investicijų atsipirkimo laikas yra 7 metai. Įvertinus valstybės paramą dėl anglies sąnaudų sumažinimo, galima jį padidinti iki 10 metų, bet jokiu būdu ne 41 ar 159 metų.

Toks didelis paprastasis atsipirkimo laikas parodo investicijos nepriimtiną nuostolingumą ir pinigų iššvaistymą stambiu mastu, o gal net jų vogimą.

Investiciniame plane pateiktas paprastasis atsipirkimo laikotarpis lygus 41,1 metams [1.37]

Jis gautas mažesnis dėl to, kad pažeidžiant Inžinierinės ekonomikos mokslo reikalavimus, formulėje panaudotas ne faktinis šilumos sąnaudų sutaupymas, o nepagrįstai perskaičiuotų ir padidintų šilumos sąnaudų sutaupymas. Jo dydį galima apskaičiuoti pagal formulę:

T = I/Stp arba Stp= I/T

Stp = 685062,03/41,1= 16 668,2 EUR/metai.

Tokio perskaičiavimo absurdiškumą gerai iliustruoja projektinio sutaupymo Stp=16 668,2 EUR/metayginimas su faktinėmis vidutinėmis metinėmis išlaidomis namo šildymui  Sm=10 752,41 EUR/metai. Tai yra pagal investicinio plano rengėjų paskaičiavimus po renovacijos bus sutaupoma 1,5 karto daugiau, negu išleidžiama namo apšildymui šiuo metu. Tai prieštarauja ne tik ekonominiams dėsniams, bet ir  logikai. Todėl naudoti ekonominiuose skaičiavimuose nepagrįstai perskaičiuotas šilumos sąnaudas – negalima.  Tai yra pradinių duomenų falsifikavimas apskaičiuojant investicijų atsipirkimo periodą.

Mūsų namas, sutaupydamas apšildymui 4300 EUR/metams gali pateisinti dalinės renovacijos 43 000 Eur investicijas. Tai yra 685 062,03/43 000 = 16 kartų mažiau negu kompleksinės renovacijos atveju. Vietoj vieno namo kompleksinės renovacijos galima atlikti 16 namų dalinę renovaciją ir sutaupyti dešimtis kartų daugiau energijos namų apšiltinimui. Tokią dalinę renovaciją Kaune tikslinga būtų atlikti Kalniečių, Eigulių ir Šilainių rajonų daugiabučiuose namuose, kurių fasadinėse sienose yra apie 25 cm storio suklijuoto keramzito arba perlito sluoksnis. Mūsų name, kuris buvo statytas, kaip eksperimentinis, šis sluoksnis siekia iki  27 cm. T.y. ¾ viso sienos storio sudaro suklijuoto labai lengvo keramzito arba perlito apšiltinantis intarpas. Tuo mūsų namas skiriasi nuo ankstesnės statybos blokinių namų, kuriuose apšiltinantys intarpai būdavo tik kelių ar keliolikos centimetrų.

Tokia trisluoksnė blokinių namų fasadinių sienų konstrukcija naudojama ir dabar, tik vietoj suklijuoto keramzito apšiltinama mineraline vata arba putplasčiu.

Investiciniame plane [1.4.] yra parašyta, kad mūsų namo fasadinių sienų šilumos perdavimo koeficientas yra 1,27 W/m2 K, sienų konstrukcija – gelžbetoninių plokščių [1.6] Mūsų namas buvo statomas pagal projektą 120. Namo fasadinėms sienoms, išskyrus standumo sieneles, buvo panaudotas 5 ir 3 cm storio gelžbetonis, su viduje esančiu 27 cm labai lengvo suklijuoto keramzito arba perlito intarpu. Toks sprendimas mūsų namo fasadinių sienų šilumos perdavimo koeficientą sumažino iki 0,2 - 0,14 W/m2K

(tarp A ir B energetinio naudingumo pastatų klasių). Investicinis planas atliktas pagal 7 kartus blogiau apšiltinto namo kompiuterinę programą, mūsų namui yra netinkamas. Projektuotojai ją panaudojo remdamiesi Aplinkos ministerijos patvirtinta absurdiška nuostata, kad visi daugiabučiai pastatyti iki 1993 m.  priskiriami E energetinio naudingumo kategorijai,  pagal STR2.01.09.2012. Tokia nuostata tinka šeštajame dešimtmetyje pastatytiems iš silikatinių plytų daugiabučiams, sunaudojantiems virš 50 kwh/m2 mėn. energijos.

Geriausias įrodymas, kad mūsų namui nereikia papildomai apšiltinti sienų yra mūsų namo šilumos sąnaudų šildymui palyginimas su kitų namų sąnaudomis. Tokios sąnaudos buvo pateiktos internete ir A. Marcinkevičiaus straipsnyje „Kas gali sumažinti sąskaitas už šildymą“ ( šaltinis: žurnalas „Savaitė“ 2016 m. 1013, 12 psl.) ir Šilumos gamintojų asociacijos tinklapyje. Pagal šiame straipsnyje pateiktus duomenis, daugiabučiai gyvenamieji namai, suvartojantys mažiausiai šilumos, vidutiniškai jos sunaudoja 9 KWh/m2 per mėnesį. Mūsų namas, vidutiniškai per tris metus sunaudojo 7,21 KWh/m2 per mėn. (86,48/12 mėn.=7,21) [1.10], priklauso pačiai mažiausių šilumos sunaudojančių namų kategorijai. Tai yra V.L. Žemkalnio g. 4 namas suvartoja šilumos tiek pat, kiek renovuoti, arba nauji daugiabučiai.

  1. Šiuo projektu pažeidžiami šie ES fondo, skirto namų  renovacijos energijos taupymui reikalavimai:
  2. Nepadaryta namo šiluminė nuotrauka, patvirtinanti sienų apšiltinimo būtinumą. Nepateikti ir kitų namo inžinerinių sistemų kompleksinio renovavimo poreikio techniniai pagrindimai.
  3. Yra sufalsifikuotas investicinis planas ir ekonominė dalis: kompiuteriniai skaičiavimai padaryti pagal gelžbetoninio namo, kokių Lietuvoje niekada nebuvo statoma, pavyzdį, remiantis klaidingu įstatymu, jog visi namai pastatyti iki 1993 m. priskiriami E energetinio naudingumo kategorijai. Kadangi investicinis planas ir ekonominė dalis atlikti ne mūsų namui, tai virš 90 % visų darbų yra nepagrįsti ir mūsų namui nereikalingi.
  4. Taupant energiją, neturi būti teršiama aplinka ir gadinama mūsų sveikata. O pagal mūsų projektą numatomas aplinkos teršimas akmens vatos dulkėmis. Namo sienos purškiamos fungicidais, kurie taip dedami į silikoninį tinką. Fungicidai sukelia alergijas.
  5. Renovacija neturi būti nuostolinga. Pagal mūsų projektą, renovacija butų savininkams būtų siaubingai nuostolinga: virš 140 metų paprastasis apsimokėjimo laikas viršija priimtinas reikšmes apie 20 kartų, tai yra už kiekvieną sutaupytą Eur teks mokėti ~ 20 Eur išlaidų paskolai, eksploatacijai, remontams ir amortizacijai.
  6. Pagal ES direktyvas reikia renovuoti pačius neefektyviausius šiluminės energijos vartotojus, o mūsų namas sunaudojęs 7,2 kwh/m2/mėn. per tris priešprojektinius metus, priklauso patiems efektyviausiems šilumos naudotojams.
  7. Leidžiant ES lėšas, iškelti tikslai turi būti pasiekiami mažiausiai įmanomomis sąnaudomis ir racionaliausiu būdu. Mūsų namui yra iškeltas tikslas pasiekti C energetinio naudingumo kategoriją yra pasiektas ir viršytas be jokių išlaidų  - jau dabar esame B kategorijos namas ir dar jį norima renovuoti su maksimaliai įmanomomis finansinėmis sąnaudomis. Tai parodo kompleksinės renovacijos mūsų name absurdiškumą.

Mūsų name negalima  atlikti kompleksinės renovacijos virš 600 000 Eur  dėl šių priežasčių:

  1. Mažos namo šilumos sąnaudos ir galimas 4300 Eur sutaupymas nepateisina didelių kompleksinės renovacijos išlaidų.
  2. Faktinis paprastasis apsimokėjimo periodas lygus 159,3 metai yra absoliučiai nepriimtinas, taip pat nepriimtinas sufalsifikuotas 41,1 metų laikotarpis apie šešis kartus viršijantis normatyvinę septynių metų reikšmę.
  3. Apklijavus namą akmens vata ar putplasčiu, padengtu silikoniniu tinku, bus pažeistas blokų „kvėpavimo“ procesas – jų vėdinimas, kuris dabar vyksta į išorę, per vandens garams laidų 3 cm storio gelžbetonio sluoksnį. Dėl tokio apšiltinimo gali padidėti drėgmės kiekis blokų viduje ir akmens vatos ar putplasčio sluoksnyje, kas gali sukelti pelėsio plitimą, kuris suardys mechaniškai neatsparų keramzitą ir nuodys namo gyventojus. Butai bus pastoviai teršiami kancerogeninėmis mineralinės vatos dulkėmis dėl „kvėpavimo“ į vidų per nesandarias siūles, nes per silikoninį tinką ir dažus jos negalės pasišalinti į išorę.
  4. Namo blokų suvirinimo siūlių garantinis laikotarpis pasibaigė prieš 12 metų. Joms trūkinėjant, tarp blokų atsiranda didėjantys įtrūkimai, kurie gali būti nepastebėti dėl apklijuotų sienų ir dėl ko namo gyventojai gali turėti didelius nuostolius.
  5. Skaičiuojant diskontuotą apsimokėjimo laikotarpį, per metus susikaupiančios palūkanos viršys metinį išlaidų apšiltinimui sutapymą, net prie 150 000 Eur bendros investicijų sumos ir niekada neapsimokės.
  6. Negalima keisti mūsų name esančios vienvamzdės šildymo sistemos į dvivamzdę dėl šių priežasčių:
  7. Šiuo metu esanti vienvamzdė šildymo sistema yra sumontuota iš 3 mm sienelių storio plieninių vamzdžių, patikimai sujungtų suvirinimu arba sriegiu, per 42 eksploatacijos metus niekada neturėjo problemų.  Sistema nėra pažeista rūdžių ir dar gali tarnauti virš 100 metų, nes Kaune naudojamas korozijai trukdantis šarminis termofikacinis vanduo.
  8. Pastačius temperatūros reguliavimo ir apskaitos prietaisus, susidarys galimybė butų savininkams naudotis savo kaimynų šiluma ir pinigais dėl gelžbetoninių, šilumai laidžių perdengimų ir sienų tarp butų.
  9. Dėl neribojamų galimybių mažinti šilumą,  išorinės sienos gali būti sugadintos dėl nepakankamo šildymo ir gali supelyti iš vidaus.
  10. Dėl plonasienių ~ 1 mm storio sienelių vamzdžių panaudojimo ir jų nepatikimų jungčių padidės šiluminės sistemos avarijų ir didelių nuostolių butų savininkams tikimybė.
  11. Dešimtimis kartų padidės šiluminės sistemos eksploatacinės išlaidos dėl vamzdžių, jų jungčių, prietaisų tikrinimo, reguliavimo, remonto, keitimo. Šiuos darbus reikės atlikinėti ne tik įvykus gedimams, bet ir atliekant periodinę profilaktiką.

Pateiktos informacijos šaltiniai:

  1. Daugiabučio namo  atnaujinimo ( modernizavimo) projektas V.L. Žemkalnio g. 4, Kaunas. Dalis ekonominė – namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas 2017 06 20 Kaunas.
  2. Žurnalas „Savaitė“ 2016 10 13. 12 psl. A. Marcinkevičiaus straipsnis „Kas gali sumažinti sąskaitas už šildymą“ .

P.S        Skaitytojams kurie nėra ekonomikos , statybos ar energetikos specialistai ir abejoja dėl pateiktų faktų ar išvadų prašau pasikonsultuoti su šių sričių specialistais, kurie  nesuinteresuoti kompleksinių renovacijų darymu.

Pagarbiai –

Inžinierius ekonomistas Edvardas Dimša                       

                                           Kont.tel.  8 650 93993      

67-erių metų moteris susilaukė dukters: kūdikį vadina atsiųstu Dievo

Būtent tiek metų turinčiai kinei, vardu Tian, neseniai buvo atliktas Cezario pjūvis Dzaodžuango gimdymo namuose. Kūdikio moteris susilaukė padedama poros gydytojų. Tian dabar vadinama vyriausia moterimi, susilaukusia kūdikio Kinijoje. Dar visai neseniai šis rekordas priklausė Čangčūno miesto gyventojai, kuri 2016-aisiais, būdama 64-erių, taip pat tapo motina.

Tian vyras, 68-erių metų Huangas, sakė, kad pasaulio šviesą išvydusi duktė nėra planuotas kūdikis, ir tvirtino manąs, kad kūdikis atsiųstas iš dangaus. Vyras atskleidė, kad dukterį veikiausiai pavadins Tianci. Šis vardas, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „atsiųstas Dievo“. Huangas užsiminė, kad juodu su žmona jau turi du suaugusius vaikus ir keletą anūkų. Šią žinią perdavusioje Kinijos leidinio publikacijoje nurodoma, kad suaugę poros vaikai nebuvo ypač patenkinti, sužinoję, kad motina laukiasi.

Vadovaujantis Kinijos įstatymais, poroms leidžiama turėti ne daugiau kaip du vaikus, tačiau nuo tada, kai buvo atšaukta liūdnai pagarsėjusi vieno vaiko politika 2016-aisiais, vyriausybė ne taip griežtai prižiūri įstatymų vykdymą.

67-erių metų moteris susilaukė dukters: kūdikį vadina atsiųstu Dievo
© Vida Press

Tian prisipažino, kad, nors kūnas akivaizdžiai dar buvo pasirengęs išnešioti kūdikį, jai teko patirti įvairių nepatogumų. „Tai buvo skausminga, pernelyg skausminga, – sakė moteris. – Kartais nepajėkdavau atmerkti akių.“ Dėl senyvo amžiaus visą nėštumo laikotarpį moteris buvo akylai stebima medikų. Visgi 36-ą nėštumo savaitę buvo nutarta atlikti Cezario pjūvį.

Mažylė Tianci gimusi svėrė 2,6 kilogramo ir tuojau pat buvo perkelta į intensyvios priežiūros skyrių. Tian ir Huangas, anot žiniasklaidos pranešimų, jaučiasi puikiai. Tian patikino, kad abu su vyru yra pasiryžę išgyventi iki 110 metų ir patys išauginti jaunėlę savo dukrą.

Kad ir kaip būtų, Tian nėra vyriausia gimdyvė pasaulyje. Viena Indijoje gyvenanti moteris dukters susilaukė tada, kai pati buvo 75-erių, o jos vyras – 78-erių metų. Tokio tipo pasakojimai ypač greitai plinta socialiniuose tinkluose. Žmonės nepaliauja diskutuoti, ar etiška sulaukus tokio solidaus amžiaus gimdyti vaikus. Daugelis laikosi nuomonės, kad senyvo amžiaus žmonės tikrai nesugebės deramai pasirūpinti savo atžalomis ir jų išauginti, todėl vaikai neišvengiamai taps našlaičiais.

Patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas

Penktadienį, spalio 25 d. vykusiame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas, kuriame surinkti ir surašyti 23 seniūnijų prižiūrimi vietinės reikšmės keliai ir gatvės.


Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas yra tvirtinamas kasmet, siekiant aiškumo – sąraše surašant visų rajono seniūnijų esamus vietinės reikšmės kelius ir gatves yra aiškiau, už kurių kelių ir gatvių priežiūrą yra atsakingos Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijos. Kiekvienam vietinės reikšmės keliui ir gatvei suteikiamas numeris, tai palengvina kelių (gatvių) priežiūrą bei padeda pagerinti kontrolę sudarant remontuotinų kelių sąrašą.


Saugios infrastruktūros kūrimas išlieka vienu iš svarbiausių Savivaldybės prioritetų

Rajono kelių ir gatvių būklė yra viena iš aktualiausių problemų, nes tai tiesiogiai turi įtakos žmonių gyvenimo kokybę. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo laidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai priklauso valstybei, o vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės – savivaldybėms.

Iš viso Vilniaus rajone esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių, už kurių priežiūrą yra atsakingos Savivaldybės seniūnijos, ilgis siekia 2532,607 km. Deja, bet žvyrkeliai vis dar sudaro didžiausią dalį. Nemaža dalis automobilių kelių ir gatvių Vilniaus rajone priklauso valstybinės reikšmės keliams, kurių priežiūra, remontu, įrengimu rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Siekiant pagerinti kelių ir gatvių būklę reikalingos nemažos lėšos. Vilniaus rajono savivaldybės vadovybė deda visas pastangas, kad rajono viešoji infrastruktūra būtų saugi ir atitiktų gyventojų bei svečių poreikius ir tai daroma maksimaliai, kiek tik leidžia finansinės galimybės. Kiekvienais metais kelių priežiūros ir plėtros darbams skiriama vis daugiau lėšų iš Savivaldybės biudžeto, taip pat išnaudojamos visos galimybės gauti papildomą finansavimą iš valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajonas yra vienas iš didžiausių šalies rajonų bei kitaip nei kitose savivaldybėse, Vilniaus rajono gyventojų skaičius nuolat auga ir jau peržengia 100 tūkst., skiriamo finansavimo nepakanka. Vilniaus rajono savivaldybė spręsdama šią problemą yra kreipusi ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašant inicijuoti patvirtinto Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo pakeitimą, numatant papildomą eismo intensyvumo rodiklį priemiestinėms savivaldybėms, kuris mūsų Vilniaus rajonui yra ypač aktualus.


Savivaldybės dėmėsis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrai vis didesnis

Kiekvienais metais stengiamasi išasfaltuoti ir atnaujinti vis daugiau Vilniaus rajono kelių ir gatvių. Šiai dienai galime pasidžiaugti, kad iš gautų Kelių priežiūros ir plėtros programos skaičiuojamųjų ir tikslinių bei rezervo lėšų (5 559,5 tūkst. Eur) 2019 m. II ir III ketvirtyje buvo naujai išasfaltuota bei atnaujinta 10,124 km rajono kelių (gatvių).

Savivaldybė džiaugiasi, kad rajono gyventojai bei rajone veikiančios įmonės yra atsakingos ir supranta susisiekimo komunikacijų problemas, todėl kasmet vis aktyviau dalyvauja Savivaldybės programoje dėl kelių ir gatvių asfaltavimo ar žvyro dangos remonto darbų bendro finansavimo, t. y. kai 50 proc. darbų vertės padengia Savivaldybė, o likusią dalį – apmoka gyventojai ar verslo subjektai. 2019 m. pagal šią programą iš viso įgyvendinti ir dar įgyvendinami 19-os objektų asfaltavimo darbai, nutiesiant 10,287 km kelių ir gatvių (darbų suma siekia 2,52 mln. Eur). Lyginant su praeitais metais ši suma ženkliai išaugo – 2018 m. buvo įgyvendinti 13-os objektų darbai, nutiesiant 8,3 km kelių (gatvių).

Pasak Savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojo Michalo Kunickio, šiais metais pasinaudojant Savivaldybės programos galimybėmis buvo tvarkomi ne tik keliai, bet pvz., įrengtas Paukščių tako gatvės Didžiojoje Riešėje apšvietimas (apšviesta apie 600 m gatvės), o 2017 m. buvo išasfaltuota 605 m šios gatvės atkarpa. „Džiugu, kad kasmet atsiranda vis daugiau iniciatyvių rajono gyventojų, kurie aktyviai imasi tvarkyti savo gyvenamąją aplinką ir naudojasi teikiama parama. Savivaldybė savo ruožtu noriai prisideda prie kelių tvarkymo ar gatvių elementų įrengimo/rekonstravimo darbų 50-50 finansavimo“.

 Paukščių tako gatvės apšvietimas bei išasfaltuota gatvės atkarpa 

Plačiau susipažinti su minėta programa (Susisiekimo komunikacijų statybos, rekonstravimo ir remonto, dalyvaujant fiziniams ir juridiniams asmenims, tvarkos aprašu) galite čia. 

Pažymime, kad remiantis Vilniaus rajono seniūnijų seniūnų prašymais yra rengiamas vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių tiesimo bei remonto darbų planas, kuris tvirtinamas seniūnijos seniūnaičių sueigoje (Seniūnaičių sueigų protokolus dėl kelių rasite čia). Sudarant seniūnijų svarbių vietinės reikšmės kelių (gatvių) tiesimo bei remonto darbų planą, atsižvelgiama į kelių eismo intensyvumą, pradėtų darbų tęstinumą, visuomeninio transporto panaudojimo galimybes ir kt. Atrinkti objektai svarstomi išplėstinėse seniūnaičių sueigose, po to teikiama tvirtinti Tarybai. Sąrašas 2020 m. tvarkomų kelių ir gatvių bus patvirtintas ir paskelbtas kitais metais.

Informuojame, kad aktualią ir išsamią informaciją apie Vilniaus rajono kelius ir gatves galite rasti Savivaldybės internetiniame puslapyje www.vrsa.lt, rubrikoje Keliai ir gatvės. Čia rasite seniūnaičių sueigos protokolus ir minėtą Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą bei kiekvienais metais tvirtinamą sąrašą, pagal kurį vykdomas vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimas, taisymas (remontas), priežiūra bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas.
 
JAV profesorius įvardijo didžiausias mūsų ydas ir pateikė veiksmų planą, kaip nemirti nuo širdies ligų

Profesorius dr. Williamas S. Harrisas yra vienas žymiausių ir dažniausiai cituojamų ekspertų pasaulyje. Profesorius per 39 karjeros metus yra parašęs arba bendradarbiavo rašant virš 360 mokslinių straipsnių širdies ligų diagnozavimo ir prevencijos, organizmo atsparumo ir omega-3 rūgšties temomis. 2004 metais su kolegomis sukūrė omega-3 indekso testą, kuris, anot mokslininkų, padeda efektyviau nei cholesterolio testas nustatyti širdies ligų susirgimų riziką ateityje. Prof. Harrio tyrimus ne kartą finansavo JAV Nacionalinis Sveikatos Institutas. Šiuo metu prof. W. Harris vadovauja „OmegaQuant Analytics“ laboratorijai bei dėsto Pietų Dakotos Sanfordo Medicinos mokykloje.

Pateikiame interviu su profesoriumi apie širdies ir kraujagyslių ligas:

– Profesoriau, ką galite pasakyti apie Lietuvos gyventojų mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Europos ir pasaulio kontekste?

– Remiantis 2016 m. Eurostato duomenimis, Lietuvoje užfiksuotas didžiausias mirtingumas nuo šių ligų iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių. Vienam milijonui Lietuvos gyventojų tenka 5 610 mirčių, sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų. Tai – labai didelis skaičius!

2016 m. standartizuoti mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ES duomenys (širdies smūgio sukeltų mirčių skaičius milijonui gyventojų)

2016 m. standartizuoti mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ES duomenys
2016 m. standartizuoti mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ES duomenys
© DELFI

Po Lietuvos rikiuojasi Latvija (4 000 mirčių milijonui gyventojų) ir Vengrija (3 670). Mažiausias širdies ir kraujagyslių ligų sukeltų mirčių skaičius užfiksuotas Prancūzijoje (470 mirčių milijonui gyventojui), Nyderlanduose (580) ir Ispanijoje (640) (European Comission, “Eurostat: 1 in 8 deaths due coronary heart diseases”). Remiantis kitu rastu duomenų šaltiniu, praėjusiais metais (2018 m.) Lietuvoje mirė 39 574 žmonės. Daugiau nei pusė (55,4 proc.) – nuo širdies ir kraujagyslių ligų (Health Information Centre of Institute of Hygiene, „Causes of death")

– Lietuvoje žmonės dažniausiai miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kokios, jūsų nuomone, yra pagrindinės šios tendencijos priežastys?

– Na, nelengva atsakyti į šį klausimą, tačiau, remdamasis rastais duomenimis apie Lietuvą, galėčiau nurodyti šiuos pagrindinius rizikos veiksnius: rūkymas, netinkami mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, aukštas kraujo spaudimas, aukštas cholesterolio lygis, gausus alkoholio vartojimas, psichinis ir socialinis stresas. Nors lietuviai žino sveikos mitybos ir gyvensenos principus, tačiau ne visada jais vadovaujasi.

Kitas svarbus veiksnys gali būti nepakankamas omega-3 riebalų rūgščių turinčių maisto produktų vartojimas. Remiantis Sveikatos parametrų ir vertinimo instituto radijo dažnio abliacijos koeficientu, dėl nepakankamo omega-3 riebalų rūgščių turinčių maisto produktų vartojimo 2017 m. Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos mirė 1 662 žmonės. Omega-3 riebalų rūgščių trūkumo sukeltos išeminės širdies ligos mirtingumas yra didesnis tarp vyresniojo amžiaus Lietuvos gyventojų. 15–49-erių metų amžiaus grupėje mirtingumas yra mažiausias: 3,58 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šioje amžiaus grupėje 44 žmonės mirė nuo išeminės širdies ligos, kurią sukėlė omega-3 riebalų rūgščių trūkumas. 50–69-erių metų amžiaus grupėje mirčių skaičius išaugo iki 323. Tai atitinka 42,45 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų. 70-ies metų amžiaus ir vyresnių žmonių grupėje užfiksuotos 1 278 mirtys, arba 321,29 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Antrą vietą pagal mirtingumą užima augliai. Regis, širdies ir kraujagyslių ligos žmones užklumpa nepriklausomai nuo aplinkybių. Širdies ir kraujagyslių ligos taip pat gali būti genetiškai paveldimos.

Omega-3
Omega-3
© Shutterstock

– Ar galima teigti, kad širdies ir kraujagyslių ligoms lengviau užkirsti kelią nei onkologiniams susirgimams?

– Manau, kad galima. Apie širdies ir kraujagyslių ligų priežastis žinome kur kas daugiau nei apie vėžį, taigi, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos paprastai yra kur kas geresnės nei vėžio. Be to, širdies ir kraujagyslių ligos dažniausiai lengviau gydomos nei vėžys, kurio yra įvairių rūšių. Viena vertus, galima pakeisti savo gyvenimo būdą, siekiant sumažinti riziką susirgti vėžiu. Pavyzdžiui, mesti rūkyti (atsisakę šio žalingo įpročio taip pat sumažinsite širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę – dviguba nauda!). Kita vertus, skirtingai nei širdies ir kraujagyslių ligų atveju (statinai blogojo cholesterolio kiekiui mažinti, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, beta blokatoriai kraujo spaudimui mažinti ir kt.), nėra prevencinių vaistų nuo vėžio.

– Viena iš jūsų mokslinių tyrimų sričių yra širdies ir kraujagyslių ligų prevencija. Kokius veiksmus reikia atlikti, norint tinkamai užkirsti kelią šioms ligoms? Nuo ko pradėti?

– Širdies ir kraujagyslių ligas sukelia daug veiksnių. Kai kurie iš jų yra genetiniai, kiti – aplinkos (gyvenimo būdas, mityba, stresas, fizinis aktyvumas, rūkymas ir t. t.). Genetinių rizikos veiksnių pakeisti nepavyks (bet jau kol kas!), tačiau kitus – galima. Labai svarbu sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir kraujo spaudimą (jeigu per aukštas). Mano kompetencijos sritis – omega-3 riebalų rūgštys (jų gausu žuvų taukuose, menkių kepenyse ir kt.). Esu įsitikinęs, kad per mažas omega-3 riebalų rūgščių kiekis kraujyje yra dar vienas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Laimei, jį galima gerokai paprasčiau sumažinti nei kraujo spaudimą ar cholesterolio kiekį, nes nereikia jokių vaistų. Tiesiog valgykite daugiau maisto produktų (ypač riebių žuvų), sudėtyje turinčių omega-3 riebalų rūgščių, arba gerkite specialius maisto papildus (žuvų taukai, menkių kepenų taukai, tam tikrų dumblių preparatai, krilių taukai ir kt.) ir greitai padidinsite vadinamąjį omega-3 riebalų rūgščių koncentracijos kraujyje indeksą. Šis indeksas yra susijęs su kraujo tyrimu, kurį sukūrėme maždaug prieš 15-ą metų (jam atlikti užtenka lašelio kraujo). Jis parodo, kiek jūsų kraujyje ir audiniuose yra omega-3 riebalų rūgščių. 4–5 proc. yra gana dažna koncentracija Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Europoje, tuo tarpu Korėjos ar Japonijos gyventojams būdinga 9–11 proc. koncentracija. Mes manome, jog optimali omega-3 riebalų rūgščių koncentracija kraujyje yra 8–12 proc.

William S. Harris
William S. Harris
© DELFI / Andrius Ufartas

– Ar derėtų vartoti širdies darbui gerinti skirtus maisto papildus? Kokie yra geriausi?

– Jei žmonės valgytų daugiau riebių žuvų (lašišų, silkių, skumbrių, sardinių, tunų), praktiškai nebereikėtų gerti maisto papildų. Vis dėlto, jei nevalgote žuvies tiek, kiek valgo japonai (penkis kartus per savaitę), be maisto papildų greičiausiai neišsiversite, jei norite, kad jūsų omega-3 riebalų rūgščių koncentracijos kraujyje indeksas būdų optimalus. Kalbant apie šią papildų kategoriją, geriausiai tinka tie gaminiai, kurių sudėtyje yra didžiausias eikozapentaeno rūgšties ir dokozaheksaeno rūgšties kiekis. Veiksmingos tiek kapsulės, tiek skysti taukai.

– Jauniems žmonėms neretai sunku išlaikyti motyvaciją prižiūrėti savo organizmą, kai jaučiasi sveiki. Ar yra konkretus amžius, kurio sulaukus būtina pradėti rūpintis savo širdies sveikata?
– Kalbant apie omega-3 riebalų rūgštis, manyčiau, kad net naujagimiams yra naudinga su maistu gauti eikozapentaeno rūgšties ir dokozaheksaeno rūgšties. Sutinku dėl jaunų žmonių įsitikinimo, jog yra nepažeidžiami, ir nenori imtis veiksmų sumažinti sunkių ligų riziką ateityje. Nežinau, kaip juos motyvuoti. Tai ne mano sritis. Žinau tik tiek, kad yra įrodymų, patvirtinančių maisto papildų su omega-3 riebalų rūgštimis naudą ir vaikystėje, ir paauglystėje, ir sulaukus pilnametystės, ir vėlesniais gyvenimo etapais. Derėtų pasirinkti labiausiai patinkantį variantą: valgyti daugiau žuvų ir kitų maisto produktų, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių (pienas, kiaušiniai, kai kurių rūšių duona ir kt.) arba gerti maisto papildus.

– Dauguma žmonių tikriausiai galvoja, kad matuoti kraujo spaudimą turėtų tik pagyvenusieji. Kada reikėtų pradėti reguliariai matuoti kraujo spaudimą?

– Neabejoju, jog dar paauglystės pradžioje išmatuotas kraujo spaudimas leistų nustatyti žmones, kuriems senatvėje gresia kraujo spaudimo problemos.

JAV profesorius įvardijo didžiausias mūsų ydas ir pateikė veiksmų planą, kaip nemirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų
© Shutterstock

– Kartu su bendradarbiais sukūrėte omega-3 riebalų rūgščių koncentracijos kraujyje indekso tyrimą, kuris, anot mokslininkų, padeda nustatyti širdies ligų riziką ateityje. Kaip jis gali padėti paprastam žmogui?

– Tyrimo koncepciją parengėme 2004 m. kartu su kolega Clemensu von Schacky, o vėliau sukūrėme ir kraujo tyrimą (jį galima atlikti naudojant įprastą kraujo mėginį ar net išdžiuvusio kraujo dėmę). Paėmus kraujo namuose, mėginys nusiunčiamas į laboratoriją analizei atlikti. Vėliau tiriamas asmuo gauna elektroninę ataskaitą. Optimali arba planinė reikšmė yra 8 proc. ar daugiau. Jeigu jūsų omega-3 riebalų rūgščių koncentracijos kraujyje indeksas yra žemesnis, reikia valgyti daugiau žuvų ir (arba) gerti papildus su eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgštimis. Lietuviai gali užsisakyti tyrimą apsilankę interneto svetainėje, tačiau kol kas rezultatai pateikiami tik anglų kalba.

– Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, regis, yra labai daug priemonių, kurių galima imtis. Galbūt galėtumėte pateikti trumpą santrauką ar patarimų, ką vertėtų daryti?

Taip, širdies ir kraujagyslių ligos yra sudėtingos, turi daug skirtingų rizikos veiksnių. Jei reikėtų išvardyti veiksmus, kuriuos būtina atlikti norint sumažinti riziką, pradėčiau nuo:

  • omega-3 riebalų rūgščių koncentracijos kraujyje indekso padidinimo iki 8 proc. ar daugiau! Nereikia jokių vaistų – tik pakoreguoti mitybą ir (arba) maisto papildų vartojimą.
  • Taip pat patarčiau mesti rūkyti, jei rūkote! Atsisakę tabako gaminių, gerokai sumažinsite riziką.
  • Taip pat reikia sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje arba kraujo spaudimą, jeigu yra per didelis. Tam turėsite numesti svorio ir pagerinti mitybą (taip pat nepamirškite labiau riboti druskos kiekį) arba vartoti vaistus. Jei sergate antro tipo cukriniu diabetu, atsikratę kelių nereikalingų kilogramų stipriai pagerinsite savo sveikatos būklę. Žinoma, galite vartoti vaistus, mažinančius cukraus kiekį kraujyje.
  • Taip pat labai svarbu reguliariai mankštintis, užteks bent išeiti pasivaikščioti.


Negalite pakeisti savo genų ar šeimos narių ligų istorijos, tačiau pirmiau išvardyti veiksmai padės gerokai sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis!

Kam dėti riešutus ir cinamoną į slyvų džemą?

Ingredientai

  • 1 kg slyvų
  • 4 stiklinės cukraus
  • 1 stiklinė graikiškų riešutų
  • 2 cinamono lazdelės arba 0,5 arbatinio šaukštelio malto cinamono
  • 2 valgomieji šaukštai konjako

Paruošimas

  1. Nuplautas slyvas perpjauk per pusę ir pašalink kauliukus. Užberk uogas puse cukraus ir palik 3 val.
  2. Kai uogos išleis sultis, sudėk likusį cukrų, cinamono lazdeles ir pastatyk puodą ant ugnies. Užvirink sirupą ir išjunk.
  3. Palik būsimą uogienę 8 val arba geriau nakčiai. Slyvos permirks cukraus sirupu ir cinamonu ir gerai laikys formą.
  4. Ryte pastatyk uogienę ant lėtos ugnies. Kol ji užvirs, paruošk riešutus.
  5. Lengvai apkepink juos ant sausos keptuvės, suvyniok į sausą rankšluostį ir patrink vieną į kitą. Taip pasišalins nereikalinga luobelė ir riešutai bus žymiai skanesni.
  6. Į verdančią uogienę įdėk riešutus, kojaką ir virk 20 min. Nepamiršk nuiminėti putų.
  7. Išimk cinamono lazdeles, išpilstyk karštą uogienę į sterilizuotus stiklainius ir iškart užsuk dangteliais. Apversk stiklainius dugnu aukštyn ir apkamšyk antklode 24 val.

Tai jums tikrai patiks!

 6 dalykai, kuriuos išmetę iš namų galite prisišaukti bėdą

Yra daiktų, kurie, pagal Feng-šui, energetiškai susiję su būstu ir jo gyventojais. Jei tokie daiktai pateks į svetimas rankas arba tiesiog bus išmesti į šiukšliadėžę, tai gali sukelti nemalonias pasekmes – energijos praradimą, gyvenimiškas nesėkmes, galvos skausmus, chroniškas ligas, rimtus susirgimus.

Tai ko gi negalima išmesti iš namų, norint išvengti rimtos bėdos?

Nagai ir plaukai

Plaukai ir nagai tiesiogiai susiję su žmogumi, jų nešiotoju, energokanalais. Todėl kaip tik per šiuos „kūno gabalėlius“ paprastai atlieka įvairius ritualus ir magišką įsikišimą.

Išmesti nagus ir plaukus, žinoma, reikia. Bet verta tai daryti teisingai – taip, kad niekas nerastų ir nesuprastų. Geriausia sudeginti, bet tai ne visada įmanoma. Todėl plaukus ir nagus reikia gerai susmulkinti ir suvynioti į popierių.

Duona

Duona visada buvo pritekliaus ir turto simboliu. Tai šventas maistas. Duonos negalima išmesti iš namų – taip tu išprovokuosi pinigų energijos nuotėkį iš būsto. Jei visgi reikia atsikratyti duonos, tai geriau ją sutrupinti ir sulesinti paukščiams ar sušerti gyvūnams. Tokiu būdu tu neišmesi duonos, o pasidalinsi ja su kitais.

Druska

Druskos taip pat negalima išmesti. Ir ypač negalima skolinti druskos. Tai atneša nesėkmes ir užtraukia negatyvą šeimai ir sau. Todėl druska galima arba dalintis, arba dovanoti.

Laikrodis

Laikrodis simbolizuoja laiką. Kai tu išmeti laiką, tu išmeti ir savo gyvenimo metus. Taip pat laikrodis energetiškai susilieja su vieta, kurioje būna ilgą laiką. Todėl išmesdama jį, tu užtrauki šeimai nesėkmes ir nelaimes, išmeti šeimos laimę ir gyvenimo metus.

Išmesti galima tik tą laikrodį, kuris beviltiškai sulūžęs ir jo jau neįmanoma pataisyti. Visus likusius laikrodžius reikia taisyti, kol tai įmanoma.

Dėl šios priežasties negalima ir dovanoti laikrodžio. Kai tu dovanoji laiką, tu atiduodi savo gyvenimo metus.

Piniginė

Piniginė – tai pinigų energijos koncentracijos vieta. Ji yra pinigų talismanas. Todėl senos nudėvėtos piniginės atsikratyti reikia teisingai.

Jei tu nusipirkai naują piniginę, tai dienos bėgyje nešiok su savimi abi pinigines – naujoji „pripras“ prie šeimininko, o senoji nutrauks ryšį.

Paskui seną piniginę dar savaitę laikyk namie su viena nedidele kupiūra viduje. Šiai kupiūrai ji atiduos pinigų energijos likučius. Po savaitės įdėk pinigėlį į naują piniginę, o senos gali dabar atsikratyti. Bet geriausia ją naudoti toliau. Pavyzdžiui, užrašų, kortelių ar kitų smulkmenų laikymui.

Fotografijos

Jos yra tiesioginis ryšys su tais, kas jose įamžintas. Galima išmesti tik tas fotografijas, kuriose pavaizduoti žmonės nėra tavo giminaičiai. Fotografijoje taip pat neturi būti nieko iš artimųjų ir tavęs pačios.

Net jei tau nepatinka foto, net jei tu seniai nebendrauji su tuo žmogumi arba tu su juo baisiai susipykusi, neišmesk šios fotografijos. Paslėpk ją kuo toliau, nežiūrėk į ją, bet neišmesk. Galima išmesti tik priešų nuotraukas ir tau nepažįstamų žmonių, svetimų nuotraukas.

 15 gudrių psichologinių triukų, kuriuos naudinga žinoti kiekvienam

  1. Kai juokiasi žmonių grupė, kiekvienas instinktyviai žvelgią į tą, kuriam labiausiai simpatizuoja, arba į tą asmenį, su kuriuo norėtų suartėti.
  2. Jeigu nervinatės prieš atsakingą darbą, reikalaujantį ypatingo susikaupimo, pasinaudokite kramtomąja guma arba valgykite ką nors. Kramtydami galėsite nusiraminti, kadangi valgymas pasąmonei asocijuojasi su saugumo pojūčiu, nes paprastai kai valgome, jaučiamės saugūs.
  3. Kai ant jūsų kažkas pyksta ar rėkia, likite ramus. Galbūt tuo dar labiau įsiutinsite priešininką, bet po to šis žmogus pajus stiprų kaltės jausmą dėl savo netinkamo elgesio.
  4. Jeigu pašnekovo atsakymas jums nepatinka ar jaučiate, kad jis nėra nuoširdus arba pernelyg išsisukinėja, neklauskite antrą kartą. Tik pažvelkite atidžiai pašnekovui į akis. Jis greičiausiai supras, kad duotas atsakymas nepatenkino pašnekovo, tada jis bus priverstas pratęsti pokalbį.
  5. Veido išraiška. Ne tik emocijos veikia mimiką, bet ir mimika – emocijas. Atgalinis ryšys veikia praktiškai be gedimų, taigi, jei norite pasijusti laimingi, plačiau ir dažniau šypsokitės. Netrukus imsite šypsotis visai nuoširdžiai.
  6. Geriau nevartokite kalboje ir laiškuose… Kur tik įmanoma, stenkitės nepradėti sakinių žodžiais: „Aš manau…“, „Man atrodo…“ Tai yra savaime suprantama iš jūsų kalbos, bet pašnekovui be reikalo įteigiate, kad nepasitikite savimi.
  7. Prieš svarbų interviu, pokalbį ar  pasitarimą įsivaizduokite, kad pašnekovas yra jūsų senas draugas. Nuo mūsų pačių beveik visuomet priklauso, kaip suvokti situaciją. Taip pasijusite laisviau ir mažiau jaudinsitės.
  8. Jeigu išmoksite reikšti daugiau džiaugsmo dėl susitikimo su žmogumi, tai po kurio laiko pradėsite džiaugtis kiekvieną kartą, kai jį pamatysite. (Beje, šunys nuolat taip daro su žmonėmis).
  9. Žmonės bus linkę leistis į mažesnius kompromisus, jeigu prieš tai mums nusileido.
  10. Nemažai naudingos informacijos galima sužinoti iš fiziologinės streso išraiškos, kuri daug kuo panaši į džiaugsmingo susijaudinimo simptomus: pasunkėjęs kvėpavimas, padažnėję pulsas ir pan. Jeigu pavyks pažvelgti į stresinę situaciją kaip į iššūkį, neigiamas streso efektas sumažės.
  11.  Daugeliui iš mūsų teko dalyvauti susirinkimuose, situacijoje, kai buvo pagrindo sulaukti kritikos savo atžvilgiu. Dažniausiai žmonės  neatskiria paprasto pasitikėjimo savimi nuo to, kad jūs iš tikrųjų nusimanote apie reikalą. Jeigu visa savo išvaizda parodysite, kad esate įsitikinę savo veiksmais, žmonės bus nusiteikę palankiai.
  12. Dauguma žmonių neatskiria puikumo nuo pasitikėjimo savimi. Jei išmoksite savo išvaizda pademonstruoti pasitikėjimą, tai galėsite pritraukti prie savęs daugiau žmonių.
  13. Geras patarimas dirbantiems aptarnavimo sektoriuje: jeigu jums tenka daug dirbti su žmonėmis, pasikabinkite už nugaros veidrodį. Dauguma klientų ims elgtis mandagiau – juk niekas nenorės matyti savęs pikto ir susierzinusio.
  14. Puikus triukas – pabandykite susipažinę su žmogumi atkreipti dėmesį į jo akių spalvą. Žvilgsnių kontaktas padidins tikimybę pajusti abipusę simpatiją.
  15. Pirmą pasimatymą geriausia surengti tokioje vietoje, kur galėtumėte patirti daugiau teigiamų emocijų. Vėliau jūs asocijuositės pašnekovui su maloniais įspūdžiais.

 Žaneta Petrulionienė, Edita Gavelienė

Gydytojos paaiškino, kaip vandens stiklinė prieš miegą gali išgelbėti jūsų gyvybę: didžiausias pavojus tyko ryte

Per mažas vandens kiekis – rizika net ir infarktui

„Mūsų kūne yra 5 litrai kraujo. Galite įsivaizduoti – širdis susitraukia maždaug 100 tūkstančių kartų per parą ir pumpuoja apie 8 tūkstančius litrų kraujo. Kraujo tūrio sumažėjimas organizme gali būti dramatiškai pavojingas“, – „Žinių radijo“ laidai „Sveikatos laikas“ pasakojo profesorė Ž. Petrulionienė.

Klausykite visą radijo laidą:

Nuo skysčių kiekio organizme priklauso trombozės rizika ir kraujospūdis. Jei mums trūksta vandens, prasideda širdies veiklos padažnėjimas – širdis bando kompensuoti trūkumą ir atsiranda tachikardija, permušimai, galvos svaigimas, silpnumas.

Iš pradžių kraujospūdis gali kilti, bet, kai organizmas pasiekia tam tikrą skysčių trūkumo ribą, spaudimas dramatiškai nukris. Tada žmogui gali ne tik apsvaigti galva, bet kyla rizika ir prarasti sąmonę.

„Infarkto ir insulto rizika pati didžiausia yra ryte – nuo 6 val iki vidurdienio. Taip pat yra pastebėta, kad vyresnio amžiaus žmonės vakarais vengia gerti skysčius, nes nenori keltis naktį į tualetą, tokiu atveju infarkto ir insulto rizika dar labiau padidėja“, – sakė profesorė.

Skysčių vartojimą reikia paskirstyti visai dienai tolygiai – negerti visos normos vandens tik ryte, bet būtinai nepamiršti stiklinės vandens prieš miegą.

„Reanimacijos palatose neretai matau tokius atvejus, kai karštą dieną, užsiėmus dideliu fiziniu krūviu ar sėdint nevėdintoje patalpoje ir dėl per mažo kiekio vandens organizme įvyksta kraujagyslių trombozė“, – kalbėjo gydytoja kardiologė.

Kartais patys to nežinodami vandenį iš organizmo išvarome, mat visi gėrimai, kurie turi kofeino, turi būtent tokį poveikį. Išgėrus tokių gėrimų, vandens kiekį turime kompensuoti papildomai. Kava be kofeino ne išimtis – nors skysčius išvaro ir ne taip stipriai, bet tokį darbą irgi atlieka. Reikia nepamiršti, kad kofeino yra ne tik kavoje, bet ir energetiniuose gėrimuose.

„Labai dažnai žmonės, kalbėdami apie vandenį, prie jo normos priskiria ir kitus skysčius, kuriuos geriame. Vis dėlto reikia atskirti, kad kalbėdami apie vandenį, negalvojame apie jokius kitus skysčius, tik apie gryną vandenį“, – sakė dietologė E. Gavelienė.

Gydytojos paaiškino, kaip vandens stiklinė prieš miegą gali išgelbėti jūsų gyvybę: didžiausias pavojus tyko ryte
© Shutterstock

Vandens reikėtų išgerti tiek, kiek reikia būtent asmeniškai mums: paskaičiuojant normą sau pagal ūgį arba dienos kalorijų normą. Vienam žmogaus ūgio centimetrui reikia 10 ml vandens. Jei žmogaus ūgis 170 cm, tai minimalus kiekis vandens, išgeriamo per parą turėtų būti 1 l 700 ml.

Skaičiuojant pagal kalorijas: jei žmogui per dieną reikia 2000 kilokalorijų, jis turėtų išgerti 2 l vandens.

Tėvų klaida – vaikams vietoje vandens kiti gėrimai

Pasak „Žinių radijo“ pašnekovių, spręsti, ar mums trūksta vandens vadovaujantis vien troškuliu, negalima. Jį pajaučiame tik tada, kai netenkame daugiau nei 2 proc. vandens. O netekę daugiau nei 4 proc. galime pradėti jausti raumenų silpnumą.

Troškulio ir alkio centrai mūsų smegenyse yra vienas šalia kito, todėl neretai jausdami alkį iš tiesų tiesiog norime atsigeri vandens.

„Tėvai dažnai daro klaidą nuo pat vaikystės savo atžalas pratindami gerti ne vandenį, o kitus gėrimus. Tačiau turėtų būti atvirkščiai. Kalbant apie senyvo amžiaus žmones, būna, kad jie nejaučia troškulio ar alkio, todėl jiems itin akylai reikėtų stebėti, kiek per dieną išgeria vandens“, – sakė dietologė.

Gydytoja pastebi, kad kai kurie žmonės specialiai geria mažiau vandens, jog būtų patogiau gyventi – nereikėtų taip dažnai lakstyti į tualetą. Tačiau, jei iš tiesų rūpi sava sveikata, tokie dalykai neturėtų suktis galvoje. Šlapintis moteris turėtų kas 2-3 valandas, vyrai kas 4 valandas.

Lietuviai turėtų jaustis gyvenantis rojaus kampelyje, mat nustatyta, kad iš visų Europos sąjungos šalių švariausias vanduo yra Danijoje ir Lietuvoje.

„Turime didžiulę gamtos dovaną, kad galime gyventi aplinkoje, kurioje toks švarus vanduo. Aš pati savo darbo vietoje ir namuose stengiuosi gerti vandenį iš krano ir visiems tą rekomenduoju. Mineralizuotas vanduo gali sudaryti dalį kiekio paros vandens normos, tačiau, kai žmogus intensyviai sportuoja ir daug prakaituoja, vandenį praturtinti mineralais vertėtų“ – pasakojo E. Gavelienė.

Vanduo su angliarūgšte prailgina jo galiojimo laiką bei pagerina skonį. Pati angliarūgštė nėra visai svetima mūsų organizmams, bet per didelis jos kiekis, ypač žmonėms, kurie turi jautresnę virškinimo sistemą, gali pakenkti.

Kokie požymiai praneša, kad trūksta vandens? Širdis, bandydama kompensuoti kraujo trūkumą kūne, pradeda plakti greičiau, prasideda tachikardija. Tada pradeda džiūti burna, atsiranda sausų akių pojūtis, galvos svaigimas. Kuo daugiau netenkame skysčių, simptomai sunkėja.

„Vandenį pašaliname ne tik su šlapimu, kuris tampa tamsus, kai stinga skysčių, bet ir per žarnyną, taip pat kvėpuojant, per odą prakaituodami“, – sakė profesorė Ž. Petrulionienė.

Daugiau vandens reikėtų vartoti kardiologinių problemų turintiems pacientams, ypač senyvo amžiaus žmonėms, nes jie tai neretai pamiršta.

„Žmonėms, kurie serga nutikimu, reikėtų vartoti daugiau vandens. Vis dėlto jie kaip tik jo vartoja mažiau, nes dažnai skundžiasi tinstančiomis kojomis. Tačiau tai neteisingas mąstymas ir būtinai reikia pradėti jį gerti. Buvę tokių atvejų, kad žmogus pradeda dėmesingiau rinktis maistą, gerti daugiau vandens ir kūno masė susireguliuoja, o tinimai išnyksta“, – patarė dietologė.

Istorikas Marius Vyšniauskas: Istorinė amnezija arba tauta, atsisakanti savo praeities
 
Jano Mateikos paveikslas "Liublino unija"
© Dorota Awiorko, Muzeum Lubelskie w Lublinie

Antai, šių metų pradžioje Izraelio premjerui pareiškus norą perkelti Vilniaus Gaono palaikus į Jeruzalę, lietuvių komentatoriai ūžė. Ironiška, bet daugelis siūlė kuo greičiau atiduoti Gaoną, mat Lietuvai šios personos nereikia. Toks požiūris ne tik kuria moralinį skurdą, bet skleidžia neigiamą komunikaciją užsieniui.

Kitaip tariant, lietuviai pasirodo kaip tauta, nesuvokianti savo istorijos svarbos regioniniu mastu. Nors atvirai, Vilnius yra vienintelis Europos (jei ne pasaulio) miestas, kur rasite dalį šalies okupavusio bei visuomenę suskaldžiusio maršalo Juzefo Pilsudskio kapą. Įsivaizduokite, jei Budapešte visi džiaugtųsi turį Suleimano Didžiojo kapą ar Indija didžiuotųsi Roberto Klaivo kapaviete. Šie žmonės minimoms tautoms atnešė vien skausmą ir pažeminimą. Tad mūsų situacija lyg dvi obuolio pusės, viena vertus, siekimas atsikratyti istorinėmis figūromis, kuriomis išties verta didžiuotis, bet kitą vertus, abejingumas istoriniam teisingumui. Beje, o gal verta surengti širdžių mainus, t. y. J. Pilsudskio širdį išmainyti į Pažaislio vienuolyno fundatorės Klaros Izabelės de Mailly Lascaris Pacienės širdį, 1832 m. išvežtą iš vienuolyno ir dabar saugomą Bielianų vienuolyno bažnyčioje (Varšuvoje)?

Vis dėlto kiek lietuviams realiai svarbi istorija rodo interneto platybės bei kai kurių muziejų veikla. Internetinė enciklopedija „Wikipedia“ yra tartum neoficialus valstybės veidrodis. Ji pateikia faktologines žinias apie šalį, pristato žymius asmenis ir pan. Bet, kita vertus, tai palanki dirva iškraipyti istoriją, demonstruoti nacionalizmą ir klaidinti užsienio skaitytojus. Atsiverskite lenkiškus, baltarusiškus „wiki“ puslapius apie garsius Lietuvos asmenis ir nustėrsite. Tų, kurių lenkai nepavertė „etniniais savo tautiečiais,“ pasisavino baltarusiai. Šmaikštaujant galima pasakyti, jog lietuviais beliko tik A. Strazdas, M. K. Čiurlionis ir A. Smetona, o ATR apskritai lenkiškas darinys. Tą, beje, grindžia angliško puslapio (kuruojamo lenko, pasivadinusio Oliszydlowski, ir garsėjančio rėksmingais išsišokimais) pateikta citata: „šiandien Lenkijos respublika laiko save ATR įpėdine, o Lietuvos Respublika šioje sąjungoje įžvelgia tik neigiamą pusę.“

Maža to, jei bandoma šiuos tekstus taisyti ūmai susiduriama su itin agresyviais ir ne-lenkiškos istoriografijos nepripažįstančiais, moderatoriais. Jų pagrindinis tikslas – pateikti visą ATR bei XIX a. istoriją per lenkišką prizmę, kurioje kitos tautos ištirpsta. Trumpiau tariant, jei „wiki“ tekstai apie Britų imperiją mini „anglo-indų,“ „anglų-amerikiečių“ tapatybes, tai lenkiški – unikalią ATR tapatybę nutyli. O ką jau kalbėti apie garsų XVIII-XIX a. lietuvių menininką, didiką. Vienas mane užsipuolęs lenkų moderatorius teigė, jog „visos lietuvių knygos buvo lenkiškos, todėl jūs neturite savo istorijos.“ Tuo tarpu kitas aiškino, jog didikai lietuviais būti negali, mat lietuviškai nekalbėjo. Šias įžvalgas, manau, džiugiai palaikytų kai kurie Lietuvos istorijos instituto ekspertai. Taigi, jei manote, kad į „wiki“ tekstų modifikacijas neverta kreipti dėmesio, tai nejausite, kai vieną dieną atsibusite be reprezentacinio šalies įvaizdžio.

Komentatorių pavyzdžiu seka ir valstybiniai Lenkijos muziejai. Štai, Čartoriskių muziejus Pulavuose prieš kelerius metus socialiniame tinkle Facebook minėdamas Salaspilio mūšį teigė, jog tai buvo lenkų ir švedų kautynės. Pasiteiravus, o ką tuomet veikė lietuviai, gautas ironiškas atsakymas, esą „taip, žinoma, ten buvo ir lietuvių.“ Nors aprašas liko nepakeistas. Tuo tarpu šių metų vasarą Varšuvos rūmuose organizuota paroda apie XVI-XVII a. brangenybes turėjo du skirtingus pavadinimus. Angliškame variante, ji vadinta „brangakmeniai ir papuošalai Lenkijos-Lietuvos Respublikoje,“ o lenkiškame – „brangakmeniai ir papuošalai Lenkijoje.“ Be to, šis muziejus socialiniuose tinkluose pristatydamas ATR valdovus visada mini juos esant tik lenkų monarchais (esą, taip trumpinamas valstybės pavadinimas). Beje, nedera pamiršti Paryžiuje Saint Germain des Pres bažnyčioje esančio valdovo Zigmanto Kazimiero Vazos širdies kapo, šalia kurio pritvirtinta lentelė su Erelio herbu skelbia asmenį buvus tik Lenkijos valdovu (netgi ne ATR). Visa tai kertasi su pamatiniu Liublino unijos teiginiu, jog naują valstybę „sukūrė dvi tautos, lenkai ir lietuviai.“ Be to, neigia Lenkijos publicisto Jerzy Giedroyc nuolat kartotą mintį, jog „lenkai yra skolingi lietuvių tautai dėl ištikimybės ATR istorijos palikimui.“ Tad lenkų istorinis suvokimas bei lietuvių akademikų abejingumas stebina.

Visgi siekiant rasti Lietuvos eliminavimo bruožų toli ieškoti nereikia. Tuo užsiima dvi mūsų šalies rytuose veikiančios įstaigos: Vladislovo Sirokomles muziejus ir Jašiūnų dvaro muziejus. Kodėl? Užtenka peržvelgti jų paskyras socialiniuose tinkluose, jog kiltų klausimas dėl įstaigų lojalumo. Abu muziejai nėra „UAB‘ai,“ tačiau vietoje valstybinės kalbos, kurią apibrėžia konstitucija, didžiuma informacijos pateikia lenkiškai. Beje, Jašiūnų muziejus turi net tris internetines paskyras skirtingomis kalbomis (lietuvių, rusų, lenkų), tačiau juose esanti medžiaga nevienoda. Išsamiausiai pristatomas lenkiškas puslapis, t. y., su XIX a. tekstais, atsiminimais, muziejaus svečių įspūdžiais ir pan. Tuo tarpu likę du tėra reklaminiai. Trumpiau tariant, lietuviai ir rusai mažiau vertingesni negu lenkai!

Pasiteiravus puslapius moderuojančio asmens, kodėl vyrauja toks nelygiavertiškumas, gautas šiurkštus atkirtis. Asmuo teigė, „nesiruošiantis versti lenkiškų tekstų į kitas kalbas, nes jam niekas nemoka.“ Įdomu, tik ar muziejaus vadovybė žino, kurioje šalyje yra ir kokia kalba muziejus privalo kontaktuoti su lankytojais? Tas pats liečia ir V Sirokomlės muziejaus administraciją, kurios socialinio tinklo turinį 90 proc. sudaro lenkiška informacija, o jei bandoma kritikuoti, bemat susiduriama su Šalčininkų valdininkais arba Varmijos Mozūruose gyvenančiu Jan Tyryłło, kuris aršiai gina muziejų ir greičiausiai savo pasisakymais atstovauja oficialią įstaigos nuomonę (to pasiteiravus administracijos, atsakymo negauta). Tokie poelgiai primena patyčias, mat nei vienas pasaulio muziejus socialinėse paskyrose nerašo svetima kalba (šalia valstybinės (ne)būna angliškas vertimas). Taigi šie du muziejai jaučiasi išskirtiniai visoje šalyje!

Visgi rimiausiai derėtų vertinti šiuolaikinės Baltarusijos elgesį. Istorijos perrašymas šalyje vykdomas ne tik valstybiniu, bet net tarptautiniu mastu. Ir liūdniausia, kad tokius poelgius remia dažnas, istoriškai nesąmoningas, lietuvis. O tokių pas mus esama daug; nuo eilinių piliečių iki aukštus postus užimančių valdininkų bei akademikų. Vienas tokių Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijoje dirbantis (buvęs žurnalo „IQ.The Economist“ žurnalistas) Antanas Manstavičius, kuris socialiniame tinkle Facebook įtikinėjo mane, kad Lietuvos valdovai yra ir Baltarusijos valdovai, todėl statyti paminklus jie turi teisę. „Jau geriau Gediminas būna jų prisimenamas valdovas, negu Ivanas Rūstusis.“

Negana to, asmuo, matyt, įsivaizdavo Baltarusiją viduramžiais turėjus valstybę, o ne buvus tik provincija. Įdomiausia, jog paklausus ar mes valdovais taip pat turime laikyti Rusijos imperatorius (nes šie mus valdė) arba vengrai – Osmanų sultonus, A. Manstavičius visiškai nukreipė kalbą bei apsiribojo fraze apie „rusišką propagandą.“

Teisingai, reikia džiaugtis, jog baltarusiai stato paminklus mūsų kunigaikščiams, karo vadams, nes atvykėliams galės pasigirti iškraipyta istorija apie didžius „Baltarusijos žemės sūnus,“ kurie iš tiesų buvo lietuviai. Šiais pramanais mūsų kaimynai itin mėgsta girtis turistams (ypač lietuviams), pvz., Lydoje, Naugarduke, Vitebske. O pastarieji arba nežinodami istorijos, arba norėdami išlikti politkorektiškai teiginiams pritaria. Tad natūralu, kad etninė naujosios baltarusių istoriografijos terminija leidžia gilias šaknis.

Neseniai internete pasirodė baltarusių kurtas puslapis „Interactive map of Belarusian history“ (nuoroda, http://map.letapis.by/en/#1764), kuriame pateikti istoriniai faktai neatitinka realybės, o LDK vaizduojama kaip etninė baltarusių valstybė, kuri laikui bėgant pajungė mūsų žemes. Negana to, akcentuojama, jog „tikrieji“ lietuviai esą gudai. Tačiau Lietuvos valdžios institucijos tyli. Tuo įsitikinau pabandęs atlikti eksperimentą. Kreipusis į Lietuvos kultūros ministeriją atsakymo negauta. Užsienio reikalų ministerija (Rytų kaimynystės politikos departamentas) pasiūlė dėl svetainės turinio kreiptis į Lietuvos istorijos institutą. Kitaip tariant, mūsų užsienio ministerija kažkodėl pripažįsta tik vienos rūšies, Rusijos, skleidžiamą propagandą ir visiškai nereaguoja į tokią pačią „fake news“ iš Baltarusijos. Taigi kyla klausimas ar viena propaganda yra mažiau žalinga negu kita? Nejau istorijos savinimasis nekelia pavojaus šalies valstybingumui ir tarptautiniam prestižui? Ir kaip ministerija nustato propagandos žalos dydį?

Logiškai, už bet koki neigiamą propagandą privalo būti baudžiama, tačiau šį faktą ministerijos ignoruoja. Taigi nenorėdamas likti abejingu piliečiu kreipiausi į Istorijos instituto vadovybę, kurios direktorius R. Miknys vienintelis suteikė išsamų atsakymą. Laiške teigta, jog institutas jau nuo 1989 m. vykdo diskusijas su baltarusių istorikais, kurių rezultatai atsispindi leidžiamose monografijose, straipsniuose ir kt. „Prašant Užsienio reikalų ministerijai dalyvaujam ir Lietuvos ambasadų (daugiausia Varšuvoje ir Londone) specialiuose renginiuose susijusiuose su LDK istorijos datomis, kuriuose dalyvauja ir baltarusių istorikai, dažnai užimantys poziciją kur LDK, pirmiausia, – siejama su Baltarusijos istorija.“

Žinoma, diskusijos vyksta mokslinėje erdvėje, tačiau ir čia nestinga problemų. „Deja, tenka konstatuoti, kad Lietuvos valstybė net ir šioje aplinkoje nėra pajėgi skirti tiek finansinių lėšų, jog galima būtų mūsų mokslinius tyrimus pristatyti anglų kalba. Baltarusių moksliniai tyrimai, savaip interpretuojantys LDK istoriją anglų kalba, deja, – skaitlingesni. Viešajame/propagandiniame diskurse Institutas kaip mokslinė įstaiga neįgaliotas dalyvauti ir tam net negali gauti tiesioginių lėšų.

Paskutinis teiginys turėtų sudminti Lietuvos prezidentą, kuris domisi istorija ir rinkimų metu deklaravo prioritetą skirsiantis kultūrai. Galbūt pats laikas suteikti institutui daugiau lėšų LDK ir ATR tyrimams bei jų populiarinimui lokaliniu/tarptautiniu mastu. Pažymėtina, Lietuvos istoriją angliškai pristatančių knygų didžiosiose pasaulio elektroninėse parduotuvėse, pavyzdžiui, Amazon, nerasite, o reprezentacinės svetainės www.ldkistorija.lt tekstai/video tėra lietuviški. Tai kokiu būdu galima atremti iš rytų sklindančią propagandą? Abejoju, ar šiandien lietuviai lygiai kaip graikai stotų ginti senosios istorijos. Graikai įrodė, jog geba apginti savo istoriją ir net privertė pašalinti nuo Šiaurės Makedonijos paminklų klaidinančius teiginius apie Aleksandro Makedoniečio kilmę. Jie nebijo išreikšti nepasitenkinimo Britų muziejui dėl Partenono marmuro ir kontroliuoja Turkijos veiksmus, liečiančius Sofijos soboro padėtį. O lietuviai? Ar rengtume piketus dėl poeto A. Mickevičiaus kilmės, ar turime drąsos įsikišti į netinkamą Lydos ar Naugarduko pilių restauraciją, o gal draudžiame melagingas internetines svetaines? Priminsiu, Baltarusijoje stovi Lietuvos paveldas, kurio mūsų šaliai nereikia.

Ironiška, tarpukaryje buvo teigiama, jog lietuviai pasiryžę mirti už Vilnių, bet dabar „mirtis už istoriją“ atrodo lyg svaičiojimai.

Tai, jog Baltarusija vagia mūsų istoriją, žinoma jau seniai. Internete apstu Baltarusijos žiniasklaidos straipsnių, kuriuose pabrėžiama, kad Vytis priklauso išimtinai gudams (lietuviai esą jiems skolingi), Vilnius vakarų Baltarusijos miestas, užimtas žemaičių, Mindaugas pirmasis baltarusių valdovas, o LDK – slaviškas darinys, ką įrodo naudotas raštas, kalba ir kt. Be to, socialiniuose tinkluose gausu baltarusiškų grupių, pvz., „Литвины“, kur nesibodima šmeižti mūsų šalies, o vienas aktyviausių baltarusių propagandistų Vicien Panucevič migruoja po bemaž visas socialinio tinklo Facebook lietuviškas istorijos grupes skleisdamas pseudofaktus ir tyčia kiršindamas žmones. Į šį personažą dėmesį turėtų atkreipti atitinkamos valdžios institucijos!

Nors tą neigia kai kurie mūsų tautiečiai, Baltarusija iki XX a. niekada nebuvo sukūrusi valstybės, o jų valstybingumo šaknys – rytų slavų genčių junginiuose, kurie vėliau inkorporuoti į Kijevo Rusios valstybę. Šiai skylant, buvusias teritorijas perėmė Lietuvos valdovai, kurie toliau vykdė ekspansiją į rytus. Tuo tarpu nacionaliniai vėjai Baltarusijoje papūtė tik XIX a., kada žmonės ėmė save regėti LDK civilizacijos kūrėjais. Ir taip užkariauta tauta staiga panoro būti užkariautojais! Įsivaizduokite, jei vieną dieną Romos imperijos kūrėjais pasivadintų rumunai, o Britų imperijos – australai.

Baltarusiai ne ik iškraipo istoriją, bet stengiasi apskritai ištrinti Lietuvos vardą. Anot Lietuvos istorijos instituto archeologijos skyriaus vadovo dr. Artūro Dubonio, „nors šaltiniuose lietuviška Mindaugo kilmė ir valdos etninėje Lietuvoje aiškiai paliudytos, visgi baltarusių istorikai vis dažniau sąmoningai stengiasi išvengti termino lietuviai litva, litovcy vartojimo, kai kalba apie laikus iki Lietuvos valstybės susidarymo ir pirmuosius jos gyvenimo dešimtmečius.“ Naujųjų baltarusių istorikų tyrimai įtartini, todėl greitai subliūkšta akistatoje su profesionalia kritika. Jie paprastai kalba apie „aukštą savimonę turinčią vieningą tautą baltarusius (senbaltarusius). Išskirtinė tauta, bet etnonimas Lietuva atsiranda kelis šimtmečius anksčiau už baltarusius.“

Be to, jų monografijos nutyli lietuvių, baltarusiškų žemių užkariautojų, rolę. Ir visai nesvarbu, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka viename interviu tautą atvirai vadino slaviška, „mūsų baltarusiškomis, slaviškomis tradicijomis.“ Tačiau patys baltarusiai, anot istoriko Rainerio Lindnerio, iš slavų tautos pavirto „suslavėjusių“ baltų ainiais, šitaip tiesdami kelią į Vakarus. Kitaip tariant, tautos, kurių nacionalinė savimonė silpna, ją stengiasi konstruoti susirinkdama viską, kas tinka iš kaimynų. Būtent čia, anot A. Dobunio, „glūdi naujosios baltarusių istoriografijos etnopolitinė esmė.“

Tad baltarusiai yra tauta be identiteto. Dažnai sakoma, jog reikia organizuoti diskusijas, tačiau kaip bendrauti su tauta, kuri nenori klausyti proto balso. Į bet kokius Lietuvos istorikų argumentus, neigiančius valstybinės LDK kalbos egzistavimą baltarusiai griežtai atkerta. Pasak A. Dubonio, „vokiečių istorikas R. Lindneris taikliausiai apibūdino kietos pozicijos priežastis: baltarusių istoriografijoje istorinė baltarusių tauta tradiciškai suprantama kaip kalbinė bendrija. Šią pamatų kertę pajudinus, skaudžiai nukentėtų baltarusių, pagrindinių LDK civilizacijos kūrėjų, koncepcija.“

Taigi naujieji baltarusių istorikai sąmoningai tenkinasi paviršutiniška šaltinių analize ir visiškai atmeta jų susikurtai koncepcijai neparankius faktus, nes, anot A. Dubonio, „sprendžia problemą, kuri nieko bendro neturi su istorijos mokslu.“ Kitaip tariant, jų ruošiami darbai simbolizuoja vietos politikų keliamas užduotis. „Naujoji baltarusių istoriografija kuria ne mokslinę, bet politinę anachronišką LDK civilizacijos koncepciją.“ O visa tai prasidėjo dar XX a. pr., kai iš Maskvos kontroliuojama, Lenkijoje veikusi Vakarų Baltarusijos KP apėmė ir Vilniją. Tuomet „Rytų Lietuva išnyko, bet atsirado Vakarų Baltarusija, kur reikėjo, kad veiktų baltarusiški regiono istorijos dėsningumai.“

Tad nieko keisto, jog baltarusiškas LDK darinys, anot prof. Zenono Butkaus, atsirado globojant sovietams. Šią koncepciją 1926 m. baltarusių politikas Vaclavas Lastouskis pristatė SSRS pasiuntinybei Kaune, kur teigė, esą lietuviai tėra žemaičiai, o „baltarusiškos valstybės palikimą nelegaliai yra pasisavinusi Lietuva ir gyvena „svetimu pasu.“ Šiandien antilietuviškos istorijos nuotaikas Baltarusijoje formuluoja demokratinei stovyklai save priskiriantys istorikai, kuriantys opoziciją prezidento A. Lukašenkos režimui. Anot A. Dubonio, „siekdami sukurti nenutrūkstamą vientisą savo tautos ir valstybės istoriją, užsitikrinti visų pagrindinių LDK civilizacinių pasiekimų nuosavybę ir įrodyti baltarusių teises vadintis jų perėmėjais, neatpažįstamai iškraipo lietuvių tautos praeitį, toliau plėtoja su bolševikų pagalba sukurtą pasakėlę apie „Lituvos“ ir „lituvisų“ gyvenimą su „svetimu pasu.“

Baigiant reikia pacituoti istorikės T. Bairašauskaitės teiginį, išreikštą diskusijoje po anksčiau minėtu pranešimu. „Kaip galima šiandien atstumti tuos, kurių protėviai kartu kovėsi dėl nepriklausomybės? Baltarusiams reikia mūsų supratimo ir palaikymo.“ Bet ar tikrai? Ar mums verta padėti tautai, kuri tyčiojasi bei piktybiškai perrašo regiono istoriją? Ar istorikės teiginiai nesikerta su oficialia instituto nuomone? Ar Lietuvos istorikė, pirmiausia, neturi palaikyti lietuvių tautos, ginti jų interesus ir stiprinti jų istorijos mokslą? Taigi kol bus tokių „ekspertų“, užsibrėžusių istoriškai padėti svetimoms tautoms, užuot dėjus pastangas stiprinti Lietuvos mokslą, kol bus tokių „rėmėjų,“ besididžiuojančių už sienos statomais slaviškais lietuvių kunigaikščių ir didikų paminklais ar ginančių baltarusių teisę į Vytį bei svetimą istoriją, tol mūsų krašte istoriją primins šešėlį, o tauta, atsisakanti praeities, neturės saugios ateities...

 Frazės, kurias savo kalboje vartoja nesėkmei užprogramuoti žmonės
 Pokalbis

Žinoma, turėtumėte atkreipti dėmesį į intonaciją ir kalbos netikrumą, tačiau tikrai yra frazių, kurios sako: šis žmogus jus nuvils.

Jei norite, visada galite suprasti, kad pašnekovas nuo pat pradžių neketina įvykdyti to, ką pažadėjo. Atkreipkite dėmesį į jo vartojamus žodžius, kalbos intonaciją ir gestuose pasireiškiantį nenuoširdumą. Visa tai svarbu.

Tačiau šios 6 frazės yra vienodai svarbios. Jų buvimas kalboje yra ženklas, kad žmogus programuoja save nesėkmei.

1. „Aš padarysiu viską,  kągaliu..?

Jei išgirsite šią frazę, pats laikas pagalvoti apie atsarginį planą. Žmogus tikrai nepadarys visko, kas įmanoma.

Tiesą sakant, ši frazė rodo, jog žmogus jau suprato, kad negalės atlikti užduoties. Kad ir kaip situacija pasisuktų toliau, greičiausiai viskas pasibaigs nesėkme

2. „Pakalbėkime apie tai vėliau“

Ši frazė gana dažnai reiškia visiškai priešingą. Asmuo, kuris tai pasakė, daugiau su tavimi nebendraus tuo ar kitu klausimu.

3. „Turiu keletą idėjų, susijusių su jūsų prašymu“

Kalbėti apie puikias idėjas yra momentas, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Tai yra triukas, siekiant atidėlioti laiką.

Jei idėja iš tikrųjų buvo tokia puiki, jūsų pašnekovas tiesiog ims ir ja vadovausis.

4. „Aš pabandysiu“

Pasak meistro Yodos iš filmo „Žvaigždžių karai“, bandymai neegzistuoja – jūs arba darote, arba nedarote. „Aš pabandysiu“ yra tam tikras kodinis žodžių junginys, reiškiantis „Aš žinau, kad man nepavyks“.

5. „Tiesą sakant …“

Ši frazė atrodo visiškai nekenksminga, tiesa? Tačiau daugeliu atvejų tai yra problemų skleidėjas. Po šios frazės pašnekovas bando teisintis ir pasakyti, kad viskas bus gerai.

Tiesiog jo žodžiuose nėra tikrumo. Ir iš tikrųjų jis jau yra pasirengęs žlugti.

6. „Aš tau duodu žodį“

Savimi pasitikintys žmonės šios frazės nevartoja. Kam jos išvis reikia? Nuo to, kad ją ištarsi, niekas nepasikeis.

Jei žmogus jumis pasitiki, tada jis patikės tuo, ką padarysite. Jei ne, tokie patikinimai neturi prasmės.

Pasitikėjimas savimi...

Pasitikėjimas savimi

Yra žmonių, kurie kaip magnetai traukia prie savęs aplinkinius. Jų bendrija visada pageidaujama. Kiti nori juos mėgdžioti. Tokie žmonės būna veiklūs, sėkmingi ir sugebantys užburti savo charizma praktiškai kiekvieną. Įprasta manyti, kad žmogus toks gimsta.

Tai savotiškas talentas, kuris arba yra, arba kurio nėra. Charizma visada susijusi su bendravimu, sugebėjimu be žodžių jausti emocinę kitų būseną ir projektuoti atsakomąją energiją. Mes mylime ne žmogų, o tą savo būseną, kuri kyla bendraujant su juo.

Kaip vis dėlto sustiprinti savo charizmą ir žavesį?

1. Vystykite emocinį intelektą

Sugebėjimas intuityviai jausti žmones ir yra tai, kas sudaro emocinio intelekto esmę. Tam, kad išvystytume jį, pirmiausia reikia mokytis suvokti ir suprasti savo emocijas. Klausinėkite savęs apie tai, ką jaučiate tuo momentu, kas jums sukelia konkrečią būseną. O taip pat bus naudinga sekti savo reakcijas ir sąmoningai bei kontroliuojamai atsakyti į kitų emocijas. Iš pradžių bus nepaprasta, bet paskui tai taps įpročiu ir tai darysite automatiškai. Kad galėtumėte gerai suprasti kitus, dar reikia mokytis empatiško (aktyvaus) klausymosi, kai jūs būnate dėmesingi savo pašnekovui, nuoširdžiai bandote jį suprasti ir įsivaizduoti save jo vietoje.

2. Nusiteikite pozityvui

Žmonės linksta į tuos, kurie patenkinti gyvenimu ir visada būna gerai nusiteikę. Bent jau kitiems taip atrodo. Jeigu optimizmas nėra jūsų stiprioji pusė, galbūt atėjo laikas tai pakeisti. Kad išvystytumėte charizmą, jums prireiks tik pakeisti savo požiūrį į pasaulį. Pradėkite nuo mažų žingsnių ir pasistenkite sąmoningai ieškoti naudingų ir džiuginančių dalykų bet kokioje situacijoje, net jeigu ji jums atrodo visiškai neigiama ir nemaloni. Pamažu tai taps neatskiriama jūsų dalimi, o žmonės ims linkti prie jūsų. Toks yra charizmatiškų žmonių mąstymo būdas – jie visada tiki, kad viskas išeis tik į gerą.

3. Mokykitės kalbėti aiškiai ir įtaigiai

Jeigu norite atkreipti į save žmonių dėmesį, jums turi būti ne vis tiek, kaip jūs su jais kalbatės. Tai liečia kelis kalbos aspektus (aiškumą, tikslumą, epitetų ir pavyzdžių gausą, teisingą sakinių sandarą) ir išraiškingumą (kaip mes parodome save pokalbio metu, kokia mūsų mimika, gestai, šypsena ir pan.) Jeigu jums būdingas drovumas, susikaustymas, ieškokite, kas galėtų pamokyti jus oratorinio meno ar sceninės kalbos. Taip pat galite treniruotis savarankiškai, kartkartėmis užrašydami savo kalbas ir analizuodami, kaip stiprėja jūsų pasitikėjimas savimi ir bendravimo lengvumas.

4. Mokykitės nesiteisinti be priežasties ir su priežastimi

Tai ypač būdinga žmonėms, kurie nepasitiki savimi. Jie nuolat nerimauja dėl to, kad neužkliūtų kitiems ir linkę atsiprašinėti dėl kiekvieno savo veiksmo. Ir jūs taip elgiatės? Kad išvystytumėte charizmą, padirbėkite su savo saviverte savarankiškai arba pasitelkdami į pagalbą psichologą. Sąmoningai stenkitės pašalinti iš savo kalbos išsireiškimu su atsiprašymo intonacijomis.

Kai pašnekovas bandys jus priremti prie sienos, nukreipkite dėmesio fokusą nuo savęs į aptariamą objektą. Žmonės savo pasąmone pajunta jūsų baimes ir nepasitikėjimą. Jei charixzmatiškas žmogus kada nors jaučiasi nepatogiai, niekada to neparodys.

5. Veikite spontaniškai

Charizmatiški žmonės būna patrauklūs dar ir todėl, kad moka žaibiškai reaguoti į įprastas situacijas neįprastu būdu. Tokia jų reakcija atrodo labai originaliai ir byloja apie išvystytą kūrybinį mąstymą.

Visa mus supanti tikrovė pavaldi taisyklėms ir reikalauja, kad mes jas vykdytume. Jei sunku, tai dar nereiškia, kad neįmanoma. Stenkitės rodyti drąsą ir kūrybingumą iš pradžių smulkmenose. Leiskite pasireikšti savo kūrybinei prigimčiai, daugiau juokaukite, sugalvokite įvairių žaidimų, važinėkitės nuo kalniukų su vaikais, nesirūpindami dėl to, ką apie jus pagalvos praeiviai. Įsiklausykite į tai, ko norite šiuo momentu ir veikite. Pamažu jūs užčiuopsite savo charizmą ir tinkamai atskleisite save .


Pasitikėjimas savimi

5 tempimo pratimai, duodantys stipresnį efektą nei bet koks masažas

Mums visiems patinka sveikas gyvenimo būdas, tačiau dėl mūsų kasdienių įtemptų grafikų  ir beprotiško kasdienybės tempo mes jį pamirštame. Bet tegu tai netampa jums kliūtimi kelyje į sveiką gyvenimą.

Bet kuris žmogus gali sugaišti 10-15 min per dieną, kurių rezultate jis taps atsipalaidavęs ir sveikas. Šie tempimo pratimai ne tik atjaunins jūsų protą, kūną ir sielą, bet ir padarys teigiamą poveikį jūsų asmenybei.

Štai 9 tempimo pratimai, kuriuos jūs turite atlikti, kad palaikytumėte formą ir būtumėte sveikas.

Drugelio sparnai.

Šis pratimas padės patempti nugaros ir krūtinės raumenis. Šio pratimo atlikimui dėkite delnus ant pečių (dešinys delnas ant dešinio peties ir atvirkščiai). Iš pradžių pabandykite vesti alkūnes atgal, lyg bandytumėte jas priversti paliesti viena kitą, išlaikykite jas tokioje padėtyje 5-10 sekundžių, kol nepajusite tempimo viršutinėje nugaros dalyje.

Pabandykite tą patį judesį, priversdami jūsų alkūnes judėti į priekį ir vėl išlaikydami jas 5-10 sekundžių, kol nepajusite tempimo krūtinėje.

Erelio poza.

Atlikdami erelio pozą, jūs tempiate galine pečių dalį, o taip pat viršutinę nugaros dalį. Sukryžiuokite rankas taip, kaip parodyta fotografijoje ir įsitikinkite, kad jūsų pirštai nukreipti į dangų. Alkūnės turi būti paraleliai grindims, išlikite šioje padėtyje 30 sekundžių, o paskui atlikite tą patį pratimą, pakeitę rankų padėtį. Ši poza ne tik ištempia pečius, bet ir padeda kenčiantiems nuo skausmo šioje kūno dalyje.

Sukiniai.

Šis tempimas padės palengvinti skausmą nugaroje ir sustiprins raumenis. Laikykite kojas ant grindų horizontalioje padėtyje, sėdėdami ant kėdės. Sėskite tiesiai ir padėkite rankas už galvos, pasukite kūno korpusą dešinėn, lėtai grįžkite į pradinę padėtį ir pasukite kairėn.

Susilietimai.

Šis pratimas labai naudingas kovai su juosmens skausmu, o taip pat turi teigiamą efektą pilvo ir kojų raumenims.

Atsiremkite nugara į sieną ir lengvai prispauskite prie jos stuburą, kad jis liestųsi prie jos per visą perimetrą.

Dabar lėtai leiskitės, slysdami nugara per sieną, kol jūsų keliai nesudarys taisyklingo kampo (90 laipsnių). Išlikite šioje padėtyje 10-15 sekundžių ir pakartokite pratimą 8-10 kartų.

Viršutinės nugaros dalies tempimas.

Šis pratimas patemps viršutinės nugaros dalies raumenis.  Pakelkite kairę ranką tiesiai virš galvos ir atlenkite jos alkūnę taip, kad delnas liestų viršutinę nugaros dalį. Dabar padėkite dešinę ranką ant kairės rankos alkūnės ir atsargiai patempkite ją kairėn. Pasistenkite išlaikyti šią padėtį 5-10 sekundžių, o paskui pakartokite pratimą pakeisdami rankas. Šis pratimas padės žmonėms, kenčiantiems nuo kaklo skausmų.

Darykite pratimus reguliariai ir pajausite jėgą ir lankstumą visame kūne!


Kiekviena moteris nori gražiai, jaunatviškai ir madingai atrodyti. Tam nepakanka rūpintis tik figūra ir apranga, reikia skirti dėmesio ir veidui bei šukuosenai.

Kartais kokybiško ir gero makiažo nepakanka. Visa esmė – plaukai. Daug kas priklauso nuo jų. 

Ir  ką gi reikia daryti? Kreiptis į profesionalą! Jis sugebės patarti, kokią šukuoseną rinktis, kad atrodytumėte gražiau. Svarbu ne tik plaukų spalva ar atspalvis, bet ir kirpimas. 

Yra tokių kirpimų, kurie netinka žmogui ir gadina išvaizdą, o yra ir tokių, kurie pagražina ir pajaunina. 

Jeigu norite atrodyti 10-15 metų jaunesnė, tereikia  peržiūrėti šias nuotraukas, ir išsirinkti sau tinkantį variantą.

Pradėkime!

     

Kas nutiko korėjiečių vunderkindui, kuris pradėjo kalbėti,būdamas 4-ių mėnesių

Kim Un Jion iš Pietų Korėjos, gimęs 1962metais, buvo nepaprastas berniukas. Jo tėtis įsitikinęs, kad Kim – genijus. Tokie gimsta kartą per tūkstantį metų.

Neįtikėtini sugebėjimai

Iš tiesų, būdamas keturių mėnesių, mažylis pradėjo kalbėti. O kai jam sukako 4 metai, jį priėmė į institutą. 10 metų vunderkindas pradirbo NASA – vyresniuoju moksliniu bendradarbiu.

Jo fiziologiniai ir intelektiniai ypatumai stebina. Jis gimė kovo 8 dieną, o jau gegužį jis pradėjo vaikščioti. Keturių mėnesių jis jau ištarė pirmus žodžius. Praėjo kelios savaitės – naujagimis jau laisvai kalbėjosi su mama ir tėčiu.

Negana to, 2 metukų Kimas kalbėjo korėjietiškai ir japoniškai, angliškai ir vokiškai. 8 mėnesių berniukas sprendė algebros uždavinius, keturių metų taip gerai įsisavino šį dalyką, kad jį pakvietė į Japoniją, pasikalbėti viename telekanale. Ir tame pat amžiuje jam buvo atvertos Hanian universiteto fizikos fakulteto durys.

Apie neįprastą vaiką kalbėjo visas pasaulis.

Mažametis studentas

Septynmetis Kimas buvo pakviestas į JAV. Jis tap Kolorado universiteto studentu. Šalyje gyveno 10 metų. Gavo mokslinį laipsnį fizikos srityje, dirbo NASA.

Už patį didžiausią intelekto koeficientą (210 balų) jis buvo pripažintas protingiausiu pasaulyje ir įrašė į Gineso rekordų knygą.

Vėliau Un Jion pavadins tuos metus pačiais nelaimingiausiais jo gyvenime. Juk jis gyveno kaip robotas. Ryte keldavosi, sprendė uždavinius, lygtis, valgė ir kitą dieną vėl kartodavosi tas pats.

Kimas nusprendė grįžti į tėvynę. Jį tenatsiminė, o tai jam nepatiko. Visi kreipė į jį dėmesį. Bet jis nebenorėjo jau būti, kaip sakė, bezdžionėlės iš zooparko vaidmenyje. Matyt, dėl šios priežasties ir išsirinko įprastą specialybę.

Egzaminai genijui

Bet pirmiausia jam teko išlaikyti egzaminus mokykloje, kad gautų atestatą. Ir štai likimo ironija – iš pirmo karto vunderkindas nesugebėjo to padaryti. Kai pagaliau po dvejų metų dokumentas jau buvo jo kišenėje, jis įstojo į Nacionalinį universitetą Čunbuk.

Jis neskubėjo. Mokėsi tiek, kiek ir jo bendrakursiai. Jis gavo civilinės statybos specialisto diplomą.

Dabar jis gyveno įprastą gyvenimą,kaip ir visi. Tačiau tęsė mokslinius tyrimus. Dėstė keliuose universitetuose. Tapo profesoriumi, beveik 100 mokslinių darbų autoriumi.

Šiandien Kimas džiaugiasi viskuo. Sako, kad gali daryti tai, ką nori, kas jam patinka. O argi ne tame gyvenimo prasmė?

Bonusas

Švieži kopūstai: troškinti, raugti ar valgyti žalius? + 5 receptai

Pigi daržovė naudinga sveikatai

V. Juodkazienė pasakoja, jog kopūstai buvo pradėti auginti Viduržemio jūros regione dar prieš kelis tūkstančius metų. O šiandien, pasak maisto ekspertės, jau yra galybė kopūstų rūšių, kurie skiriasi spalva, lapų tekstūra, skoniu ir net aromatu.

„Kopūsto nauda sveikatai yra ypač didelė. Tai yra tikrai nebrangi daržovė, o dėl šios priežasties daugelis ją linkę nuvertinti kaip nevertingą. To daryti tikrai neverta, nes joje gausu žmogaus organizmui naudingų medžiagų – kalio, magnio, vitamino C ir E. Kopūstus naudinga valgyti tiek šviežius, tiek raugintus. Kaip ir kiti fermentuoti produktai, rauginti kopūstai yra naudingi sveikatai, be to, juos, priešingai negu šviežias daržoves, galima išlaikyti namuose kur kas ilgiau“, – atskleidžia V. Juodkazienė.

Salotos su šviežiais kopūstais
Salotos su šviežiais kopūstais
© Adobe Stock

Nors lietuviški kopūstai išlieka populiarūs ištisus metus, ruduo yra ypač dėkingas metas dėl parduotuvėse pasirodančio šviežio lietuviškų kopūstų derliaus. Nenuostabu, jog lietuviams puikiai pažįstama ir jų skoniui įtinkanti daržovė, atėjus vėsiajam sezonui, tampa daugelio patiekalų palydovu. Anot IKI maisto ekspertės, ši daržovė – nepamainomas sriubų, troškinių ir rauginamų produktų žiemai ingredientas, kuriam lietuvių virtuvėje dedikuotas netgi atskiras patiekalas – populiarieji balandėliai.

„Balandėliai – vienas mėgstamiausių tautiečių patiekalų, kuriame kopūstui skiriamas pagrindinis dėmesys. Tradiciniams balandėliams naudojami baltagūdžiai kopūstai, tačiau jeigu norite paeksperimentuoti ir sutaupyti šiek tiek laiko, balandėlius galima gaminti ir su pekininiais, lapiniais ar garbanotais savojos kopūstais“, – pasakoja V. Juodkazienė ir dalijasi įdomesniais receptais su kopūstais.

Švieži kopūstai: troškinti, raugti ar valgyti žalius?
 Medžiai moka mylėti, apsikabinti ir net rūpintis vienas kitu, kaip šeimyninė pora!

Vokiečių tyrinėtojas Peteris Volebenas ne tik myli medžius, bet ir pašventė savo gyvenimą šių nuostabių organizmų tyrinėjimui.

Mokslininkas, autorius ir medžių žinovas, jis nufilmavo dokumentinį filmą „Protingi medžiai“kartu su ekologe Siuzana Simar iš Britų Kolumbijos Universiteto.

Viename savo tyrimų Volebenas rašo:„Medžiai gali justi skausmą ir išgyventi emocijas, pavyzdžiui, baimę. Jiems patinka stovėti šalia vienas kito ir glamonėtis. Medžiai dievina bendravimą ir nemėgsta skubos“.

Ir tai dar ne viskas! Volebenas tvirtina:„Tarp medžių egzistuoja draugystė. Jie sukuria ryšį, kaip pagyvenusi pora, kai vienas jų rūpinasi kitu. Jie turi jausmus.“

Maža to, kad medžiai turi protą – jie turi net tam tikrą širdies ritmo analogą.

Daktaras Andras Zilinskis iš Orhuso Universiteto (Danija) naudojo lazerinį skenavimą, kad išmatuotų tikslią 22 rūšių medžių ir krūmų šakų bei lapų padėtį.  2015 m jis publikavo savo stebėjimus ir netikėtas išvadas.

Pasirodo, kad kai kurie medžiai nuleidžia šakas keliskart per naktį, kas atitinka vandens ir cukraus judėjimo ciklą. Kitaip tariant, tai kažkas panašaus į pulsą!

Zilinskis rašo:„Mes išsiaiškinome anksčiau nežinomą periodišką judėjimą iki 1 cm per 2-6 val trukmės ciklus. Tas judesys matomai susijęs su vandens spaudimu augaluose, tai yra iš esmės medis pumpuoja vandenį kaip siurblys. Be to, aprūpinimas vandeniu yra ne nuoseklus srautas, kaip buvo manoma anksčiau“.

Naktį kai kurie medžiai nuleidžia šakas per visus 10 cm, o patekėjus saulei vėl jas pakelia. Šis procesas taip sunkiai pastebimas, kad iki šiol buvo manoma, kad taip daro tik atskiros šeimos. Dabar žinoma, kad tai labai paplitęs elgesys.

Magnolija per naktį pereina 3 pilnus šakų pakėlimo ciklus, kas atitinka vandens judėjimo ciklą.

O jūs žinojote šiuos stebėtinus dalykus?

 Valgote, tačiau gaunate tuščias kalorijas: naudos jokios, o svoris auga kaip ant mielių
  • švieži vaisiai;
  • šviežios daržovės;
  • sveiki grūdai;
  • ankštiniai augalai;
  • riešutai;
  • liesieji baltymai.


Apie kalorijas

Maisto produktų kalorijų skaičius reiškia energijos kiekį juose. Jūsų organizmas naudoja iš maisto gautas kalorijas vaikščioti, galvoti, kvėpuoti ir kitoms svarbioms funkcijoms atlikti.

Vidutiniam asmeniui per parą reikia maždaug 2000 kalorijų, kad išsaugotų savo svorį. Žinoma, suvartojamų kalorijų kiekis gali skirtis atsižvelgiant į asmens amžių, lytį ir fizinį aktyvumą. Paprastai vyrams reikia daugiau kalorijų nei moterims, o sportuojantiems asmenims – daugiau nei nesportuojantiems.

Vegetarų ir veganų mityba
Vegetarų ir veganų mityba

Toliau pateikti paros kalorijų normos pavyzdžiai yra paremti Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio departamento patikimo šaltinio gairėmis.

2–8 metų amžiaus vaikams: 1000–1400 kalorijų;
9–13 metų amžiaus mergaitėms: 1400–1600 kalorijų;
9–13 metų amžiaus berniukams: 1600–2000 kalorijų;
14–30 metų amžiaus aktyvioms moterims: 2400 kalorijų;
14–30 metų amžiaus neaktyvioms moterims: 1800–2000 kalorijų;
14–30 metų amžiaus aktyviems vyrams: 2800–3200 kalorijų;
14–30 metų amžiaus neaktyviems vyrams: 2000–2600 kalorijų;
vyresniems nei 30 metų amžiaus aktyviems vyrams ir moterims: 2000–3000 kalorijų;
vyresniems nei 30 metų amžiaus neaktyviems vyrams ir moterims: 1600–2400 kalorijų.

Paros kalorijų šaltinis yra toks pat svarbus, kaip ir jų kiekis. Stenkitės apriboti vadinamųjų tuščių kalorijų, t. y. turinčių nedaug arba jokios maistinės vertės, kiekį. JAV žemės ūkio departamentas apibrėžia tuščias kalorijas kaip kalorijas, gaunamas iš cukrų ir kietųjų riebalų, pavyzdžiui, sviesto ir trapiai tešlai ruošti naudojamų riebalų.

Anot JAV žemės ūkio departamento, amerikiečiai dažniausiai gauna tuščių kalorijų vartodami:

  • kiaulienos šoninę;
  • dešreles;
  • tortus;
  • sūrį;
  • sausainius;
  • spurgas;
  • energinius gėrimus;
  • vaisinius gėrimus;
  • ledus;
  • picą;
  • sportinius gėrimus ir gaiviuosius gazuotus gėrimus.
Valgote, tačiau gaunate tuščias kalorijas: naudos jokios, o svoris auga kaip ant mielių

Kodėl subalansuota mityba yra svarbi?

Subalansuota mityba yra svarbi, nes jūsų organams ir audiniams reikia tinkamų maistingųjų medžiagų, kad gerai funkcionuotų. Negaudamas tinkamų maistingųjų medžiagų, jūsų organizmas yra mažiau atsparus ligoms, infekcijoms, nuovargiui ir prasčiau funkcionuoja. Prastai besimaitinantys vaikai rizikuoja patirti augimo ir vystymosi sutrikimų, blogiau mokosi. Be to, netinkami valgymo įpročiai gali likti visam gyvenimui.

Didėjantis nutukimo ir diabeto atvejų skaičius Amerikoje yra geriausi prastos mitybos ir mažo fizinio aktyvumo pavyzdžiai. Mokslo visuomenės naudai centras praneša, kad 4 iš 10 dažniausių mirties priežasčių JAV yra tiesiogiai susijusios su mityba. Šios priežastys yra:
širdies ligos;
vėžys;
insultas;
diabetas.

Kaip maitintis subalansuotai?

Subalansuotos mitybos esmė – maisto produktai, kuriuose yra mažai nereikalingų riebalų bei cukrų, tačiau daug vitaminų, mineralų ir kitų maistingųjų medžiagų. Toliau išvardytos maisto produktų grupės yra subalansuotos mitybos pagrindas.

Vaisiai

Vaisiai yra ne tik puikus maistingųjų medžiagų šaltinis, bet ir gardus užkandis. Rinkitės vaisius pagal metų laiką, atsižvelgdami į savo gyvenamąją vietą. Vaisiai bus šviežesni ir turės daugiau maistingųjų medžiagų.

Vaisiuose yra daug cukraus. Tiesa, šis cukrus yra natūralus, todėl vaisiai tikrai yra geresnis pasirinkimas nei kiti maisto produktai, kurių sudėtyje yra pridėtinio cukraus. Jei kontroliuojate suvartojamo cukraus kiekį arba sergate diabetu, rinkitės mažiau cukraus turinčius vaisius. Žmonės, kontroliuojantys suvartojamų angliavandenių kiekį, gali valgyti arbūzus ir avokadus.

Daržovės

Daržovės yra pagrindinis svarbiausių vitaminų ir mineralų šaltinis. Tamsiose lapinėse daržovėse paprastai yra daugiausia maistingųjų medžiagų, jas galima vartoti kiekvieno valgio metu. Valgydami įvairias daržoves gausite daug maistingųjų medžiagų.

Tamsių lapinių daržovių pavyzdžiai:

  • špinatai;
  • lapiniai kopūstai;
  • šparaginės pupelės;
  • brokoliai;
  • lapiniai kopūstai;
  • lapiniai runkeliai.

Grūdai

Remiantis JAV žemės ūkio departamentu, amerikiečiai vartoja valytus baltuosius miltus daugiau nei bet kuriuos kitus grūdų produktus. Valyti baltieji miltai pasižymi prastomis maistinėmis savybėmis, nes valant pašalinamos grūdų luobelės, o jose yra daugiausia maistingųjų medžiagų.

Valgote, tačiau gaunate tuščias kalorijas: naudos jokios, o svoris auga kaip ant mielių

Viso grūdo maisto produktai yra gerokai maistingesni. Pasistenkite baltą duoną ir makaronus pakeisti viso grūdo gaminiais.

Baltymai

Mėsa ir pupelės yra pagrindiniai baltymų šaltiniai. Baltymai yra būtini tinkamam raumenų ir smegenų vystymuisi. Liesa mėsa, kurioje nedaug riebalų, pavyzdžiui, vištiena, žuviena ir tam tikros kiaulienos ir jautienos išpjovos, yra geriausias pasirinkimas. Galima lengvai sumažinti riebalų ir cholesterolio kiekį mėsoje, nupjovus plika akimi matomus riebalus. Gyvūno sveikata ir mityba yra svarbūs veiksniai, lemiantys riebalų rūgščių kiekį mėsoje. Idealiausiai tinka žole mintančių gyvulių mėsa.

Riešutai ir pupelės yra puikūs baltymų šaltiniai. Šiuose maisto produktuose yra ir daugiau sveikatai naudingų medžiagų, taip pat skaidulų bei maistingųjų medžiagų. Stenkitės valgyti daugiau:

  • lęšių;
  • pupelių;
  • žirnių;
  • migdolų;
  • saulėgrąžų sėklų;
  • graikinių riešutų.

Sojų varškė, tempė ir kiti maisto produktai iš sojų yra sveika alternatyva mėsai, be to, juose daug baltymų.

Pieno produktai

Pieno produktuose yra kalcio, vitamino D ir kitų būtinųjų maistingųjų medžiagų, tačiau pieno produktai yra ir riebalų šaltinis, todėl geriau valgyti nedideles riebaus sūrio porcijas ir gerti mažesnio riebumo pieną bei jogurtą (arba visai be riebalų). Augalinis pienas, pavyzdžiui, gaunamas iš linų sėmenų, migdolų ar sojų, paprastai sudėtyje turi kalcio ir kitų maistingųjų medžiagų, todėl yra puiki alternatyva karvių pienui.

Aliejus

Aliejų reikia vartoti saikingai. Rinkitės neriebius, nedaug cukraus turinčius produktus, kurių sudėtyje yra aliejaus, pavyzdžiui, salotų užpilus ir majonezą. Kokybiškas aliejus, kaip antai, alyvuogių, gali pakeisti riebesnį augalinį aliejų. Venkite gruzdinto maisto, nes jame yra daug tuščių kalorijų.

Į savo racioną turėtumėte ne tik įtraukti kai kuriuos maisto produktus, bet ir sumažinti kitų medžiagų vartojimą, kad išlaikytumėte subalansuotą mitybą ir sveiką kūno svorį. Vartokite mažiau:

  • alkoholio;
  • valytų grūdų;
  • kietųjų riebalų;
  • sočiųjų riebalų;
  • transriebalų;
  • druskos;
  • cukraus.

Jei turite klausimų apie savo mitybą ar manote, kad reikėtų numesti svorio ar pakeisti mitybos įpročius, apsilankykite pas gydytoją arba mitybos specialistą. Jis pasiūlys mitybos pokyčių, padėsiančių tinkamai ir sveikai maitintis.

 

Apipjaustyti ar geriau išmesti: ką daryti su pažaliavusiomis bulvėmis?

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų skyriaus vedėja gydytojas Laima Gruzdytė sako, kad pažaliavusioje bulvės dalyje yra nuodas soloninas, kuris taip pat slypi ir bulvės lapuose, stiebuose, o ypač bulvės vaisiuose.

Kai į Europą atkeliavo bulvės, žmonės iš pradžių valgydavo jos vaisius ir nesuprasdavo, kodėl ši bjauri daržovė taip liaupsinama. Vaisiai žmonėms pasirodė ne tik, kad neskanūs, bet pavalgius kamavo ir bloga savijauta. Tik vėliau buvo išsiaiškinta, kad reikia valgyti stiebagumbius.

Bulvių lupenos
Bulvių lupenos

Gydytoja sako, kad to paties nuodo yra ir pomidorų žaliojoje masėje. Jau pradėjusiuose nokti pomidoruose solonino kiekis kur kas mažesnis.

Jei bulvė pažaliavusi – galima nupjauti blogąją dalį ar visgi tokią bulvę išmesti? Gydytoja L. Gruzdytė sako, kad tikrai nieko neatsitiks, jei valgysite bulvę, kuri buvo pažaliavusi, bet vėliau ją apipjaustėte.

„Tik toje žalioje dalyje yra soloninas“, – sako L. Gruzdytė.

Soloninas – nuodas tad, kas atsitiks, jei žaliosios masės paragausime?

„Jei suvalgysite mažą pažaliavusį bulvės gabalėlį, tai nuo to nieko neatsitiks, – sako gydytoja. – Bet jei būtų suvalgytas didelis kiekis, arba ne bulvių, o bulvių vaisių, tai tada apsinuodijimas gali būti.“

Bulvės
Bulvės

Apsinuodijus gali pasireikšti ryškūs simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, sunkiais atvejais gali vystytis ir psichikos sutrikimai, delyras, sąmonės sutrikimai.

Literatūroje aprašoma, kad yra pasitaikę ir kvėpavimo sustojimo.

Apsinuodijus specifinio gydymo nėra, blogumas turėtų praeiti savaime, vartojant skysčius ir tausojančią dietą.

Gydytoja informuoja, kad pažaliavusioje bulvės vietoje esantis soloninas verdant nesuyra.

NEIŠMESKITE 1

Įvairovės

 Kiek tautų — tiek ir papročių, įstatymų ir savitumų. Kartais dalykai, kurie mums įprasti ir savaime suprantami, užsieniečiams yra nuostabūs arba keisti. Ir atvirkščiai, kitose kultūrose pakankamai ypatumų, kurie mums atrodo neįprasti. Reddit vartotojai nusprendė pasidalinti faktais apie įvairias šalis, kurie juos labai nustebino. Mes įsitikinę, kad daug kas bus ir jums staigmena!

  • Kuboje, jei jūs sustojote prie šviesoforo arba po ženklu „Stop“, į jūsų automobilį gali įsėsti visai nepažįstamas žmogus ir važiuoti kartu su jumis.
  • Mokymas namuose Vokietijoje laikomas neteisėtu.
  • Vietname, perkant alkoholį, nėra amžiaus cenzo.
  • Japonijoje Kalėdas tradiciškai švenčia restoranuose  KFC.
  • Saudo Arabija importuoja smėlį iš Australijos.
  • Daugiausia japonų už Japonijos ribų yra Brazilijoje.
  • Prancūzija turi savo teritorijų visame pasaulyje, ir jos taip pat įeina į Europos sąjungos sudėtį.
  • Kosta-Rika neturi savo kariuomenės.
  • Jei jūs esate etninis Malaizijos gyventojas, jūs privalote būti musulmonas.
  • Monako nacionalinis orkestras yra didesnis, negu šios šalies kariuomenė.
  • Vatikanas — vienintelė šalis, kurioje 1983 metais nebuvo registruota nė vieno gimimo.
  • Italijoje yra daugiau lėlių Barbie, negu kanadiečių Kanadoje.

Alan Watts nuotrauka.

 Šio katino šeimininkas kurčias

 

Gyvūnams nesvarbu – storas tu ar plonas, gražus ar ne, ir ar tu turi trūkumų. Jie myli savo šeimininkus tiesiog todėl, kad šie jais rūpinasi.  Video, kurį jūs pamatysite, sujaudins jus iki širdies gelmių. Jis apie tikrą kurčio vyro ir jo katino, kurie puikiai supranta vienas kitą, draugystę.

Šio katino šeimininkas kurčias. Nuostabu, bet gyvūnas supranta jį, todėl bendrauja su juo gestų kalba. Jis nekniaukia, kaip kiti katinai, o letenų pagalba parodo, kad nori ėsti. Katinas gestais perklausia jo – ar tikrai tu alkanas? Ir katinas vėl rodo,kad jį reikia pašerti. Štai taip jie puikiai draugauja ir net nejaučia, kad kažko trūktų.

Šis įrašas vėl mums įrodo, kokie atsidavę ir jautrūs gali būti gyvūnai. Jie gali prisitaikyti prie savo šeimininko ir nuspalvinti jo gyvenimą savo begaline meile.

Įsižiūrėkite į katiną ir jo šeimininką. Jums neatrodo, kad jie net truputį panašūs? Šie vaikinai tiesiog sutverti vienas kitam.

Ar jums patiko video apie tokį protingą ir supratingą katiną? Jei taip, nepamirškite pasidalinti juo su draugais. Jie tikrai nustebs tai pamatę!

„Užsikimšk, sene!“: pasakė duktė savo 43 metų motinai

Pamokanti istorija kai kurioms mamoms. Paskaičiusios supras, ką augina.

Draugės dukra pernai baigė universitetą. Sveta nupirko jai ta proga butą, nedidelę studiją. Vis savas kampas, ne nuomojamas. 

Automobilį padovanojo dar per 18 gimtadienį, Toyota Corola, kai suėjo 21 – pakeitė į Kia Sportage.

Pamenu, kaip važiavom į gimdymo namus pasitikti Svetos su Ariša. Pamenu šią mažylę nėriniuotame vokelyje.

Arinos tėvas, dar nėštumo metu, paliko Svetą ir net nepažvelgė į naujagimę. Nors, alimentus mokėjo laiku, nors menki, bet vis kažkas.

Svetos gyvenimas sukosi aplink vaikelį. Tipiška „Ašgimama“, mergytei buvo leidžiama viskas, vykdomi bet kokie kaprizai. Asmeninis gyvenimas vyko užkulisiuose, ir tai atsitiktinai, kai Arina būdavo stovykloje arba pas senelę. 

Kartą šalia Svetos atsirado labai padorus vyriškis. Pasimatymai peraugo į dažnus susitikimus, o po to į modifikuotus šeimos santykius.

Tik Arina, pripratusi, kad mama 100 procentų priklauso jai, iškart blogai priėmė patėvį. Nieko gero iš to neišėjo. Santuoka žlugo.

Svetlana nustojo ieškoti moteriškos laimės.  Visiškai atsidavė karjerai, uždirbinėjo pinigus dukters ateičiai. Arina užaugo, gavo puikų išsilavinimą, pagal mamos protekciją įsitaisė miesto administraciją. Alga, kolkas, nedidelė, bet perspektyva puiki.

Seniai nebuvau svečiuose pas Svetą, kai duktė dalyvautų. Neseniai taip jau nutiko, kad susitikome. Motinos ir dukters santykiai mane šokiravo.

Arina kalba pakeltu tonu, įžeidžiamai, gali motinai pasakyti „užsičiaupk, sene“, ir tai motinai, padariusiai dėl jos viską, ir netgi daugiau, gyvenime. Aš ne iš tų, kurios nutyli tokiomis sąlygomis, neišlaikiau po šios frazės ir užkimšau Ariną. – „Kas tu tokia? Ko tu pasiekei gyvenime? Be triusikų, nesi nieko sau nusipirkusi, gyveni motinos sąskaita, ir dar drįsti išsižioti prieš savo brangiausią žmogų? Tu turėtum jai kojas bučiuoti, jau nekalbant apie rankas!“

Arinai nepatiko išgirsti tiesą, pačiupo raktus ir išrūko namo. Aš taip pat atsistojau, tikėdamasi, kad dabar Sveta manęs nebenorės matyti savo šeimoje.

Bet ne, matyt, Svetlana po truputį supranta, ką padariusi. Ji padėkojo man ir paprašė, dažniau pas ją atvažiuoti, kai Arina pas ją svečiuojasi.

Ekstrasensai įspėja: niekada niekam nepasakokite apie keturis jums

labai svarbius dalykus iš savo gyvenimo

Mes labai dažnai į savo gyvenimą prisikviečiame nelaimę, patys to nesuvokdami. Tai, paprastai, nutinka atsitiktinai, iš nežinojimo. Nereikia kalbėti apie kai kuriuos savo slaptus dalykus su niekuo iš aplinkinių. Kitaip jūs patys prisišauksite bėdą!

Ekstrasensai sudarė sąrašą dalykų, apie kuriuos jokiu būdu negalima pasakoti kitiems žmonėms.

Asmeniniai santykiai ir meilė

Tai, kas vyksta šeimoje, turi likti paslaptimi aplinkiniams. Žinoma, mūsų laikais dauguma moterų dalinasi savo didžiausiomis paslaptimis su draugėmis. Kaip ir vyrai, kurie nieko prieš aptarti žmonos charakterį su draugais. Bet iš tiesų, tai daryti tikrai nerekomenduojama!

Juk tokie pokalbiai paprasčiausiai išardo nematomą energetinį apsaugos ratą, kuris yra aplink porą.

Netgi jei jūs pykstatės, neverta išnešti negatyvo į žmones. Viskas, kas vyksta šeimoje, turi likti griežčiausia paslaptimi.

Sveikata.

Labai mėgstama įvairaus amžiaus žmonių tema. Iš tikrųjų, tai labai intymus niuansas, kurio nereikėtų skelbti kitiems. Savo pasakojimais apie savo sveikatą jūs ištuštinsite savo geltonąją čakrą, kuri atsakinga už jūsų sveikatą ir savijautą. Kuo dažniau jūs kalbate apie savo sveikatą, tuo didesnė tikimybė, kad jums nebeužteks jėgų kovoti su ligomis.

Nesikreipkite į žmones, kurie negalės jums padėti. Jei jūs pasakojate apie savo ligą žmogui, kuris išmano apie tai ir gali jums padėti, tada tai pateisinama. Kitais atvejais reikia susilaikyti nuo panašių atviravimų.

Pajamos ir išlaidos.

Niekada niekam nepasakokite apie tikslias savo uždarbio sumas. Tokiu būdu jus patys atskleidžiate pašnekovui savo finansinį energetinį kanalą. To daryti tikrai nereikia !

Kai tik jūs atskleidžiate pašaliniam žmogui svarbius duomenis apie save, jūs papuolate į to žmogaus minčių priklausomybę. Ir jei jis bus negatyviai nusiteikęs jūsų atžvilgiu, jums gali kilti finansinių sunkumų ir viskas, ką pradėsite, nueis niekais.

Vaikų auklėjimas.

Niekada nesvarstykite savo vaikų auklėjimo su pašaliniais žmonėmis. Gali būti, kad jūs tokiose kalbose ir atrandate atokvėpį, bet energetinė jūsų vaikų apsauga subyra, kaip kortų namelis. Jei jūs netikite savo vaiku, nepasitikite juo, jaučiate jam blogą jausmą, tai iškart atsispindi jame. Tarp tėvų ir vaikų visada yra energetinis ryšys.

Kai tik jūs pradedate aptarinėti savo vaiką su pašaliniais žmonėmis, iškart susilpnėja jūsų vaiko apsauginis energetinis laukas. Galimas daiktas, kad tokios kalbos gali paveikti jo gerovę ir tolimesnį gyvenimą.

Išmokite valdyti savo emocijas ir laikykite liežuvį už dantų!

 

Testas: suraskite maksimalų kiekį veidų?

Tik žmonės, kurių intelekto koeficientas nuo 150, gali išlaikyti šį egzaminą. Ar jūs esate tarp jų? Tik žmonės, kurių intelekto koeficientas nuo 150, gali išlaikyti šį egzaminą. Ar jūs esate tarp jų? Prisiminkim studentiškus laikus…

Jūs, tur būt, laikėte egzaminus taip seniai, kad jau ir nebeprisiminsite? O kaip jūs manote, galėtumėt juos išlaikytišiandien?

Atlikite mūsų testą ir sužinokite, kiek visko jūs este pamiršę (arba atsimenate) nuo studentavimo laikų! O paskui papasakokite mums apie savo rezultatus. Nebijokite, mes nerašysim pažymių.

Kiek veidų atvaizduota paveikslėlyje?

Atsakymas: Viso 10 veidų — po 5 iš kiekvienos medžio pusės.

Niekada neišpilk vandens po kiaušinių virimo! Tu nustebsi, kai sužinosi kodėl.

  
sovkusom.ru

Plačiai žinomas angliškas skrupulingumas gali iškelti iki mokslinio rango absoliučiai visus užsiėmimus. Netgi atrodytų tokį primityvų kaip kiaušinių ruošimas.

Birmingemo universiteto mokslinio medicinos skyriaus laborantai kruopščiai ištyrė chemines reakcijas, vykstančias ruošiant kiaušinius. Specialistai išsiaiškino: vandens po kiaušinių virimo išpilti negalima!

Vandens savybės po kiaušinių virimo

Kiaušinio lukštas 90% sudarytas iš kalcio karbonato. Taip pat jame yra dar 27 elementai, tarp kurių fosforas, fluoras, varis, silicis, cinkas. Verdant kiaušinius vanduo prisotinamas kalcio jonais ir kitais mikroelementais.

Kalcio jonai tokie mažyčiai, kad gali lengvai patekti į organinę ląstelę ir išeiti iš jos.  Savo pasirodymu jie paleidžia ląstelėje chemines reakcijas su maistingųjų medžiagų sinteze.

Ši savybė po kiaušinių virimo ypač vertinga gėlininkams. Stebėjimų eigoje chemikai nustatė , kad toks vanduo didina augalų žaliosios masės priaugimo greitį 10 kartų! Jame užmerktos sėklos duoda tvirtus draugiškus daigus. Sodinukai atsparesni kenkėjams ir ligoms.

Be augalų augimo stimuliacijos, vanduo po kiaušinių virimo padeda išlaikyti dirvos rūgštingumo rodiklius 5,6-6,5 pH lygyje. Tai svarbu, kadangi natūrali terpė užtikrina augalams optimalias sąlygas sugerti maistines medžiagas.

Kaip naudoti vandenį po kiaušinių virimo

Po kiaušinių virimo nuovirą supilkite į atskirą talpą, o kiaušinius tuoj pat užpilkite lediniu vandeniu, kad palengvintumėte lukšto atsiskyrimą.  Kiaušinių nuovirą ataušinkite ir naudokite kambarinių augalų laistymui ir purškimui paros bėgyje.

Jūs lengvai nustatysite augalus su kalcio deficitu: lapai su sausais galiukais ir rudomis dėmėmis. Stiebai auga lėtai su smulkiais lapais.

Kaip ištempti siaurą avalynę: 5 protingi batsiuvio patarimai


Avalynė – viena svarbiausių garderobo dalių, bent jau todėl,  kad be jos elementariai neįmanoma vaikščioti gatve. Turbūt kiekviena moteris turi savo garderobe vieną kitą porą batelių, kurie na labai jau gražūs ir tinka prie mėgstamos palaidinės, tačiau apsiauti juos ant kojų – tai jau išbandymas, o jau kažkur eiti – tai išvis kankinimas. Tačiau nėra prasmės išmesti naujų batų ar parduoti kažkam, kieno koja mažesnė. Šiandien mes papasakosime jums, kaip ištampyti, atrodo, labiausiai spaudžiančius batelius! Egzistuoja keli būdai.

Pirmiausia, reikia suvilgyti spiritu arba kraštutiniu atveju degtine viską pačios avalynės viduje. Po to, kai atliksite šią procedūrą, apsiaukite batus ir pasistenkite pabūti su jais nors valandą. Taip, jums bus nepatogu, o kojos smirdės bjauriai, tačiau jums pavyks padaryti kiečiausias jūsų avalynės vietas minkštesnėmis ir paslankesnėmis.

Dar vienas būdas – šiltos kojinės ir fenas. Apsiaukite žiemines kojines, įkiškite (net per jėgą) kojas į avalynę, įjunkite feną į rozetę ir 10-15 min pūskite karštu oru apavą. Jums bus karšta, tačiau dėl tokių gražių batelių galima ir pakentėti, ar ne taip?

Tarp kitko, jei avalynė padaryta iš odos, galima pabandyti įtrinti ją žibalu ir palikti taip kelioms valandoms. Nepamirškite paskui kruopščiai išvalyti aliejaus, kad neliktų linijų ir riebių  dėmių!

Dar vienas būdas – žvakės. Paprasta žvakutė, o tiksliau, jos pagrindinė medžiaga – parafinas. Įtrinkite  jūsų avalynę parafinu iš vidaus ir palikite štai taip nakčiai, geriausia balkone. Paskui viską atidžiai nuplaukite, kad neliktų vaško ant avalynės sienelių. Dabar jūsų batai greičiausiai niekada jums nebetrins!

Taip pat egzistuoja metodas, kuriuo naudojosi dar mūsų seneliai, tarnavę armijoje. Tam į batus ar pusbačius reikėjo prikišti drėgno popieriaus ir palikti juos kol pilnai išdžius. Po to ištraukite išbrinkusius gabalus (geriausiai tiks seni laikraščiai) ir išmeskite, o avalynė taps puse dydžio didesnė.

Na ir turbūt paskutinis iš paprastų būdų: įpilkite į hermetiškus maišelius vandens, įkiškite ten avalynę ir…dėkite į šaldiklį. Taip, skamba (o ir atrodo) gana ekstravagantiškai, užtai veikia 100%. Po paros šaldymo kameroje jūsų apavas tikrai bus dydžiu didesnis!

Šių nesudėtingų gudrybių dėka jums daugiau nereikės gailėti pinigų, išleistų naujiems batams, juk dabar jūs žinote, kaip geriausiai padaryti juos patogesnius ir didesnius. Papasakokite draugams, tegu ir jie žino!

Dalykai, kurių neturi būti jūsų garderobe

Kiekvieno žmogaus drabužiuose išlieka energija, kuri paprasčiausiai perduodama kitam žmogui. Drabužius rinktis kiekvienas turėtų pats. Būtina klausyti patarimų, kuriais remdamiesi neteršite savo garderobo visokiais nereikalingais senais daiktais.

Nusprendėme su jumis pasidalinti patarimais, ką būtina dar šiandien išmesti, kad į savo gyvenimą pritrauktumėte sėkmę ir pozityvumą. Savo garderobe turėdami kai kuriuos daiktus galite jausti negatyvą, o kartais ir pulti į neviltį. Būtina atsikratyti būtent šių 5 daiktų.

  1. Svetimi drabužiai – ne tavo!

Su tuo, sutikite, niekas nesiginčys. Jei jums atiteko koks nors drabužis, kurio ankstesnio šeimininko nežinote, geriau būtų, kad jis nepatektų į jūsų garderobą. Patiems nereikėtų nešioti svetimų daiktų, jei to žmogaus likimas jums nėra žinomas. Reikalas yra tas, kad drabužiuose išlieka buvusio šeimininko energetiką.

  1. Avalynė turi būti tinkama

Pagal seną kinų patarlę žmogaus gerovė prasideda nuo pėdų. Jei jūsų avalynė jums puikiai tiks, jūs būsite ir sveika, ir turtinga. Dusyk pagalvokite, ar verta pirkti batus madingoje parduotuvėje tik tam, kad nustebintumėte savo drauges. Avalynė turi jums tikti ir netrukdyti vaikščioti.

  1. Kategoriškai negalima dėvėti mirusio žmogaus drabužius

Visgi yra keletas išimčių. Kalbant apie drabužius, jų dėvėti nerekomenduojama. O papuošalus vis tik galima, tik pirmiausia juos reikia nuplaut švęst vandeniu ir perskaityti maldą. Jei to nepadarysite, jus visą laiką gali persekioti kai kurie barniai ir nemalonumai. Todėl reikia atsargiai elgtis su mirusiųjų daiktais.

  1. Daiktai, kurie sugrąžina jus į nepageidaujamą praeitį

Jei pergyvenote kokią nors tragediją arba su drabužiais ar kokiais nors garderobo daiktais turite neigiamų prisiminimų, geriau jais be sąžinės graužaties atsikratyti. Jie neatneš nieko gero. Ar verta spintoje laikyti daiktą, kuris nuolat jums primena nemalonią praeitį? Geriau tokiais daiktais atsikratyti.

  1. Garderobe naudokite daugiau spalvų

Kai kurie žmonės užstringa ties viena spalva ir ilgą laiką nesiryžta nusipirkti ryškesnio drabužio ir taip atnaujinti savo garderobą. Tam tikrais gyvenimo laikotarpiais dėvite tam tikrus drabužius. Atėjo metas įsigyti šviesesnius drabužius. Išmetę kelių rūšių drabužius, savo garderobą atnaujinkite naujais.

Avinas

Kadaise ant margo svieto gyveno vienas socialistas Baranas ir jis buvo labai nelaimingas. Nors kaip atrodė, visko jam užteko: ir mylima avis, ir jaukus namas ir soti ganykla, tačiau jis tikrai žinojo, kad kažkur netoliese, už kalno, yra kapitalizmas, kur žolė sultingesnė, avys lieknesnės ir apskritai - viskas geriau.

Kartą spjovė jis į  nusistovėjusį savo gyvenimą ir išvyko TEN. Ilgai jis keliavo ar trumpai, bet galiausiai kelyje susitiko Vilką. Iš pradžių Baranas išsigando, tačiau Vilkas elgėsi taikiai ir jis nusprendė, kad galima su juo susitarti. 

– Pasakykite man, pone Vilke, ar galiu aš pamatyti kapitalizmą? 

– Taip, prašau, eime parodysiu. Pirmiausia Vilkas jį nuvedė į pievą su labai vešlia ir sultinga žole, ir tarė:

– Visa ši gausi pieva yra tavo! Ėsk iki soties!

Kai avinas prisiėdė, Vilkas nusivedė aviną į jaukią pamiškę, kur ganėsi visa banda lieknų avyčių...

– Visos šios gražuolės tenkins visus tavo norus! Pavaryk!Kai avinas iki valios prisismagino, Vilkas jį nuvedė jį į kažkokį niūrų baisų pastatą, kur šiam greitai ir gražiai nukirpo vilną, nupjovė ragus, nuplėšė kanopas ... 

– O dabar, – tarė Vilkas, – mes iš tavęs darysime nuostabų šašlyką! 

– Bet kaip gi taip? – maldaujamai išlemeno Baranas. – Jūs juk pažadėjot man parodyti kapitalizmą? 

– Na va, kaip tau pasisekė – tu jį ne tik matai, bet ir dalyvauji!..

51112732 1207325686099329 752737733528518656 n Laisve

Atsakomybės dėsnis: tik mes patys esame 100% atsakingi už savo gyvenimą už tuos įvykius, kurie jame vyksta, už sprendimus, pasisekimus ir klaidas

Atsakomybės dėsnio prasmė paprasta – tik mes patys esame 100% atsakingi už savo gyvenimą, už tuos įvykius, kurie jame vyksta, už sprendimus, pasisekimus ir klaidas.

Niekas, išskyrus mus pačius nėra kaltas dėl to, kas vyksta jūsų gyvenime.

Jeigu tvirtai nusprendėte pradėti žengti link sėkmės, sukaupkite drąsos ir priimkite patį svarbiausią sprendimą savo gyvenime: pradėkite asmeniškai kontroliuoti savo gyvenimą. Vykite šalin mintis, kad kažkas kitas valdo jūsų gyvenimą. Tik jūs patys šimtu procentų kontroliuojate situaciją ir nešate visą atsakomybės už savo gyvenimą naštą.

Jūsų ateitis priklauso nuo to, apie ką galvojate daugiausia laiko, kokius priimate sprendimus. Nuo to ar veikiate, o gal atvirkščiai – nieko nedarote.

Jeigu norite būti laisvas ir sėkmingas, negalima paleisti gyvenimo savieigai ir liautis jį kontroliuoti. Pažanga jūsų gyvenime tiesiogiai proporcinga tai atsakomybės daliai, kurią esate pajėgus prisiimti.

Kuo didesnė dalis, tuo daugiau bus jūsų savarankiškų sprendimų ir veiksmų, kurie svarbūs būtent jums, o ne kažkam kitam.

Sėkmingi žmonės linkę bendrauti su tais, kurie patys kontroliuoja savo gyvenimą, o ne kaltina dėl savo bėdų visus, ką tik norite, tik ne save patį. Dėl to, jei norite patekti į sėkmingų žmonių kategoriją – imkite kontroliuoti savo gyvenimą – asmeniškai, totaliai, pastoviai.

Kaip galima pasinaudoti šiuo dėsniu

Išmokite kontroliuoti savo mintis. Neleiskite negatyvioms mintims ilgesniam laikui užtrukti savo galvoje. Mokykitės formuoti tokias mintis, kurios pozityviai įtakos gyvenimą.

Kartą ir visiems laikams susitarkite su savimi, kad tik jūs ir niekas kitas atsakingi už jūsų gyvenimą.

Išsiaiškinkite savo svarbiausius gyvenimo uždavinius ir tikslus.

Kiekvieną dieną nuveikite kažką tokio, kas priartins jus prie svajonės išsipildymo.

Turėkite galvoje – niekas kitas, išskyrus jus pačius neįgyvendins realybėje jūsų norų. Tai galite padaryti tik patys.

Filosofas Dauguma žmonių jau virto avinų banda 768x480

Žinomas Čilės rašytojas ir filosofas Dario Salasas Someris, knygos „XXI amžiaus moralė“ autorius, pašventė savo gyvenimą klausimų, susijusių su žmogaus paskirtimi, jo egzistavimo šiame pasaulyje prasmės, tyrinėjimu. Ir būtent dabar, kai prasidėjo planetoje tarpusavyje kovojančių jėgų poliarizacija, šitie klausimas įgauna mums visiems didelį aktualumą.

Dario nuo vaikystės atrodė, kad su mūsų pasauliu „kažkas ne taip“, kad žmonija gyvena pagal kažkokias neteisingas taisykles ir kad jeigu neįvyks kardinalių pokyčių žmonijos gyvenime, tai ji neišvengiamai žus – judėdama ankstesniu technokratiniu keliu, ji sunaikins planetą ir pavers žmones bedvasiais robotais.

Filosofo nuomone, reikia būtinai keisti dabartinę švietimo ir mokslo sistemą, kuri suskaldė žinias apie mus supančią realybę į daugybę absoliučiai nesusijusių tarpusavyje mokslo disciplinų, kas iškraipė mūsų realybės suvokimą.

Mūsų požiūris į mus supančią realybę tapo toks pats fragmentuotas ir nepilnas, kaip ir visas mūsų mokslas. Mes praradome ryšį su mus supančiu pasauliu, praradome galimybę suvokti vieningus dėsnius, kurie valdo visą Visatą. Tuo pat metu mus bombarduoja absoliučiai nereikalingos informacijos srautai, dar labiau iškraipantys realybę.

Štai ką jis kalba apie visa tai:

Žmonės gyvena su aptemusia sąmone. Jie neturi gilaus supratimo apie save ir apie juos supančią realybę. Čia ir slypi mūsų problema, visos žmonijos problema. Mūsų protams neužtenka gilumo. Tai tas pats, kas važiuoti automobiliu per tirštą rūką: kelią lyg ir įžiūri, o lyg ir nesimato.

Manau, kad žmonija išklydo iš kelio, pasiklydo abejonių, pertekliaus, informacijos ir proto trūkumų džiunglėse. Ir man atrodo, kad mūsų uždavinys – vėl atgauti savo vientisumą. Tačiau atgauti jį bus nelengva. Tam prireiks geriausių planetos protų pastangų. Mes nematome situacijos rimtumo, neįsivaizduojame, kas vyksta, kadangi kiekvienas panirome į savas fantazijas, į savas problemas. Ir tai labai liūdina.

Mes nemokome žmonių būti žmonėmis. Mes mokome siekti materialių rezultatų. Mokome užsidirbti pinigų, pelnyti šlovę, užtikrinti sau materialią gerovę. Švietimas nekelia sau tikslo iškelti žmogų į aukštesnį sąmoningumo lygmenį.

Kol kas žmonės gyvena tarsi žaisdami, eikvoja daug jėgų besivaikydami materialių gėrybių, siekia maksimalios gyvenimo kokybės. O gyvenimo kokybę jie įsivaizduoja tiktai materialią, neieško jos savo viduje. Dėl to susiklostė savotiška bendra koncepcija: „bandos“ koncepcija, kurios pagrindą sudaro šabloniški samprotavimai ir reklaminiai šūkiai.

Mes nežinome, kiek informacijos gali sutalpinti mūsų smegenys, tačiau akivaizdu, kad yra kažkokia riba. O mus kiekvieną dieną bombarduoja informacija – be paliovos, be sustojimo. Tai tas pats, kas be paliovos kimšti į save maistą, neleidžiant jam iki galo susivirškinti. Žmogus išsipūstų ir skrandis galiausiai plyštų. Tačiau kadangi šiuo atveju kalba eina apie informaciją, tai žmogus paprasčiausiai pasiklysta jos srautuose ir nebemato realybės tokios, kokia ji yra.

Vienas Antikos mąstytojas sakė: „Aš mąstau, vadinasi, aš egzistuoju“. Mano manymu, jis klydo. Niekas iš mūsų nemąsto pats. Už žmogų tai daro jo gaunama informacija. Ji patenka į smegenis ne per sąmonę, o per pasąmonę. Kaip veikia pačios geriausios reklaminės agentūros? Jos stengiasi, kad jų siunčiama žinia kaip galima stipriau įsitvirtintų smegenyse, o tam reikia veikti per pasąmonę. Rezultatas – pas mus prisikaupia informacijos, kurios mes neapmąstome – paprasčiausių informacinių šiukšlių klodai.

Mes nepakankamai atviri, nepakankamai dėmesingi, kad suvoktume, kas vyksta. Dažnai prisimenu didį mokslininką serą Arturą Elingtoną. Jis sakė, kad žmogus gali matyti tiktai, ką jau turi savo sąmonėje. Jis turėjo galvoje suvokimą. Mokslininkas tvirtino, kad žmogus mato ne tai, kas yra aplink jį, o savotišką aplinkos fotografiją, kurią padarė jo protas.

Daug žmonių, daug mokslininkų pritaria šiam požiūriui ir mano, kad realybės neįmanoma suvokti tiesiogiai, nes kiekvienas žmogus yra paniręs į savo nuosavą pasaulį. Mūsų suvokimas nepilnavertis. Kiekvienas iš mūsų gyvena nuosavame pasaulyje, savo fantazijų pasaulyje. Žmogus turi būti žymiai atidesnis, kad pamatytų realybę tokią, kokia ji yra. Tačiau tai labai sudėtinga, nes mūsų niekas nemoko to daryti.

Man labai įdomus faktas, kad mūsų pasaulyje nebeliko mąstytojų. Jų daugiau nebėra. Senovės Graikijoje nebuvo universitetų ir diplomų. Šiandien pas mus minios žmonių su aukštuoju išsilavinimu, su pirmaklasiais diplomais, tačiau pasaulis dar niekada nebuvo tokioje prastoje situacijoje, jei kalbėsime apie brolybę, mokėjimą gyventi vienas šalia kito, apie dvasines vertybes.

Tai kas gi vyksta? Visas pasaulio vyriausybes su visais jų ministrais ir patarėjais, sudaro geriausių universitetų absolventai, tačiau jie negali priversti pasaulio eiti tinkama kryptimi, negali padėti žmonėms geriau vienas kitą suprasti, negali padaryti pasaulio harmoningesnio.Manau, kad tokioje beviltiškoje situacijoje vienintelis dalykas, ką gali padaryti žmogus – tai panirti į savo vidinį pasaulį, pažinti save. Ištyrinėti save ir savo gyvenimo būdą, suprasti, kodėl jis daro vienus dalykus ir bijo daryti kitus. Ir tokiu būdu išmokti giliau pažvelgti į gyvenimą, išmokti atskirti fantazijas nuo realybės.

Dabar jau daug kas pradeda suvokti, kad raktas į daugelio žmonijos problemų sprendimą glūdi ne nesibaigiančiose lenktynėse dėl materialių gėrybių ir ne informacinių šiukšlių vartojime. Priešingai – būtina ieškoti to rakto savo pačių viduje, o tai įmanoma tik nustojus kimšti į pasąmonę mus persekiojančius informacinius srautus, kurie mus paverčia vergais-biorobotais bedvasiame technokratiniame pasaulyje. Reikia ugdyti savo pačių sąmonę.

2019 rugpjūčio 23 d. 18:00 rankų susikabinimo akcija „Baltijos kelias”.

Susikabinimas rankomis vyks nuo Gedimino bokšto Vilniuje!

 Baltijs kelias4

Mūsų sodo  infrastruktūra - svečių akimis

 Skelbimai 4

Lieptas.jpg1.jpg4

Lieptas.jpg1

Lieptas.jpg1.jpg2

Loginis mastymas

Logika4

Šis testas yra sudarytas iš keturių klausimų, į kuriuos atsakę galėsite pasitikrinti ar esate tikras logikos profesionalas. Klausimai nėra sunkūs, bet reikalauja profesinio mastymo:

1. Kaip įdėti žirafą į šaldytuvą?

Teisingas atsakymas: atidarome šaldytuvą, įdedame žirafą, uždarome šaldytuvo dureles.
Šis klausimas patikrina ar jūs nekomplikuojate paprastų užduočių.

2. Kaip įdėti dramblį į šaldytuvą?

Neteisingas atsakymas: atidarome šaldytuvą, įdedame dramblį, uždarome dureles.

Teisingas atsakymas: atidarome šaldytuvą, išimame žirafą, įdedame dramblį, uždarome dureles.

Šis klausimas tikrina jūsų įžvalgumą.

3. Liūtas karalius veda žvėrių susirinkimą. Dalyvauja visi žvėrys išskyrus vieną. Ko trūksta?

Teisingas atsakymas: Dramblio – jis šaldytuve.

4. Upėje knibždėte knibžda krokodilai. Kaip pasiekti kitą krantą?

Teisingas atsakymas: Plaukti upe ir nesijaudinti – visi žvėrys susirinkime.

Šis klausimas tikrina kaip jus analizuojate priežastis.

Taigi. Jei į visus klausimus atsakėte teisingai, jūs – tikras profesionalas, jūsų laukia sėkminga karjera. Jei teisingai atsakėte i tris klausimus, turėkite vilties, kad viskas bus gerai. Jei teisingai atsakėte i du klausimus, jums teks pardavinėti bandeles. Jei teisingai atsakėte tik i vieną klausimą, pinigu neuždirbsite. Jei į visus klausimus atsakėte neteisingai, rinkitės tokią profesiją, kuri nereikalauja loginio mastymo, pavyzdžiui politiko.

Draugystė1

Žurnalistai per neišmanymą, sodų kelių problemą pateikia, kaip labai nereikšmingą dalyką???

Sodo keliai

Susikibo dėl sodų gatvių pločio: kiek metrų yra normalu? Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritaria Lietuvos savivaldybių asociacijos norui, kad visi sodų bendrijų keliai ir gatvės būtų 4,5 metro pločio. Komitetas mano, kad tokio pločio turėtų būti tik nauji keliai.


Attachments:
Download this file (Mediena 2020 04 15.pdf)Mediena 2020 04 15.pdf[ ]65 kB
Download this file (PDF klausimai valdybai4 1 red..pdf)PDF klausimai valdybai4 1 red..pdf[ ]4119 kB
Download this file (Prašymas dėl atsiliepimų į pateiktą ieškinį pateikimo20201130_23380102 (1).pdf)Prašymas dėl atsiliepimų į pateiktą ieškinį pateikimo20201130_23380102 (1).pdf[ ]123 kB
Download this file (PROKURATŪRA-NUTRAUKTI IKITEISMINĮ TYRIMA.pdf)PROKURATŪRA-NUTRAUKTI IKITEISMINĮ TYRIMA.pdf[ ]527 kB
Download this file (sniego valymas Gražėja.pdf)sniego valymas Gražėja.pdf[ ]75 kB
Download this file (Suvestinė Šilda visa inf.2020 02 27 (2).pdf)Suvestinė Šilda visa inf.2020 02 27 (2).pdf[ ]78 kB
Download this file (T5 Ieškinys E.Vaitkus_SB Žalesėlis_2020-11-06 papildytas (21)pat..pdf)T5 Ieškinys E.Vaitkus_SB Žalesėlis_2020-11-06 papildytas (21)pat..pdf[ ]178 kB
Download this file (UAB Keldorista 2020 02 27.pdf)UAB Keldorista 2020 02 27.pdf[ ]63 kB

2024 © Žalesėlis. Visos teises saugomos.

Designed by Svetainė pigiai.